Pieninių ir kitų veislių galvijų penėjimas traiškytais miežiais (miežinės galvijienos ir jautienos gamyba) plačiai taikomas Jungtinėje Anglijos Karalystėje ir kitose ES šalyse. Penimi galvijai, iki soties šeriami traiškytais miežiais ir nedideliu šieno arba šiaudų kiekiu, iki reikiamo svorio užauga greičiau negu šeriami kukurūzų ar žolės silosu. Taip auginami buliai subręsta greičiau ir 10-12 mėn. sveria apie 450 kg. Jų priesvoriai siekia apie 1 300 g per parą, t.y. 300 g didesni negu šeriant silosu.

Didžiojoje Britanijoje veršeliai atjunkomi 6 savaičių amžiaus. Per tą laikotarpį jiems sugirdoma apie 100 l pieno pakaitalų (Lietuvoje vietoj pieno pakaitalų pigiau būtų vienam veršeliui iki 3 mėn. amžiaus sugirdyti po 150 l karvių pieno), o startinių pašarų, kurių 1 kg yra 17-18 proc. žalių proteinų, duodama iki soties. Vėliau penimi gyvuliai iki realizacinio svorio šeriami traiškytais miežiais, pridedant pašarų papildų, premiksų ir nedidelį kiekį šieno arba šiaudų. Svarbu, kad koncentruotuose pašaruose būtų 15 proc. žalių proteinų. Taikant minėtąją technologiją, vienam gyvuliui iki penėjimo pabaigos reikia apie 100 l pieno pakaitalų, 150 kg startinių pašarų ir 1 700 kg traiškytų miežių, įskaitant papildus bei premiksus.

Penėti bulius traiškytais miežiais yra paprasčiau negu silosu, nes šėrimui nereikia naudoti traktoriaus. Apskaičiuota, kad penint bulius tokiu būdu yra mažesni patalpų ir darbo jėgos kaštai, mažesnės bendrosios išlaidos. Lietuvos žolių ūkio tvarkymo projekto vykdytojų Sajos Šukingo (Sija Schukking) ir Roberto Hamneto (Robert Hamnett) teigimu, Lietuvoje labiau apsimoka galvijus penėti miežiais negu silosu.

Šėrimo bandymas

Lietuvoje toks penėjimo būdas nėra paplitęs. Tačiau Vytauto Rudmino ūkyje (Tauragės r.) atliktas Juodmargių veislės buliukų šėrimo bandymas užsienio specialistų rekomendacijas tik patvirtino.

Bandomosios grupės buliukai nuo 135 kg svorio per visą bandymo laikotarpį (263 d.) buvo šeriami traiškytais miežiais bei nedideliu šieno, o vasarą – žolės, kiekiu. Tuo pačiu metu kontrolinės grupės tos pačios veislės buliukai buvo šeriami kaip įprasta ūkyje: miežių-kviečių miltais, šienu, kukurūzų silosu, cukrinių runkelių griežiniais, o vasarą - žole. Bandomosios grupės galvijai bandymo metu augo sparčiau (1 300 g per parą) ir suvartojo mažiau pašarų (30 proc.). Šios grupės gyvulių vienam kilogramui priesvorio gauti sunaudotų pašarų kaina buvo 0,43 Lt arba 87 proc. mažesnė negu kontrolinių. Už realizuotus bandomosios grupės galvijus buvo gauta 117 proc. pajamų daugiau negu už kontrolinius.

Abiejų grupių gyvuliai gavo pakankamai vandens. Bandomosios grupės gyvuliai traiškytais miežiais buvo šeriami iki soties (pašarą suėsdavo tik iki kito šėrimo), baltymų koncentrato Protemix-300 į juos įterpta 10 proc. Prie pakeistų pašarų gyvuliai buvo pratinami palaipsniui. Buliams augant, pašarų kiekis buvo nuolat didinamas, atsižvelgiant į jų apetitą. Abiejų grupių gyvuliai buvo pasverti bandymo pradžioje, vėliau sveriama kartą per mėnesį arba numatytą periodą.

Bandomosios grupės buliai tiriamuoju laikotarpiu augo sparčiau: vidutiniškai priaugo po 75 kg daugiau už kontrolinius. Jų augimo dinamika buvo tolygi ir spartesnė negu kontrolinių. Bandomųjų gyvulių priesvoriai taip pat buvo didesni: jie per parą priaugo po 287 g arba 128 proc. daugiau negu kontroliniai. Per šeštąjį penėjimo periodą (2003 04 24-2003 05 16) intensyviau augo kontrolinės grupės gyvuliai, nes nebuvo galimybių sutraiškyti miežių, todėl ir bandomosios grupės gyvuliai tuo laikotarpiu buvo šeriami miežių miltais. Vėliau iki penėjimo pabaigos sparčiau penėjosi bandomieji buliai.

Galvijienos pelningumui didelę įtaką turi pašarų suvartojimas. Šalyje neįprasta galvijus šerti dideliu traiškytų miežių kiekiu, todėl buvo įdomu suskaičiuoti pašarų sąnaudas ir jų kainą bei palyginti su sąnaudomis, penint galvijus silosu bei žoliniais pašarais.

Pagrindinis bandomųjų bulių pašaras buvo traiškyti miežiai. Per šį laikotarpį vienas gyvulys suėdė vidutiniškai po 1 573 kg traiškytų miežių. Tai atitinka penėjimo miežiais reikalavimus. Žiemojimo laikotarpiu bandomosios grupės gyvuliai gavo nedidelį šieno kiekį, o vasarą – žolės. Skaičiuojant pašariniais vienetais, bandomosios grupės buliai suvartojo 1 143,67 p.v. arba 10 proc. pašarų mažiau negu kontroliniai. Pašarų kaina siekė 418,18 Lt, t.y. 12 proc. daugiau negu kontrolinių. Tačiau bandomosios grupės gyvuliai daug greičiau augo. Penint bulius silosu, jiems dar reikia duoti ir koncentruotų pašarų. Vienam kontrolinės grupės gyvuliui vidutiniškai sušerta po 1 176 kg koncentruotų pašarų, 1 516 kg kukurūzų siloso, 1 403 kg šieno ir 3 300 kg žolės. Bandomosios grupės gyvuliai visiškai negavo siloso, o šieno ir žolės – daug mažiau negu kontroliniai. Be to, kontrolinės grupės gyvuliams buvo sunaudota daugiau darbo jėgos ir techninių išteklių.

Abiejų grupių gyvulių pašarų konversija buvo nevienoda. Bandomosios grupės gyvuliai 1 kg priesvorio gauti suvartojo 30 proc. pašarų mažiau negu kontroliniai.

Kontrolinės grupės gyvulių pašarų sąnaudos kito netolygiai: bandymo pradžioje jos buvo labai didelės (14,12 p.v./kg), vėliau sumažėjo ir vėl išaugo.

Bandomosios grupės gyvulių vienam kg priesvorio gauti suvartotų pašarų kaina buvo 0,43 Lt arba 13 proc. mažesnė negu kontrolinių. Didėjant gyvulių svoriui, pašarų sąnaudos tolygiai didėjo. Tai nebuvo būdinga kontrolinėje grupėje.

Penėti traiškytais miežiais verta

Bandymo duomenys rodo, kad grynaveisliai pieninių veislių galvijai, šeriami traiškytais miežiais, iki reikiamo svorio užauga greičiau negu šeriami kukurūzų silosu ir žoliniais pašarais. Be to, toks penėjimas yra pigesnis. Bulius šerti miežiais yra paprasčiau negu silosu arba žole. Apskaičiuota, kad vienas darbininkas galėtų prižiūrėti apie 200 bulių.

Pastaruoju metu galvijų supirkimo kainos labai žemos. Už realizuotus gyvulius gautos pajamos nepadengia gamybos kaštų. Tai neskatina mėsinės galvijininkystės plėtros, nors mėsinė galvijininkystė turėtų būti perspektyvus ir pelningas verslas.

Skerdenų kokybė

Skerdykloje bulių skerdenos buvo priskirtos A kategorijai. Pagal galvijų skerdenų kokybės įvertinimo ir klasifikavimo techninį reglamentą A kategorijai priskiriamos ne vyresnių kaip dvejų metų amžiaus nekastruotų bulių skerdenos. Pagal raumeningumą abiejų grupių skerdenos buvo priskirtos O raumeningumo klasei, o pagal riebumą – I-ai riebumo klasei. Grynaveislių mėsinių arba mišrūnų galvijų skerdenų kokybė bei supirkimo kaina būtų aukštesnė. Geresni būtų ir ekonominiai galvijienos gamybos rodikliai. Bandomosios grupės bulių, šertų traiškytais miežiais, ekonominiai rodikliai buvo geresni negu kontrolinių. Šios grupės gyvuliai augo sparčiau (128 proc.), priesvorio vienetui suvartojo mažiau pašarų (70 proc.), sušertų pašarų kaina kilogramui priesvorio gauti buvo mažesnė (87 proc.). Realizavus visus bandomuosius gyvulius, būtų gauta 597,84 Lt arba 117 proc. pajamų daugiau negu už kontrolinius.

Apibendrinus bandymo išvadas, galima tvirtinti, kad galvijus penėti traiškytais miežiais yra pelningiau negu silosu, jeigu miežai kainuoja 300-350 Lt/t.