Prieš metus Lietuvoje pagal Olandijos technologiją pradėtas gaminti lietuviškas sausas nenugriebto pieno pakaitalas Veršelis. Lietuvos gyvulininkystės instituto mokslininkai 2003 m. vasario-balandžio mėnesiais atliko naujo lietuviško produkto tyrimus.

Daugelyje šalių, siekiant atpiginti veršelių auginimo kaštus, vietoje nenugriebto pieno naudojami pigesni pieno pakaitalai. Veršelių augimo intensyvumas priklauso ne tik nuo pieno pakaitalo sudėties ir maistingumo, bet ir nuo kombinuotųjų startinių bei žolinių pašarų sudėties, kokybės ir maistinės vertės. Lietuvoje taikomos dvi veršelių auginimo technologijos: prieauglis girdomas nenugriebtu pienu arba nenugriebto pieno pakaitalu ir šeriamas augaliniais pašarais.

Sauso nenugriebto pieno pakaitale Veršelis yra išrūgų, pasukų, lieso pieno miltelių, emulguotų riebalų, džiovintų kartu su išrūgomis koncentratų, vitaminų ir mineralų papildo bei medžiagų, apsaugančių veršelius nuo viduriavimo. Prieš kiekvieną veršelių girdymą pakaitalo milteliai buvo ištirpinami šiltame 40-45oC temperatūros vandenyje. Vienam litrui skysto pakaitalo paruošti reikia 120 g miltelių ir 880 ml vandens. Paruoštas 38-40oC temperatūros pieno pakaitalas tuoj pat buvo sugirdomas veršeliams.

Bandymui atlikti buvo sudarytos dvi Lietuvos juodmargių veršelių grupės po 8 jauniklius kiekvienoje. Veršeliai į analogiškas grupes atrinkti, atsižvelgiant į lytį, amžių, svorį ir kilmę. Jie tvarte buvo laikomi garduose palaidi, po 4 kiekviename.

Kontrolinės grupės veršeliai buvo girdomi 2 kartus per dieną nenugriebtu pienu, o tiriamosios – pieno pakaitalu. Be to, abiejų grupių veršeliai gavo iki soties kombinuotųjų pašarų ir šieno (1 lentelė). Prieauglio racionai sudaryti pagal mitybos normas, kuriomis siekiama 900 g prieaugio per parą. Pienas ir pakaitalas veršeliams normuoti individualiai, o startinis pašaras ir šienas – grupiniu būdu. Suėstų augalinių pašarų kiekiui nustatyti, vieną kartą per savaitę pašarai ir jų likučiai buvo sveriami. Vandens kiekis nebuvo ribojamas.

Bandymo metu buvo stebima veršelių būklė, bandymo pradžioje ir pabaigoje ištirta kraujo biocheminė sudėtis (bendrieji baltymai, kalcis, fosforas, rezervinis šarmingumas). Pagal galiojančias metodikas ištirta visų raciono pašarų cheminė sudėtis. Nustatytas pašarų maistingumas, ėdamumas ir faktinis suvartojimas. Siekiant nustatyti, kaip kinta prieauglio svoris, kiekvienas veršelis buvo sveriamas. Pagal gautų tyrimų duomenis ir atsižvelgiant į sušertų pašarų kainą, apskaičiuotas pieno pakaitalo efektyvumas.

Pieno pakaitale ir startiniuose pašaruose buvo pakankamai baltymų, riebalų, angliavandenių, mineralinių medžiagų bei vitaminų. Viename kilograme pieno pakaitalo buvo 15,98 MJ apykaitos energijos, startiniame pašare – 11,44 MJ.

Nenugriebtas pienas ir atskiestas pieno pakaitalas turėjo beveik vienodai sausųjų medžiagų ir žalių baltymų. Piene buvo daugiau riebalų, o laktozės – mažiau, didesnis buvo apykaitos energijos kiekis, palyginti su pieno pakaitalu (3 lentelė).

Per 71 bandymo dieną kontrolinės grupės veršeliui sušerta 285 kg nenugriebto pieno, 75 kg kombinuotųjų startinių pašarų ir 40,3 kg šieno. Atskiesto nenugriebto pieno pakaitalo tiriamosios grupės veršeliai gavo tiek pat (po 285 kg), tačiau koncentratų 10,9 proc., šieno – 5,2 proc. daugiau negu kontrolinės grupės veršeliai.

Nenugriebtas pienas veršeliams buvo vežamas ryte, atiduodamas ryte ir po pietų. Taigi popiet buvo girdoma pastovėjusiu pienu. Pieno pakaitalas veršeliams ruoštas kiekvienam girdymui atskirai, todėl išliko šviežias ir geros kokybės. Du kontrolinės ir vienas tiriamosios grupės veršeliai sirgo virškinimo trakto ligomis (viduriavimu). Kraujo biocheminė sudėtis abiejų grupių veršelių buvo normali.

Iš suėstų pašarų veršeliai gavo beveik vienodai apykaitos energijos, o žalių baltymų tiriamieji veršeliai gavo 2,9 proc. daugiau negu kontroliniai.

Kontroliniai veršeliai bandymo metu per parą priaugo po 879 g, tiriamieji – 951 g arba 72 g (8,2 proc.) daugiau. Vienam kilogramui prieaugio gauti veršeliai, girdomi pieno pakaitalu, apykaitos energijos suvartojo 10,5 proc. ir žalių baltymų – 4,8 proc. mažiau. Tiriamieji veršeliai geriau augo ir panaudojo pašaro maisto medžiagas prieaugiui.

Pieno pardavimo kaina Lietuvos gyvulininkystės instituto Bandymų skyriuje buvo 0,50 Lt/kg, atskiestas nenugriebto pieno pakaitalas, įskaitant ir jo paruošimo išlaidas, kainavo 0,38 Lt/kg. Kadangi veršelių prieaugis skyrėsi, apskaičiavome ir pašarų kainą 1 tonai prieaugio gauti. Ji kontrolinėje grupėje buvo 3 214,58 Lt, tiriamojoje grupėje – 20,5 proc. mažesnė. Taigi veršelius girdyti nenugriebto pieno pakaitalu apsimoka.

Siekiant sumažinti veršelių auginimo kaštus, ūkiuose veršeliams nuo 2-3 savaičių iki 3 mėn. amžiaus vietoje nenugriebto pieno tikslinga duoti lietuvišką nenugriebto pieno pakaitalą. Kad prieauglis sparčiau augtų, nenugriebto pieno pakaitalu girdomiems veršeliams vertėtų duoti specialių startinių koncentratų ir kitų geros kokybės žolinių pašarų.