Iki narystės Europos Sąjungoje liko pusmetis. Kokios Lietuvos žemdirbių nuotaikos, kai į plačią Europos rinką teliko žingsnį žengti?

Izidorius BALČIŪNAS,
Švenčionių r. ūkininkas

Narystė ES Lietuvos ūkininkams – kelias į geresnį gyvenimą. Iš pradžių gal bus nelengva, bet išliks stipriausieji. Per 3-5 metus ir išmokos, ir produkcijos supirkimo kainos suvienodės. Ekonominis lygis po 10-15 metų neturėtų skirtis nuo ES. Kiti metai neabejotinai bus geresni, ūkyje pagaminsiu apie 30 proc. daugiau pieno, tad ir pajamų bus daugiau.

ES SAPARD projektas – didelė parama mums. Šiemet už SAPARD lėšas pradėjau savo pieno ūkio plėtrą: rekonstruoju seną karvidę, įsigijau technikos (žemės dirbimo, kukurūzų smulkintuvą, sėjamąją), šėrimo įrangą.

Auginu 106 melžiamas karves, kurių vidutinis produktyvumas per 5 500 kg. Bandą didinsiu iki 200.

Gražina PLEVOKIENĖ,
Kupiškio r. ūkininkė

Turime išlikti, kito varianto ir pasirinkimo nėra. ES ūkininkų konkurencijos nereikia bijoti, nes ūkininkavimo lygis Lietuvoje mažai kuo skiriasi nuo užsienio, juk išradingumo netrūksta ir mums. O gyvuliai, darbas ir čia, ir ten toks pats.

ES teikiama SAPARD parama paprastam ūkininkui pasiekiama. Mes jau rengiame antrąjį verslo planą. Pats didžiausias pirkinys – mėšlo tvarkymo įrenginiai (mėšlidė, transporteriai, siurbliai ir kt.). Dar pirkome žemės įdirbimo agregatų ir labai reikalingą mašiną – srutovežį. Sutaupysime trąšų, mažiau teršime aplinką. Pagal antrąjį verslo planą ketiname įsigyti pašarų ruošimo technikos: šienainio ritinių presą, vyniotuvą. Be to, perdengsime senosios fermos stogo dangą. Taigi atsipūsti nebus kada.

Kitais metais gyvensime geriau, nes pieno supirkimo kaina turės didėti. Valstybė negali leisti ūkininkams žlugti. Mes esame ir būsime reikalingi. Gal mūsų liks mažiau, tačiau tie, kurie išliks, tikrai bus remiami. Ar didelę paramą gausime, matysime.

Auginame 43 melžiamas karves, produktyvumas per 7 500 kg. Daugiau kaip 50 karvių nelaikysime, o produktyvumas turėtų padidėti iki 8 000 kg.

Robertas MORKYS ūkininkas,
Radviliškio Kredito unijos valdybos pirmininkas

Narystės Europos Sąjungoje laukiu be baimės, bet šiokia tokia nežinia yra. Ūkininkauti tai tikrai nemesiu – tokių net minčių nekyla. Tačiau esu jaunas ūkininkas ir nesu iki galo įsitikinęs, ar galėsiu konkuruoti su stipriais Europos žemdirbiais. Baugina ir tai, kad daug kas brangs. Aišku, didės ir parama ūkininkams, bet ar didės galutinis darbo rezultatas – pelnas? Dirbu 200 ha žemės, sėju javus ir auginu 50 holšteinizuotų Lietuvos juodmargių karvių bandą. Iš jų 20 yra melžiamų (primilžiai apie 6 000 kg pieno per metus), o kitos - telyčaitės, tad teks dar luktelėti, kol jos pradės duoti ūkiui pajamų. Štai todėl mano atveju dar būtų labai gerai porą metelių palaukti iki narystės ES. Tuomet žengčiau tvirčiau nusiteikęs, su nemaža karvių banda.

Neįsivaizduoju, ką reikėtų daryti, jei neturėčiau su kuo pasitarti, pasikalbėti. Iš Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Radviliškio biuro, galima sakyti, taip ir neišeinu. Pats vienas prisigalvoju kartais visko, o kai paklausau specialistų patarimo, pasikalbame, viskas staiga paaiškėja ir daug lengviau pasidaro.

Rimantas GARUCKAS
Radviliškio r. ūkininkas,
geriausias Lietuvos artojas

Nusiteikęs esu optimistiškai: sveikata gera, vaikai sveiki – ko daugiau žmogui reikia? Jei pečiai platūs, nervai stiprūs - jokie sunkumai nebaisūs, viską galima atlaikyti. Be to, aš visada sakau: nebus problemų – bus nuobodu gyventi. Problemos – tai tarsi variklis, nuolat varantis į priekį.

Esu parengęs verslo planą SAPARD paramai gauti – ruošiuosi modernizuoti javų ūkį. Dirbu 450 ha žemės, iš jų savos – 45 ha. Nuosavos žemės plotus mielai išplėsčiau, bet kad pinigų neužtenka. Kad taip kas suteiktų lengvatinių kreditų žemei pirkti – būtinai pasinaudočiau. Iš valdžios nieko nesitikiu, nebent kad netrukdytų dirbti, nekeistų taip dažnai įstatymų. Kai įstosime į ES, valdžia gal turės mažiau galimybių nukrypti į šalį ir žemės ūkio politika įgaus stabilumo.

Ūkininkams reikia susitaikyti su mintimi, kad teks dirbti ne tik laukuose ir tvartuose, bet ir palinkus prie popierių. Padidėjęs popierizmas gal ir atims daugiau laiko, bet duos ir naudos: bus puiki proga nuolat stebėti savo ūkio ekonominę būklę, sekti pinigų balansą. Tai tarsi žiūrėti į savo atvaizdą veidrodyje: juk tuomet iš karto matyti, kuri vieta tau nepatinka.

Henrikas BRAŠKYS Šakių r.
Voniškių žemės ūkio
bendrovės pirmininkas

Metai buvo geri, puikiai užderėjo ir javai, ir linai, ir cukriniai runkeliai. Gautos ir įsisavintos SAPARD paramos pirmojo etapo lėšos grūdų ir linų ūkiui modernizuoti. Pakankamai ilgai svarstėme, ar rengti verslo planą šiai paramai gauti, šiek tiek gąsdino popierizmas. Bet jau šį rudenį pajutome investicijų naudą – pačiais tinkamiausiais sėjos terminais ir labai mažomis darbo sąnaudomis pasėjome žiemkenčius. Moderni naši technika suteikia žemdirbiui galimybę būti kuo mažiau priklausomam nuo orų. Kitais metais planuojame dar keliais etapais modernizuoti techniką, jau esame kruopščiai apskaičiavę ir nutarę, kokių žemės ūkio mašinų reikės mūsų ūkiui. Modernizuojant techniką, kartu tobulėja ir agrotechnika, nes vienas svarbiausių momentų žemdirbystėje – suspėti viską atlikti laiku.

Mūsų bendrovės ūkis daugiašakis, tokį ir toliau planuojame išlaikyti: taip lengviau laviruoti nuolat besikeičiančioje rinkoje nepatiriant didelių nuostolių.

Žvelgiant į ateitį, man neramu dėl smulkiųjų ūkininkų, nes be svaresnės valstybės paramos jie tikrai neišsilaikys rinkoje. O tai juk mūsų valstybės piliečiai, mūsų kaimynai, mūsų darbuotojai. Man atrodo, kad labai teisingas požiūris: „Man gerai tada, kada mano kaimynui gerai“.

Šarūnas ŠIUŠĖ Kėdainių r. Ažytėnų
žemės ūkio bendrovės vadovas

Tikiuosi, kad ateinantys metai bus ramesni, stabilesni, nes 2003 –ieji žemdirbiams buvo labai audringi. Labiausiai tai pajuto tie ūkininkai, kurie daug investavo, teikė projektus SAPARD paramai gauti. Beje, mūsų bendrovė šiais metais jau įgyvendino vieną projektą ir rengiasi dar vienam.

Nacionalinės mokėjimo agentūros vadovų kaita gerokai sutrikdė ne vieno ūkininko ar bendrovės darbą. Be to, teikiant naujus projektus padaugėjo reikalavimų, tuo pačiu ir neaiškumų. Gaila, kad kol kas labai miglota žemdirbio rytdiena, tad tenka gyventi šia diena.

Nepasakyčiau, kad mus baimina Europos Sąjungos biurokratiniai reikalavimai. Kita vertus, dėl žemės ūkio finansavimo, kvotų neramu ne tik mums, bet ir ES šalių žemdirbiams. Vis tik ir jų nuomone, daugiau šansų sėkmingai veiklai turi stambesnieji ūkininkai. Pastebėjau, kad lankantis Vokietijoje, ūkininkai mus sutikdavo draugiškai, bet sužinoję, kiek žemės dirbame, atsisveikindavo kaip su konkurentais.

Jonas ŽOTKEVIČIUS ūkininkas,
konkurso „Metų ūkis 2003“
Kauno r. nugalėtojas

Šie metai man buvo gana sėkmingi. Dirbu apie 700 hektarų. Nuosavos žemės turiu apie 70 ha, visa likusi - nuomojama. Kai tik žmonės pradės pardavinėti savo žemę, būtinai pirksiu. Dabar žemės rinkoje jaučiamas sąstingis, nes visi žemės savininkai laukia narystės ES ir tikisi, kad tuomet šoktelės kainos.

Didžiausius plotus mano laukuose užima rapsai ir kviečiai. Kviečių derlius šiemet buvo apie 6 t/ha. Visi I klasės, maistiniai. Cukrinių runkelių sėjau 22 ha, prikasiau apie 60 t/ha. Kol kas apsimoka juos auginti, bet kaip bus po 2006-ųjų, kai radikaliai keisis padėtis cukrinių runkelių rinkoje, neaišku. SAPARD paramos nebandžiau imti, laukiu narystės ES, gal ten bus geresnės sąlygos paramai gauti. Tikiu, kad, Lietuvai įstojus į ES, stambiųjų ūkininkų gyvenimas palengvės. O smulkiųjų laukia vargas.

Pastebiu, kad pastaraisiais metais aplinkui atsiranda jaunų, pažangiai ūkininkaujančių ūkininkų. Jie žiūri į mus, stambesniuosius bei jau seniai ūkininkaujančius, ir stengiasi savo ūkyje tvarkytis taip pat ir net geriau. Džiaugiuosi tokiais žmonėmis ir galvoju, kad jiems dabar lengviau pradėti ūkininkauti negu buvo mums, senajai ūkininkų kartai: jie jau gali čia pat Lietuvoje pamatyti tikrai moderniai tvarkomų ūkių ir sekti jų pavyzdžiu.

Pranas DAILIDĖ ŽŪB asociacijos viceprezidentas,
UAB „C.Olsen Baltic“ ir
kooperatyvo „Lietuviškas pienas“
valdybų pirmininkas

Kiti metai ūkininkams ir bendrovėms teikia daug vilčių susitvarkyti ūkius. Gyvenimas turėtų atsistoti į savo vežės. Tie, kurie nori ir ūkininkauja su protu, jei šiais metais nespėjo, tai kitais tikrai suspės pasinaudoti ES teikiama parama ir atnaujinti savo ūkius. Tam palanki ir kreditavimo sistema.

Daug pokyčių nebus, bet kai kas tikrai pasikeis - susireguliuos kainos ir mes gausime tiek, kiek verti ūkyje užauginti grūdai, pagamintas pienas. Be abejo, kaip mes gyvensime įstoję į ES, priklausys ir nuo mūsų valdžios galutinės pozicijos, bet blogiau tikrai nebus.

Nikolajus DANILČENKO
Kėdainių r. Krakių žemės ūkio
bendrovės pirmininkas

Anksčiau sakydavome, kad viskas priklauso nuo Dievo, o dabar reikėtų sakyti, kad mūsų gyvenimas priklauso nuo valdžios. Jei ji norės, suraitys mus į ragą, jei ne – nežlugsime. Iš karčios patirties galiu teigti, kad mūsų valdžios veiksmai mums daugiau kenkia negu padeda. Ji nori, kad mes kentėtumėme, daro viską, kad būtų blogiau – tokia tikrovė. Įstatymai gražiai vyniojami į vatą, todėl ūkininkai tikros padėties ir nežino.

Jokie užsieniečiai mums nepadės. Tačiau sakoma, kad tas, kuris ruošiasi mirti, tikisi, kad dar gyvens. Taigi ir aš viliuosi, kad kiti metai bus geresni. Jei būčiau pesimistas, čia nieko jau seniai nebūtų likę.