Kiekvienas ligos sukėlėjas vystosi, dauginasi ir pažeidžia augalus tik esant tam tikroms jam tinkamoms sąlygoms. Didžiausią įtaką ligų sukėlėjams plisti bei vystytis turi temperatūra, santykinė drėgmė ir krituliai.

Praėjusio vegetacijos periodo orai skirtinguose Lietuvos rajonuose buvo labai kontrastingi. Tai ir lėmė labai skirtingą bulvių ligų išplitimą ir vystymosi intensyvumą (lentelė).

Maras

Maro infekciją skatina vėsūs lietingi orai, naktinės rasos, rūkai. Palanki temperatūra - 15-210C, santykinė drėgmė didesnė kaip 75 procentai. Ligos plitimo mastas priklauso nuo sėklos kokybės (maro pažeistų sėklinių gumbų kiekis), meteorologinių sąlygų, veislės atsparumo (jautri, vidutinio jautrumo, atspari), makro- ir mikroklimato pasėlyje.

Kai kuriose vietovėse šiais metais liga buvo masinio (epifitotinio) pobūdžio, kitur ligos vystymasis buvo neintensyvus, o kai kur bulvių maro net nebuvo užfiksuota.

Kas lėmė tokius didžiulius skirtumus? Pirmiausia, bulvių sėkla (pagrindinis pirminės infekcijos šaltinis) nebuvo užkrėsta maru, nes 2002 m. maras neplito. Antra, per šaltą žiemą sušalo nuo praėjusių metų lauke likusios bulvės (dar vienas infekcijos šaltinis). Trečia – palankios meteorologinės sąlygos. Birželio mėnesį daugelyje rajonų kritulių iškrito 35-90 proc. mėnesio normos. Liepos mėnesį Panevėžio, Šilutės ir Kėdainių rajonuose iškrito tik dalis mėnesio kritulių normos - 58-77 procentai. Kituose rajonuose (Kauno, Lazdijų, Vilniaus, Utenos) mėnesio kritulių norma buvo viršyta 18-74 procentais. Pavyzdžiui, pirmame paveiksle matyti, kad ligai plisti ir vystytis palankios sąlygos Trakų Vokėje buvo liepos mėnesį ir beveik visą rugpjūtį; o Dotnuvoje tokių sąlygų nebuvo.

Pirmųjų maro požymių pasirodymo laikas kasmet kinta, priklausomai nuo orų, sėklos kokybės, lauko mikroklimato ir fitosanitarinių sąlygų. 2003 m. pirmieji maro požymiai Lietuvoje buvo nustatyti liepos 3 d. Vilniaus rajone. Po kelių dienų Akmenės, Šakių, Ukmergės, Širvintų rajonuose. Ignalinos, Marijampolės, Tauragės rajonuose maras pradėjo plisti liepos viduryje. Daugelyje stebėtų laukų pirmieji maro požymiai pasirodė liepos pirmąjį dešimtadienį: buvo pažeisti lapai ir stiebai, kai kur augalo viršūnės.

Penkerius metus Lietuvos žemdirbystės institutas, Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba ir Valstybinė augalų apsaugos tarnyba dalyvavo Šiaurės ir Baltijos šalių bulvių maro monitoringo programoje. Stebėtojai nuolat, nuo bulvių sudygimo, stebėjo pasirinktus bulvių plotus ir duomenis apie pirmųjų bulvių maro požymių pasireiškimą bei tolesnį ligos vystymąsi reguliariai perduodavo į Šiaurės šalių informacinę sistemą (www.web-blight.net) bei skelbdavo vietinėje spaudoje.

Veiksmingiausiai nuo maro apsaugo fungicidai. Vietovėse, kur ligai plisti sąlygos buvo palankios, bet nuosekliai naudoti fungicidai, išliko sveiki ne tik bulvienojai, bet ir naujo derliaus gumbai. Tačiau nesilaikant tinkamų intervalų tarp purškimų, naudojant netinkamas normas, kai kur pasėliai sirgo. Vietovėse, kur ligai vystytis sąlygos buvo nepalankios, fungicidai naudoti bereikalingai ir ekonominio efekto nedavė.

Bulvių šašai

Dėl prastos sėklos kokybės dalis dygstančių bulvių lauke sirgo šašais. Buvo pažeisti stolonai ir daigai; užsitęsė dygimas, pasėliai išretėjo, išaugo augalai su mažesniu stiebų skaičiumi. Tam didžiausios įtakos turėjo infekuoti (užkrėsti) sėkliniai gumbai. Dar saugyklose dalis daigų buvo pažeista šašais. Taip atsitiko dėl netinkamų sandėliavimo sąlygų; ypač tai išryškėjo bulvių sluoksnyje iki 20-25 cm nuo kaupo paviršiaus, kur laikėsi didelė santykinė drėgmė (apie 100 proc.). Be to, dalis daigų užsikrėtė dirvoje, nes dažnai bulvės auginamos nesilaikant sėjomainų arba sėjomaina yra trumpa, tada dirvoje pagausėja ligos sukėlėjų. Viena iš galimybių suvaldyti šašų antpuolį - beicuoti sėklą. Deja, ši priemonė nedažnai naudojama. Vėliau, augalų butonizacijos tarpsniu, buvo pažeisti augalai: sukosi viršūniniai lapai (pažeisti vandens indai), stiebų apačios ypač gausiai buvo aptrauktos baltu pelėsiu (baltoji kojelė). Ligos vystymąsi ant stiebų paskatino padidėjusi temperatūra ir dirvos drėgmė liepos pirmoje pusėje. Naujo derliaus gumbai nebuvo stipriai pažeisti šašais.

Lapų sausligė

Lapų sausligė gausiau pasireiškė atskiruose Lietuvos rajonuose (Kėdainių, Šilutės, Lazdijų), kur iškrito mažai kritulių. Liga pažeidė lapus. Ant jų susidarė stambios rudos arba rudai juodos, koncentriškai rievėtos dėmės, kurios plėtėsi nuo lapų pakraščių; dėmės neturėjo jokio pelėsio. Jautresnės buvo ankstyvosios bulvių veislės: Prior, Fresco, Ausonia, Ukama, Vokė.

Virusinės ligos

Paskutiniaisiais metais pablogėjus bulvių sėklai, plito virusinės ligos. Dažnai vienas bulvės keras serga 2-5 virusinėmis ligomis. Labiausiai paplitusios: lapų susisukimas, paprastoji mozaika, garbanė, dryžligė. Virusines ligas perneša įvairių rūšių amarai, o nuo jų apsaugos priemonių beveik nenaudojama.

Paprastosios rauplės

Paprastųjų rauplių plitimą skatina aukšta dirvos temperatūra gumbams mezgantis. Sukėlėjui vystytis ir plisti palankiausia 22-27oC oro temperatūra. Šiais metais gumbų mezgimo metu (birželio-liepos mėnesiais) vyravo 14,6-20,5oC temperatūra, buvo pakankamai drėgmės, todėl liga mažai plito.