Vertingos šaltalankių veislės sukurtos Sibiro sodininkystės mokslinio tyrimo institute bei Maskvos valstybinio universiteto botanikos sode. Daugumos iš Sibiro kilusių šaltalankių veislių vaisiai yra stambūs, lengvai skinami, krūmai mažai dygliuoti. Pagrindinis šių veislių trūkumas mūsų klimato sąlygomis – nepakankamas atsparumas žiemą. Šaltalankiai ištveria 35-50°C šalčius, tačiau nepakenčia permainingų, su atlydžiais žiemų.

Lietuvos klimatui tinkamesnės turėtų būti Maskvos valstybinio universiteto botanikos sode sukurtos veislės. Dauguma jų yra Peterburgo ir Sibiro populiacijų šaltalankių hibridai.

Nuo 1998 m. pavasario LSDI tiriama keletas Maskvos valstybiniame universitete sukurtų šaltalankių veislių. Jos pradėjo derėti antraisiais sode augimo metais. Derlius buvo nedidelis – nuo 75 kg/ha iki 1,4 t/ha. Trečiaisiais metais Avgustinka ir Botaničeskaja veislės sunokino atitinkamai 9,1 ir 8,1 t/ha vaisių (lentelė). Kiek mažiau derėjo Trofimovskaja - 5,9 t/ha ir Podarok sadu - 3,5 t/ha. Ketvirtaisiais ir penktaisiais metais visų veislių šaltalankiai derėjo dar gausiau. Vidutinis trejų metų derlingumas – 11,3-12,9 t/ha. Vidutinė vaisiaus masė skynimo metu (apie rugpjūčio vidurį) buvo 0,6 g. Minėtų veislių augalai kolekcijoje geriau už Sibiro šaltalankius ištvėrė permainingas mūsų klimato žiemas.

Avgustinka. Vaismedžiai augūs, ištvermingi žiemą, mažai dygliuoti. Gausiai derėti pradeda 3-4 metais po pasodinimo. Vaisiai stambūs, pailgai ovalūs, šviesiai oranžiniai, su raudonomis dėmelėmis ties pagrindu ir viršūnėle, prinoksta rugpjūčio viduryje – antroje pusėje. Vaisiai nuo šakų atsiskiria sausai. Vaisių odelė tvirta, minkštimas sultingas, rūgštus, silpno aromato. Vaisių minkštime yra 11,8 proc. tirpių sausųjų medžiagų, 102,5 mg% vitamino C, 2,79 proc. cukrų, 18,3 mg% karotino, titruojamasis rūgštingumas – 2,76 proc.

Botaničeskaja. Vaismedžiai vidutinio augumo, apvaliai piramidišku vainiku, mažai dygliuoti, ištvermingi žiemą. Derėti pradeda 3-4 metais po pasodinimo. Vaisiai stambūs, pailgi, geltonai oranžiniai, blizgantys, prinoksta rugpjūčio pirmoje pusėje. Vaisių odelė tvirta, minkštimas sultingas, rūgštus, malonaus aromato. Vaisiai nuo šakų atsiskiria vidutiniškai lengvai, su vaiskočiu arba be jo, vaiskotis vidutinio ilgio. Vaisių minkštime yra 11,6 proc. tirpių sausųjų medžiagų, 119 mg% vitamino C, 2,48 proc. cukrų, 11 mg% karotino, 4,9 proc. riebalų, titruojamasis rūgštingumas – 2,69 proc.

Podarok sadu. Vaismedžiai augūs, ūgliai tiesūs, stori, su stambiais pumpurais. Vaismedžiai ištvermingi žiemą, mažai dygliuoti. Gausiai derėti pradeda 4-5 metais po pasodinimo. Vaisiai stambūs, pailgai ovalūs, šviesiai oranžiniai, su raudonomis dėmelėmis ties pagrindu ir viršūnėle, prinoksta rugpjūčio viduryje – antroje pusėje. Vaisiai nuo šakų atsiskiria sausai, vaiskotis plonas, ilgas (apie 6 mm). Vaisių odelė tvirta, minkštimas sultingas, rūgštus, silpno aromato. Vaisių minkštime yra 11,9 proc. tirpių sausųjų medžiagų, 86,5 mg% vitamino C, 2,78 proc. cukrų, 22,9 mg% karotino, 3,5 proc. riebalų, titruojamasis rūgštingumas – 2,68 proc.

Trofimovskaja. Vaismedžiai kompaktišku piramidišku vainiku, ištvermingi žiemą. Dygliuotumas – 1-2 balo. Gausiai derėti pradeda 4-5 metais po pasodinimo. Vaisiai stambūs, ovalūs, oranžiniai, su raudonomis dėmelėmis ties pagrindu ir viršūnėle, prinoksta rugpjūčio viduryje – antroje pusėje. Vaisiai nuo šakų atsiskiria sausai. Minkštimas sultingas, rūgštus, silpno aromato. Minkštime yra 11,4 proc. tirpių sausųjų medžiagų, 118,5 mg% vitamino C, 4,6 proc. cukrų, 14,2 mg% karotino, 3,3 proc. riebalų, titruojamasis rūgštingumas – 2,51 proc.

Masličnaja. Krūmas stipriai išsišakojęs, mažai dygliuotas. Vaisiai smulkūs (sveria apie 0,3 g), kiaušiniškos formos, rusvai raudoni, ant šakų išsidėstę gana retai, atsiskiria sausai. Vaisių minkštime yra 8,4 proc. tirpių sausųjų medžiagų, 144 mg% vitamino C, 5,69 proc. cukrų, 26,1 mg% karotino, 2,3 proc. riebalų, titruojamasis rūgštingumas – 1,58 procento.

Šaltalankių vertė

Šaltalankių vaisiuose yra daug vertingų, biologiškai aktyvių medžiagų. Jie gali būti vartojami maisto, medicinos, kosmetikos pramonėje. Vaisiuose yra: vitamino C – 50-500 mg%, karotinoidų – apie 50 mg%, vitamino E (tokoferolio) – 8-16 mg%, vitamino P ir kitų fenolinių junginių – 24-45 mg%, vitamino K1 (filochinono) – 0,8-1,5 mg%, kumarinų – 1-3,6 mg%. Mažiau yra B grupės vitaminų: B1 (tiamino) – 0,016-0,095 mg%, B2 (riboflavino) – 0,03-0,056 mg%, Bc (folinės rūgšties) – apie 0,75 mg%; mikroelementų Fe, Mg, Mn, B, S ir kt. Cukrų vaisiuose yra 3-6 proc., rūgščių – 1-3 procentai. Vertingų savybių turi šaltalankiuose esantys aliejai: vaisių odelėje ir minkštime jų yra 2-10 proc., sėklose – 5-17, žievėje – apie 3, lapuose – 0,1-0,9 procento.

Vitamino C daugiausia yra Alpėse augančių šaltalankių vaisiuose, mažiausiai – Šiaurės ir Baltijos jūrų pakrančių populiacijų šaltalankiuose. Nevisiškai sunokusiuose vaisiuose vitamino C būna daugiau negu sunokusiuose ar pernokusiuose. Aliejaus kiekis vaisiams nokstant didėja. Raudonuose šaltalankiuose vitamino C ir karotino būna daugiau. Karotino šaltalankiuose yra daug daugiau negu morkose. Vitamino C kiekiu (iš vaisių ir uogų) šaltalankiai nusileidžia tik erškėtrožėms ir aktinidijoms.

Derlių nuimti - sudėtinga

Šaltalankių auginimo galimybes labiausiai riboja sudėtingas derliaus nuėmimas. Priklausomai nuo uogų dydžio, per darbo dieną žmogus gali priskinti 5-12 kg šaltalankio vaisių. Naudojant primityvius prietaisus (skynimo kilputes, specialias prijuostes uogoms), darbo našumas padidėja 3-4 kartus. Nukerpant atmirštančias šakeles kartu su uogomis, darbo našumą galima padidinti 2-3 kartus. Kai kurios veislės ant tokių ūglių išaugina iki 50 proc. derliaus. Nė vienas iš minėtų skynimo būdų nėra pakankamai našus.

Perspektyvesni yra mechanizuoti derliaus nuėmimo būdai. Rusijoje sukurtas vakuuminis vaisių nusiurbimo įrenginys MPO-6M, kuriuo per darbo dieną galima “priskinti” 600-800 kg uogų. Kitas mechanizuoto vaisių skynimo būdas – kratymas. Tam sukurta įvairių prietaisų. Jų panaudojimo galimybės kol kas nėra didelės, nes tik nedaugelio šaltalankio veislių vaisiai gerai nusikrato. Sibire derliaus nuėmimas kartais atidedamas iki šalčių, kai temperatūra nukrenta žemiau 16°C. Sušalusios uogos lengvai nukratomos. Lietuvoje taip nuimti derliaus nepavyksta, nes, nespėjus sulaukti didesnių šalčių, vaisius dažnai nulesa paukščiai. Be to, nemažai vaisių ištyžta nuo dažnų rudens lietų.

Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institute tiriama galimybė nuimti derlių kerpant šakas su uogomis, jas dirbtinai užšaldant ir vėliau nukratant. Taip “nuskinti” šaltalankių vaisiai yra geros kokybės. Kol kas lieka neaišku, ar tokį derliaus nuėmimo būdą ištvers augalai.