Augalininkystės ūkiuose daugiausia kuro bei darbo sunaudojama dirvoms arti. Todėl energijos ir laiko sąnaudas galima taupyti, mažinant arimo gylį arba visai neariant, o dirvą purenant kitais būdais.

Minimalaus žemės dirbimo technologijų tyrimai atliekami Lietuvos žemdirbystės instituto Žemdirbystės skyriuje. Tiriami šie žemės dirbimo būdai:

• tradicinis žemės dirbimas (skutimas 10-12 cm + arimas 22-24 cm gyliu);
• minimalios žemės dirbimo technologijos:
  • gilus purenimas be arimo (22-24 cm gyliu); 
  • seklus skutimas (5-7 cm gyliu) + kombinuotas priešsėjinis žemės dirbimas + sėja, atsisakant gilaus pagrindinio žemės dirbimo; 
  • tiesioginė sėja į nedirbtą ražieną.

Lyginama šių žemės dirbimo būdų įtaka dirvožemio kietumui, pasėlio piktžolėtumui bei vasarinių rapsų sėklų derliui.

Žemės dirbimo sistemos išbandytos dviejuose fonuose. Pirmajame fone priešsėlio - žieminių kviečių - šiaudai kūlimo metu buvo susmulkinti ir tolygiai paskleisti dirvos paviršiuje, antrajame – šiaudai išvežti iš lauko. Bandymas įrengtas lengvo priemolio karbonatiniame rudžemyje. Auginti vasariniai rapsai Maskot, sėklos norma 6 kg/ha. Tręšta tik mineralinėmis trąšomis N77P23K34 + N30 (papildomam tręšimui). Pasėlis purkštas herbicidais butizanu 400 2 l/ha ir pantera 4 EC 1 l/ha bei insekticidu fastaku 0,1 l/ha.

Kuo giliau, tuo žemė kietesnė

Pirmųjų metų tyrimų duomenys parodė, kad augalinių liekanų įtaka dirvos kietumui visame tirtame sluoksnyje (0-20 cm) po vasarinių rapsų sėjos buvo nereikšminga (1 pav.).

Kietumas priklausė nuo žemės dirbimo gylio ir būdo. Mažiausias kietumas buvo dirvą dirbant tradiciniu būdu (skutimas+arimas), didžiausias – nedirbtoje dirvoje (ražieninė sėja). Giliai purenta ar tik sekliai skusta dirva kietumu beveik nesiskyrė. Visas armens sluoksnis neariminio žemės dirbimo variantuose buvo kietesnis negu artos dirvos. Tuose laukeliuose, kuriuose sėta į ražienas, dirva buvo pati kiečiausia (net iki 1 816-2 003 kPa).

Praėjus mėnesiui po sėjos, dirvos kietumas giliai artame ir giliai purentame pasėlyje iš esmės buvo nepakitęs visame 0-20 cm dirvožemio sluoksnyje (2 pav.). Tuo tarpu sekliai skustoje dirvoje abiejuose variantuose dirvos kietumas tik 0-2,5 ir 17,5-20,0 cm sluoksnyje išliko nepakitęs, o 2,5-17,5 cm sluoksnyje padidėjo vidutiniškai 800 kPa. Labiausiai kietumas padidėjo 0-15 cm dirvos sluoksnyje. Abiejuose fonuose, sėjant rapsus į nedirbtą ražieną, siekė net 2 416-2 648 kPa.

Ištyrus rapsų šaknų vystymąsi (3 pav.), paaiškėjo, kad į neskustą ir nepurentą ražieną sėti rapsai suformavo paviršinę šaknų sistemą. Visi kiti žemės dirbimo būdai didesnės įtakos rapsų šaknų vystymuisi šiais metais neturėjo.

Piktžolės

Pasėlyje gegužės mėnesio pabaigoje vyravo raudonžiedės notrelės, daržinės žliūgės, paprastieji varpučiai, baltosios balandos. Įdomu, kad mažėjant žemės dirbimo intensyvumui, mažėjo ir piktžolių (4 pav.). Daugiausia piktžolių - 83 vnt./m2 fone be augalinių liekanų ir 62 vnt./m2 fone su augalinėmis liekanomis buvo tradiciškai dirbant žemę, mažiausiai - atitinkamai 24 vnt./m2 ir 19 vnt./m2 tiesiogiai į ražieną sėtame pasėlyje, tačiau ražieninės sėjos variante pagrindinės vyraujančios piktžolės buvo paprastieji varpučiai. Herbicidai maždaug perpus sumažino piktžolių kiekį abiejuose variantuose (ir be augalų liekanų, ir su jomis).

Derlius

Vidutiniškai prikulta 1,85 t/ha sėklų (5 pav.). Remiantis tyrimų rezultatais, galima teigti, kad rapsų derlius nepriklausė nuo žemės purenimo būdų: ariant, giliai purenant ar sekliai skutant, sėklų derlius iš esmės nesiskyrė ir svyravo nuo 1,87 iki 1,90 t/ha. Tačiau 4-ame variante, kur buvo sėta tiesiai į ražieną, sėklų prikulta 1,73 t/ha, t.y. vidutiniškai 8,2 proc. mažiau negu kituose žemės dirbimo variantuose.

Augalų liekanų įtaka derliui buvo akivaizdi tik tradicinio žemės dirbimo ir seklaus skutimo variantuose. Laukeliuose su augalų liekanomis grūdų prikulta atitinkamai 9,2 ir 16,1 proc. mažiau negu laukeliuose, iš kurių augalų liekanos buvo pašalintos.