23 04 15 Gauti naujienas mobili žurnalas
Mano Ūkis 2003/12
Stambiųjų gamintojų laukia esminė ES cukraus sektoriaus reforma
  • Mano ūkis
  • Mano ūkis

ES yra iš visų pusių spaudžiama reformuoti savo cukraus sektoriaus politiką, kuri beveik nepasikeitė nuo jos įvedimo septintojo dešimtmečio pabaigoje. Dabartinė tvarka ES vidaus rinkoje padeda išlaikyti beveik triskart didesnes už pasaulines cukraus kainas.

Pasak analitikų, esminiai Europos Sąjungos (ES) cukraus sektoriaus politikos pokyčiai gali sumažinti pelną stambiųjų gamintojų, dominavusių rinkoje ne vienerius metus. Bet kokia esminė reforma, kuri, tikėtina, palies minimalias cukrinių runkelių ir baltojo cukraus supirkimo kainas, neišvengiamai sumažins keliolikos ES rinkoje dominuojančių bendrovių pelningumą.

ES rinkoje dominuoja Vokietijos “Suedzucker”, Didžiosios Britanijos “British Sugar Plc”, Danijos “Danisco” ir kitos stambios gamintojos. Šios bendrovės iš žemdirbių superka cukrinius runkelius ir perdirba juos į cukrų, skirtą ir vidaus rinkai, ir eksportui.

Finansinė reformos našta tikriausiai smarkiai prislėgs mažas, šeimų valdomas įmones, kurių dalis gali bankrutuoti. Tuomet stambiųjų gamintojų pozicijos dar labiau sustiprėtų.

ES cukraus sektoriaus politika beveik nepakito nuo jos įvedimo 1968 m. Nors daugelis kitų žemės ūkio sektorių laikui bėgant buvo reformuoti, cukraus sektorius esminių pokyčių išvengė. Dabartinė ES cukraus sektoriaus politika galios iki 2006 m. Esama tvarka numato sudėtingą nacionalinių kvotų sistemą, kurią tikriausiai pakeis dabar įvedama reforma.

Europos Komisija jau seniai svarsto galimas reformos kryptis ir jų potencialų poveikį cukraus sektoriui. Europos Komisija dar 1992 m. parengė pasiūlymą per septynerius metus 15 proc. sumažinti supirkimo kainas. Tačiau šis pasiūlymas niekad nebuvo oficialiai pateiktas.

“Stambios bendrovės labai daug praras dėl bet kokios reformos, - sakė Vokietijos konsultacinės bendrovės “F.O. Licht” analitikas Kristofas Bergas (Christoph Berg). - Jei galutinis reformų variantas tikrai numatys mažinti supirkimo kainas, tuomet neabejotinai mažės bendrovių pajamos. Gamintojai gali susitaikyti su tam tikru kvotų mažinimu, nes tuomet dalį šių nuostolių jie galėtų perkelti cukrinių runkelių augintojams“. Pasak K.Bergo, visai kas kita - kainų mažinimas. Dėl to bendrovės turėtų prisiimti didžiausią naštą ir todėl jos labai piktinasi, kai kalbama apie kainų mažinimą.

Viena iš trijų Europos Komisijos pasiūlytų reformos krypčių yra laipsniškas kvotų panaikinimas ir supirkimo kainų mažinimas. ES vykdomosios institucijos tyrime raginama atsisakyti kvotų, o supirkimo kainas apkarpyti net 54 proc. Kitos dvi siūlomos kryptys - visiškai liberalizuoti cukraus sektorių arba palikti galioti esamą tvarką.

Septyniose iš penkiolikos ES valstybių visa nacionalinė cukraus kvota priklauso vienai bendrovei. Sektorius labai konsoliduotas ir kitose šalyse, kurių rinkoje dominuoja kelios stambios įmonės. Be to, ES cukraus įmonės valdo nemažai viena kitos akcijų. ES veikia trisdešimt cukraus bendrovių, valdančių 135 cukrinių runkelių perdirbimo ir 6 cukraus gamyklas. Mažesnėms bendrovėms būsimas supirkimo kainų mažinimas gali tapti nepakeliama našta. “Stambiosios įmonės neabejotinai smuksiantį pelningumą gali atlaikyti, bet dėl to iš rinkos gali būti išstumti mažesnieji gamintojai”, - teigė nepriklausomas žemės ūkio rinkos analitikas Brajanas Gardneris (Brian Gardner).

Šiuo metu reformos kelius svarsto ES žemės ūkio ministrai. Ankstesnė patirtis rodo, kad ministrus aktyviai spaus dabartinę padėtį norintys išlaikyti nacionalinių cukraus sektorių atstovai. Spaudimas turėtų būti ypač stiprus stambiausiose cukraus gamintojose - Prancūzijoje, Vokietijoje ir Didžiojoje Britanijoje. Prognozuojama, kad smarkiai sumažės kai kurių didžiausių ES cukraus perdirbėjų pelnas. Prognozės grindžiamos prielaida, kad ES cukraus supirkimo kainas sumažins 30 proc., o cukrinių runkelių kvotos bus apkarpytos 10 proc.

“Associated British Foods” (ABF) (ji valdo “British Sugar” ir 40 proc. paketą ketvirtoje pagal dydį Europos cukraus gamintojoje “Danisco”) skaičiavimais, iki 2006 m. cukraus bendrovių pelnas gali sumažėti net iki 60 proc. ABF teigimu, šiuo metu minėtosios bendrovės gali pasigirti nemažu pelningumu - “British Sugar” šis rodiklis siekia 18 proc., “Danisco” - 14 proc. Įprastas pelningumas sudaro apie 10 proc.

Europos Komisija žino, kad ES cukraus rinkos struktūra yra sustabarėjusi. Daugelį metų Briuselis skyrė milijonines baudas kelioms stambioms bendrovėms už pastarųjų naudojimąsi dominuojančia padėtimi. Gamintojai tvirtina, kad iki 2007 m. jokie rimti pokyčiai nebūtini ir neigia kaltinimus, kad rinka esanti koncentruota. Gamintojų teigimu, didelis pelningumas yra būtinas nemažų kapitalo įdėjimų reikalaujantiems sektoriams, kurie yra aktyvūs vos kelis mėnesius per metus.

Europos cukraus gamintojų organizacija CEFS nurodė, jog žemesnės supirkimo kainos visų pirma sumažins ES užauginamą cukrinių runkelių kiekį. “Poveikis bus ypač skaudus pietinėms ir šiaurinėms valstybėms narėms, o cukriniai runkeliai bus auginami tik keliuose regionuose”, - teigė CEFS, atstovaujanti stambiesiems gamintojams, tarp jų “British Sugar”, “Irish Sugar”, “Suedzucker” ir “Danisco”.

Tuo tarpu Vokietijos analitikas K. Bergas mano, kad stambieji gamintojai išliks. Jie jau gana daug padarė, kad išsaugotų savo rinkos pozicijas, investuodami žemomis sąnaudomis pasižyminčiose srityse. Palyginti su kitais žemės ūkio sektoriais, cukraus pramonė yra labai pelningas verslas. Todėl jo pertvarkymas kelia didelių diskusijų ir problemų.

Parengė Martynas Bačiulis