23 10 24 Mano ukio prenumerata 2024 23 04 15 Gauti naujienas mobili žurnalas
Mano Ūkis 2003/12
Obuolių rinka pasaulyje: padėtis, pokyčiai, prognozės
  • Dr. Darius KVIKLYS, LIETUVOS SODININKYSTĖS IR DARŽININKYSTĖS INSTITUTAS
  • Mano ūkis

Pasaulinė obuolių rinka keičiasi. Atsiranda naujų šalių augintojų, keičiasi importo – eksporto srautai, stiprėja multinacionalinių prekybos organizacijų įtaka, augintojai ieško naujų organizacinių formų ir rinkodaros galimybių. Kokią vietą toje rinkoje užima Lietuva?

Nors obuolių rinka dar neperpildyta ir per artimiausią dešimtmetį pasaulyje prognozuojamas beveik 30 proc. augimas, tačiau kasmet vis didesnę konkurenciją obuoliams sudaro nauji produktai – ne tik kiti vaisiai, bet ir parduotuvėse siūlomi saldumynai, užkandžiai, džiovinti produktai, įvairūs mišiniai. Be to, pasauliniuose prekybos tinkluose mažėja obuolių veislių įvairovė. Tai taip pat mažina prekybos apimtis.

Lietuvos sodininkystės verslas negali užsidaryti tik savos šalies rėmuose, nes įstojus į ES, pokyčiai Europos ir pasaulio sodininkystėje vienaip ar kitaip, vėliau ar anksčiau palies ir Lietuvos augintojus. Kuo greičiau mes persiorientuosime, tuo sėkmingiau galėsime dalyvauti šiame nelengvame versle.

Obuolių auginimas

Kasmet pasaulyje skinama apie 45-48 milijonus tonų obuolių. Daugiausiai jų išauginama Kinijoje. Šios šalies įtaka vis didėja, ir šiuo metu čia surenkama per 40 proc. viso pasaulinio obuolių derliaus. Kitos pirmaujančios šalys yra JAV (per 4 mln. t) bei Turkija (2,5 mln. t). Esamos ir būsimos Europos Sąjungos šalys - Lenkija, Italija, Prancūzija - skina per 2 mln. t obuolių kasmet.

Obuolių auginimas per artimiausią dešimtmetį labiausiai išaugs Kinijoje. Nors sodų plotai čia mažėja, tačiau sodininkystė intensyvėja: kertami seni, veisiami nauji intensyvieji sodai, sodinamos naujų veislių obelys, keičiamos priežiūros technologijos. Prognozuojama, kad jau 2010 m. Kinijoje bus skinama per 30 mln. t obuolių. Tai sudarys vos ne pusę visame pasaulyje priskinamų obuolių kiekio. Kinija taps dar grėsmingesnė jėga pasaulinėje rinkoje. Vienintelė paguoda yra ta, kad Kinija pati yra didžiausia obuolių vartotoja ir, kinų ekspertų duomenimis, gerėjant ekonominei padėčiai, dar sparčiau plėsis šalies vidaus rinka.

Keleri iš eilės nepalankūs metai privertė kai kuriuos Europos obuolių augintojus mesti šį verslą, mažinti auginimo apimtis ir išlaidas, perorganizuoti gamybą. Didėjanti konkurencija su importuojamais vaisiais iš pigesnę darbo jėgą turinčių šalių taip pat spartina šį procesą. Labiausiai sodų plotai ir derliai mažėja intensyvią sodininkystę praktikuojančiose šalyse: Olandijoje, Belgijoje, Vokietijoje. Griežtėjant aplinkosaugos reikalavimams, trumpėjant leidžiamų naudoti pesticidų sąrašui, obuolių auginimas šiose šalyse nebėra toks pelningas. Naujosios Europos šalys, užauginančios obuolius daug pigiau, dar labiau sustiprins šį procesą. Tiesa, tokių didelių auginimo sąnaudų skirtumų neliks, nes šalys kandidatės privalės labai pagerinti vaisių prekinę kokybę, investuoti į rūšiavimo linijas, tarą, pažangesnes laikymo technologijas. Be to, daugiau lėšų turės skirti darbo užmokesčiui. Tačiau tikimasi, kad artimiausią dešimtmetį lietuviška ir kitų šalių kandidačių produkcija bus konkurencinga bent jau vidaus rinkoje.

Tarp šalių kandidačių akivaizdus obuolių auginimo lyderis yra Lenkija. Deja, jos augintojai yra išsiskaidę, o ūkiai - smulkūs. Per 80 proc. sodų yra ne didesni kaip 2 ha. Suvienodinti juose auginamų vaisių kokybę, optimaliai parinkti chemines apsaugos priemones yra labai sunku. Smulkieji ūkiai, neturintys tinkamų laikymo sąlygų, užkiša Lenkijos ir kitų valstybių rinkas ypač pigiais obuoliais rudens laikotarpiu. Nuo to kenčia ne tik kaimyninių valstybių sodininkai, tačiau ir stambieji Lenkijos sodininkystės ūkiai. Netvarka Lenkijoje yra ir su obuolių eksportuotojais (jų priskaičiuojama per tūkstantį), nėra sutarimo dėl kainų politikos, rinkos pasidalijimo. Tačiau, suprasdami savo silpnąsias puses, Lenkijos sodininkai mėgina keistis. Tai nebloga žinia mūsų augintojams, nes kils obuolių kainos Lenkijoje.

Prekyba obuoliais

Šalių vidaus rinkoje suvartojama 42-43 mln. t išaugintų obuolių: desertinių vaisių apie 34-36 mln. t, perdirbti skiriama iki 8,4-10 mln. t. Kasmetinis obuolių eksportas svyruoja apie 5 mln. tonų. Ne visos daugiausiai obuolių išauginančios šalys yra didžiausios eksportuotojos. Iki šiol daugiausiai obuolių eksportuoja Prancūzija. Kinija tik per pastarąjį dešimtmetį tapo viena iš svarbiausių pasaulinės obuolių rinkos dalyvių. Dar 1992 metais kinietiški vaisiai tesudarė 1 proc. viso eksporto, tačiau 2002 jau užėmė 8 procentus. Prognozės Kinijai yra palankios – artimiausiais metais šalis taps didžiausia obuolių eksportuotoja. Kinija jau pradeda užkariauti Šiaurės Amerikos rinką – 2002 metais išvežė pirmąją bandomąją partiją į Kanadą, tuo sukeldama didelį JAV augintojų ir prekybininkų susirūpinimą. Be to, Kinija pasirašė laisvos prekybos sutartis su daugeliu Pietų pusrutulio šalių, kur galės dar labiau išplėsti savo eksportą.

Pietų pusrutulio šalyse išauginama tik 10 proc. viso pasaulinio obuolių derliaus, tačiau jos yra eksporte pirmaujančių šalių gretose. Tai paaiškinama paprastai: dėl sezono kaitos derlius čia skinamas pavasarį ir tuo metu šviežius obuolius galima pateikti Šiaurės pusrutulio šalims, kuriose jų suvartojama daugiausiai. Vartotojai teikia pirmenybę trumpiau išlaikytiems obuoliams.

Vis sparčiau “mažėjant” atstumams pasaulyje, pasigirsta nuomonių, kad naujųjų veislių obuoliai nebūtinai turi gerai laikytis. Taip pat nebūtina tobulinti saugyklų, siekiant išsaugoti obuolius iki naujo derliaus, nes bus galima importuoti vaisius iš priešingo Žemės pusrutulio. Tai jau daroma, tačiau procesas užsitęs dar ne vieną dešimtmetį.

Kryptis – į Rusiją

Viena iš svarbiausių šalių importuotojų yra Rusija. Nors ir pačioje Rusijoje išauginama daug obuolių (iki 1,4 mln. t.), tačiau šios šalies rinka yra toli gražu neprisotinta ir jau daugelį metų svarbiausiuose Rusijos miestuose obuolių kainos yra vienos iš didžiausių pasaulyje. Visos obuolius auginančios šalys stengiasi įvairiais būdais užkariauti šią rinką. Dar neseniai daug obuolių į Rusiją buvo importuojama iš Vengrijos ir Lenkijos, tačiau paskutiniu metu įsitvirtina Kinijos bei ES šalių vaisiai.

Kinijos obuoliai išsikovojo savo vietą dėl pigumo, Vakarų Europos - dėl augintojų ir prekybininkų organizuotumo, t.y. sugebėjimo sudaryti ypač dideles vienarūšės produkcijos partijas bei dėl ES paramos eksportui į trečiąsias šalis. Pastebima tendencija, kad šalys, kuriose eksportas neremiamas, sparčiai praranda užsienio rinkas, užleisdamos vietą subsidijuojamai produkcijai. Tokia valstybinė politika naudinga ne tik šalies augintojams, bet ir pačiai valstybei.

Rusijoje aktyviai veikia Olandijos prekybininkai, nors pačioje Olandijoje išauginama palyginti nedaug obuolių ir nemažai jų į šalį įvežama, tačiau ne mažesnis kiekis vaisių yra ir eksportuojamas. Pirk – parduok principas veikia valstybiniu mastu. Ar tai ne sektinas pavyzdys Lietuvai, turinčiai su Rusija bendrą sieną, neužmirštą kalbą, tradiciškai nusistovėjusius ryšius ir suprantančiai šios šalies mentalitetą?

Į Rusijos rinką veržiamasi ir kitais būdais. Vienas iš jų - sodų veisimas pačioje Rusijoje ir jos kaimyninėse šalyse. Baltarusijoje jau yra pasodinti keturi sodai, kurių savininkai yra belgai, olandai, prancūzai. Olandiškų sodų įveista ir Ukrainoje. Tiesa, čia susiduriama ne tik su organizacinėmis problemomis ir šių šalių darbo tradicijomis. Neatsižvelgiant į minėtų šalių klimatą, dėl nepakankamai gerai parinktų veislių ir poskiepių bei tiesmukiško technologijų perkėlimo kai kurie sodai jau patyrė milžiniškų nuostolių. Tai dar kartą įrodo, kokie svarbūs yra technologiniai tyrimai kiekvienoje šalyje.

Rusijos rinka įdomi ir tuo, kad iki šiol čia dar perkama “akimis”. Svarbu išvaizda, o skonis ir kokybė lieka antraeiliu dalyku. Lietuva dar turi nemažai senesnių sodų su morališkai pasenusiomis veislėmis – kodėl jų nepasiūlius Rusijai?

Be Rusijos, daug obuolių yra įvežama į Vokietiją, Didžiąją Britanija, JAV, kai tuo tarpu į visas pietų pusrutulio šalis kartu sudėjus importuojama tik apie 55 tūkst. tonų. Šiose šalyse obuolių suvartojama labai mažai - jų rinkoje dominuoja citrusiniai vaisiai ir bananai. Deja, didesnių eksporto ir importo pokyčių nenumatoma – obuolius ir toliau valgys Šiaurės pusrutulio gyventojai.

(Tęsinys kitame numeryje)