Dėl akmenuotų dirvų atsiranda daug problemų kone visuose augalininkystės ūkiuose, tačiau daugiausia rūpesčių tenka bulvių augintojams.

Labai akmenuotuose laukuose sunku naudoti techniką ruošiant dirvas, sodinant bulves, prižiūrint plotus ir ypač kombainais kasant ir dorojant derlių. Vien tik žemės ūkio technikos, dirbančios vidutinio akmenuotumo dirvoje (apie 50 t/ha), remonto išlaidos padidėja iki 50 proc., tiek pat pagreitėja mašinų amortizacija.

Kai ariamajame sluoksnyje yra vidutiniškai apie 50 t/ha akmenų, kombainais kasant derlių su kiekvienu 100 bulvių gumbų patenka nuo 17 iki 33 maždaug bulvių dydžio akmenų. Kasant bulves senaisiais Fortschritt kombainais, kai bulvių skaičiaus santykis su akmenimis 100:25, pažeidžiama dvigubai daugiau gumbų, o kai 100:50 – net trigubai, palyginti su neakmenuotomis dirvomis.

Kasant bulves kombainais akmenuotose dirvose, ant rūšiavimo stalo kartu su gumbais patenka daug akmenų, kurių nei atskirtuvai, nei darbininkai nesuspėja išrinkti. Todėl pablogėja rūšiavimo kokybė, pagausėja pažeistų gumbų. Pažeistos bulvės mažiau atsparios įvairioms ligoms, todėl blogiau laikosi sandėliuose, daugiau jų supūva.

Dėl šių priežasčių labai akmenuotose dirvose kasti kombainais ypač sunku, o kasant paprastomis bulviakasėmis vien tik darbo jėgos sąnaudos padidėja 4,4 karto, patiriama daugiau derliaus nuostolių. Sunkesnėse dirvose grumstai kliudo kaip ir akmenys.

Technika akmenuotoms dirvoms

Vokietijos firma „Grimme“ rekomenduoja specialią bulvių auginimo akmenuotose ir grumstuotose dirvose technologiją ir techniką. Dar 1987 metais ją tikrino Lietuvos mašinų bandymo stoties specialistai. Dirvos, kurių ariamajame sluoksnyje buvo 33-53 t/ha akmenų, pavasarį buvo du kartus kultivuojamos ir akėjamos. Po pirmojo kultivavimo išbertos mineralinės trąšos ir specialiu vagotuvu kas 1,4 m padarytos lysvės su 30-35 cm gylio technologinėmis vėžėmis. Iš šių lysvių 24 cm gyliu bulvių kasamąja KST-1,4 buvo iškasti akmenys ir prie kasamosios primontuotu skersiniu transporteriu kartu su augalų liekanomis ir grumstais supilti į technologinių vėžių dugną. Šitaip susidarė 1,4 m pločio lysvė bulvėms sodinti ir auginti be akmenų.

Lietuvos žemės ūkio inžinerijos institute panašūs tyrimai, naudojant tobulesnę techniką, atlikti 1996-1999 m. Iš lysvių žemė buvo kasama, akmenys bei grumstai renkami ir pilami į pagilintas technologines vėžes eksperimentine mašina, kuri panaši į tam skirtą „Grimme“ firmos (Vokietija) mašiną. Technologinės vėžės buvo gilinamos agregatu, kurį geriau kabinti traktoriaus priekinėje pakaboje, o jo gale prijungti rotorinį kultivatorių ar grumstų ir akmenų supylimo į vėžes mašiną. Vėžių gilintuvas sudarytas iš kultivatoriaus rėmo su gylio palaikymo ratukais, jame montuojamų gilaus purenimo čizelinių noragų ir dvipusių verstuvinių noragų dirvai iš vėžių versti į šalis. Panašios mašinos naudojamos ir neakmenuotose, bet supuolančiose, grumstuotose dirvose. Estijoje tokias bei norvegiškas „Kverneland“, škotiškas „Reekie“ firmų mašinas jau kelerius metus naudoja bulves traškučiams gaminti auginantys ūkininkai. Minėtų firmų dar tobulesnės mašinos buvo eksponuojamos 2003 m. Hanoveryje vykusioje žemės ūkio technikos parodoje. Ir akmenuotų, ir grumstuotų dirvų Lietuvoje labai daug, tačiau kol kas niekas specialios technikos šalyje nenaudoja. Tokios mašinos gana brangios, bet investuoti į jas tikrai verta.

Pažangios technologijos Lietuvoje

Šiais metais teko stebėti bulviasodį ir bulviakasį Panevėžio rajono bulvininkystės ūkiuose. Gintauto Domino ūkyje pernai buvo auginama 150 ha, o tėvo ir sūnaus Račkauskų ūkyje - 60 ha bulvių. Abiejuose ūkiuose gautas labai didelis maistinių ir traškučiams skirtų gumbų derlius. Ir vienos, ir kitos paskirties gumbams keliami aukšti reikalavimai. Traškučiams skirtos bulvės neturi būti pažeistos, nes pažeidimų vietos pajuoduoja ir gadina traškučių prekinę vertę. Jiems gaminti netinka pažaliavę gumbai.

Abu ūkininkai turi beveik visą naujausią kompanijos „Grimme“ bulvių auginimo techniką. Ūkininkas G.Dominas bulves sodina ketureilėmis bulviasodėmis, formuoja padidinto skerspjūvio vagas, pjauna bulvienojus ir kasa derlių kombainais. Ūkyje gaunamas didelis derlius ne tik dėl to, kad dirbama patikima, našia technika, bet ir dėl to, jog taikoma apgalvota agrotechnika, o sausringais periodais augalai laistomi. Ūkininkai Račkauskai taip pat sodina ir kasa bulves užsienietiškomis mašinomis.

Ūkininkų patirtis

Pavasarį javų sėjamosiomis į dirvas įterpiami preparatai nuo spragšių. Iš rudens suarti laukai purenami rotoriniais kultivatoriais. Gerai juos išpurenus, bulvės sodinamos ketureilėmis sodinamosiomis 75 cm pločio tarpueiliais. Auginant bulves tokio pločio tarpueiliais, jų augimo zonose dirva mažiau sutankėja. Be to, tokio pločio tarpueiliams labiau pritaikytos Vakarų Europos mašinos. Auginant mažesnį bulvių plotą, galima naudoti ir dvieiles sodinamąsias. Sėklinės, būtinai beicuotos, bulvės perkamos iš specializuotų sėklininkystės ūkių vienos tonos talpos specialiuose didmaišiuose. Jie krautuvu pakeliami ir apverčiami virš sodinamosios, nupjaunami raiščiai, ir bulvės subyra į bulviasodžių sėkladėžes.

Bulvės auginamos pagal olandišką technologiją: po sodinimo, frezuojant tarpuvagius, formuojamos padidinto skerspjūvio vagos, ant jų išpurškiami herbicidai. Kad nesusidarytų grumstai, supuolančiose dirvose auginamų bulvių jokiu būdu negalima kaupti. Svarbu per sausras laistyti ir profilaktiškai purkšti nuo fitoftorozės. Ūkininkas G.Dominas sako nebepurškiąs pasėlių nuo kolorado vabalų. Efektyvi priemonė nuo jų – sėklinių bulvių beicavimas. Kol kas neaišku, kaip kovoti su nauja bulvių „rykšte“ – karkvabalio lervomis, kurios išgraužia gumbus. Jei aplink nebūtų apleistų, nedirbamų dirvų, tokia problema neegzistuotų. Vienintelė priemonė nuo lervų – kasmet bulves sodinti kituose, gerai išpurentuose laukuose. Tikėtina, kad registravus visų ūkininkų laukiamą beicą prestiž, nuostolių dėl karkvabalio lervų bus mažiau.

Laistant bulves, ne tik padidėja gumbų derlius, bet ir prieš kasimą sudrėkinus įdžiūvusias dirvas susidaro mažiau grumstų ir bulvės būna švaresnės.

Auginant derlingų veislių bulves gerai įtręštose ir išpurentose dirvose vagotu paviršiumi, formuojasi dideli kerai. Jie plečiasi ir vasaros pabaigoje vagučių viršūnėse atsidengia viršutiniai bulvių gumbai. Ypač sparčiai gumbai žaliuoja pašalinus bulvienojus – mat kerai netenka pavėsio. Viršutiniai gumbai pažaliuoja ir netinka nei traškučiams, nei maistui, nei pašarui. Sėklai pažaliavusios bulvės tiktų, bet paprastai jos būna per stambios. Todėl ūkininkas G.Dominas pasigamino ketureilius kūginius volus su spyruoklėmis vagučių viršūnėms privoluoti. Jis juos sėkmingai naudoja bulvienojų šalinimo agregate.

Ateityje ūkininkas numato „Grimme“ firmos bulvienojų šalinimo rotorinę mašiną pakabinti traktoriaus John Deer su priekine pakaba ir priekiniu galios velenu priekyje, o minėtus volus – gale. Tokiu sudėtiniu agregatu bulvienojai geriau pašalinami, nes traktoriaus ratai jų neįspaudžia į dirvą. Bulvienojai prieš bulviakasį šalinami iš anksto: prieš tris savaites desikuojami, o nupjovus antrą kartą desikuojami virkščių likučiai. Taip sudaromos idealios kombainų darbo sąlygos.

Ir G.Domino, ir Račkauskų ūkiuose bulvės kasamos vienaeiliais „Grimme“ firmos kombainais. Dvieiliai kombainai, nors bulvių plotai dideli, labai akmenuotose dirvose netinka. Vienaeiliai „Grimme“ firmos kombainai turi du privalumus. Jų virbalinis elevatorius yra gana trumpas, todėl virbalai bei akmenys nepažeidžia bulvių. Be to, septyni darbininkai spėja atrinkti pasitaikančius grumstus ir akmenis. Labai akmenuotuose lauko vietose perrinkimo transporterio greitis lėtinamas, o kombainas dažnokai sustabdomas, kol išrenkami visi akmenys.

Nukastas drėgnas bulves verta apdžiovinti ir tik po to sandėliuoti. Ūkininkas G.Dominas taiko tokį džiovinimo būdą: galulaukėje, pakilioje vietoje išlygina aikštelę, apie ją sudeda šiaudų ryšulius. Maistinės bulvės iš kombaino supilamos tarp šių ryšulių. Ant jų sudedami sausi šiaudai 30-50 cm sluoksniu ir, jei numatomas lietus, toks laikinas kapčius uždengiamas plėvele. Sausi šiaudai išsiurbia bulvių drėgmę. Plėvelė reguliariai nudengiama, o šiaudai apdžiovinami.

Anksčiau, naudojant vokiškus Fortschritt kombainus, rusiškų rūšiuotuvų KSP-15, KSP-20 bunkerius ir estiškus TZK-30 transporterinius krautuvus, Čekiškėje (Kauno r.) buvo sumontuotas nedidelis kilnojamas bulvių dorojimo punktas. Minėtuose ūkiuose įdiegta kur kas modernesnė traškučiams skirtų bulvių srautinė dorojimo technologija. Galulaukėje, kur dirba 3-5 kombainai, ant automobilio puspriekabės platformos traškučių gamykla sumontavo „Grimme“ firmos valytuvą RH-2045 ir prie jo transporterinį krautuvą SL-8012. Valytuvo bunkeris labai didelis, į jį bulvės supilamos iš bulvių kombainų bunkerių arba kaušiniu krautuvu iš laikinų kapčių. Mažiau bulvės pažeidžiamos, pilant jas tiesiai iš kombainų bunkerių. Iš valytuvo bunkerio bulvės dozuotai tiekiamos į pašarinių bulvių atskirtuvą, stambių bulvių valytuvą ir toliau – į krautuvą SL-8012. Pašarinės bulvės subyra į šalia stovinčio automobilio priekabą, o traškučiams skirtos bulvės krautuvo SL-8012 transporteriais supilamos į specialius 25 t talpos bulvių autovežius su dugne įrengtais iškrovimo transporteriais. Bulvės autovežyje uždengiamos tentu. Kasant trimis kombainais, autovežis užpildomas per 1-1,2 val.

Dorojant maistines bulves, tarp valytuvo ir krautuvo gali būti įterpiamas rūšiuotuvas. Visi punkto įrengimai prijungti prie kilnojamos elektros stotelės, o valdomi nešiojamu pultu. Darbo režimai nustatomi ir keičiami labai paprastai ir patogiai.

Vertinant tiekiamų bulvių pažeidimus, traškučių gamintojai turėtų atsižvelgti į tai, kad dalį pažeidimų padaro jiems priklausanti technika: kaušinis krautuvas, valytuvas, krautuvas ir autovežiai. Ypač vertėtų atsisakyti kaušinių krautuvų bulvėms perkrauti iš laikinų kapčių.

Tokį ūkininkų ir perdirbėjų bendradarbiavimą būtų galima pavadinti kooperacijos užuomazga, kuri padeda apsirūpinti modernia brangia technika. Nukasus vieną lauką, bulvių dorojimo punktas vilkiku traukiamas į kitą lauką, o vėliau – į kitą ūkį.

Akmenuotose dirvose ir kombainų, ir minėto punkto bei žmonių darbą labai palengvintų akmenuotų dirvų ruošimas bulviasodžiui „Grimme“ firmos mašina, kuri akmenis pila į technologines vėžes.

Sandėliavimo naujovės

Ūkininkas G.Dominas įsigijo specialius ventiliuojamus 1 t talpos didmaišius. Dvi jų sienelės pagamintos iš stipraus tinklinio, orą praleidžiančio audinio. Lauke ar kilnojamame dorojimo punkte bulvės supilamos į ventiliuojamus didmaišius, po to vežamos ir kraunamos sandėliuose, atsukant tinklines puses į oro srautą. Taip išvengiama pažeidimų, reikia mažiau mašinų.