23 10 24 Mano ukio prenumerata 2024 23 04 15 Gauti naujienas mobili žurnalas
Mano Ūkis 2003/12
Agrastų ligos
  • Prof. habil. dr. Albina RAŠINSKIENĖ
  • Mano ūkis

Tęsinys

Agrastų deguliai

Agrastų degulius (antraknozę) sukelia Pseudopeziza ribis Kleb. – serbentinė pusausūnė. Tai labai paplitusi ir žalinga drėgno, vėsaus klimato vietovėse auginamų agrastų ir visų rūšių serbentų liga. Lietuvoje ypač išplitusi mažuose sodeliuose, kur fungicidai mažai naudojami. Serga lapai, lapkočiai, jauni ūgliai, vaiskočiai bei uogos. Ant lapų vasarą pasirodo smulkios, netaisyklingos, galinčios tarpusavyje susilieti, tamsiai rudos, 1 mm dydžio dėmės. Vėliau jos pasidaro juodos, blizgančiu paviršiumi, padidėja iki 2,5 mm. Dar vėliau dėmelių centruose atsiranda smulkūs, juodi, blizgantys spuogeliai. Jiems plyšus, pasklinda konidijos, kuriomis grybas plinta. Sporoms plisti padeda lietus ir vabzdžiai. Ligai smarkiai išplitus, dėmės susilieja, lapai susisuka, ruduoja, džiūsta ir anksčiau nukrenta. Seni lapai suserga greičiau, todėl deguliai plinta nuo apatinių šakos lapų. Pažeisti ūgliai arba šakos taip pat gali nudžiūti. Sergančių šakų uogos lėčiau noksta, būna kietos, neskanios. Sergantys krūmai žiemą gali apšalti.

Vasaros antroje pusėje pažeisti lapai nukrinta, lieka žalios ūglių viršūnės su jaunais lapeliais. Drėgnais metais, ligai smarkiai išplitus, galima netekti iki 50 proc. viso derliaus. Liga ypač pavojinga tankiuose, blogai vėdinamuose plotuose. Sodybų sklypuose serga visi senesni, medžių pavėsyje augantys krūmai. Liga mažiau žalos padaro karštą, sausą vasarą.

Apsauga. Išgenėkite sausas šakas, pažeistus ūglius, aparkite nukritusius lapus. Fungicidais purkškite prieš žydėjimą, po žydėjimo ir uogas nuskynus. Tinkamai tręškite mineralinėmis trąšomis, nes kalio trūkumas skatina ligos plitimą.

Šviesmargė

Ligą sukelia Mycosphaerella ribis Lind. (Septoria ribis Desm.) – serbentinis rutulgrybis. Tai labiausiai išplitusi ir žalingiausia įvairių veislių agrastų bei serbentų liga. Daugiausia žalos padaro agrastams ir juodiesiems serbentams. Pažeidžia lapus ir nesumedėjusius ūglius, pumpurus, kartais ir uogas. Ant lapų iš pradžių susiformuoja apvalios ar kampuotos, 2-3 mm dydžio, iš pradžių rudos, vėliau šviesėjančios su neplačiu rudu apvadu dėmės. Ligai plečiantis dėmės susilieja, jų centras pašviesėja ir susidaro plokšti, smulkūs, juodi taškeliai.

Pirmieji ligos požymiai pasirodo jau gegužės pabaigoje, bet labiausiai liga išplinta vasaros viduryje ir antroje jos pusėje. Ligos vystymąsi skatina aukšta temperatūra ir drėgmė. Ligos sukėlėjas peržiemoja nukritusiuose lapuose, taip pat ant pažeistų ūglių. Tankiuose, neišgenėtuose krūmuose ir nenaudojant cheminių apsaugos priemonių, liga padaro daug nuostolių, nes dėmėti lapai nudžiūsta ir anksti nukrenta. Sergantys ūgliai neauga, o uogos ant jų būna daug smulkesnės. Pažeisti pumpurai neišsiskleidžia, ūgliai nudžiūsta, o uogų derlius kitais metais būna 2-3 kartus mažesnis.

Apsauga tokia pati kaip nuo degulių. Lenkijoje ir kitose ES šalyse nuo šviesmargės ir degulių purškiama ditanu DG (3,0-4,5 kg/ha), 5 proc. bailetonu (1,5 kg/ha), saproliu (2,25 kg/ha), skoru (0,2 kg/ha), punču Bis (112 ml/ha).

Agrastų alternariozė

Ligą sukelia Alternaria grossulariae Jacz. – agrastinis sausgrybis. Pastaraisiais metais ši liga kai kur pažeidžia iki 60 proc. uogų. Labiau plinta karštą sausą vasarą. Serbentai šia liga serga retai.

Ligos sukėlėjas pažeidžia lapus, ūglius, vaiskočius, uogas. Ant lapų atsiranda gana stambios, lancetiškai rievėtos, apskritos, rusvai pilkos, blizgančios dėmės. Drėgnu oru dėmių paviršius pasidengia drėgnomis apnašomis. Dėmėti lapai anksti nukrinta, o sergantys ūgliai nudžiūsta ir pajuoduoja. Uogos dažnai apsikrečia per dyglių padarytas žaizdeles. Apsikrėtusios uogos pūva, traukiasi, raukšlėjasi, kietėja ir nukrinta. Susirgus visam krūmeliui, nukrinta ir sveikos uogos. Dažniau serga sutankėję, neišgenėti, tankiai susodinti, o ypač pavėsyje augantys krūmai. Ligos sukėlėjas žiemoja sirgusiuose ūgliuose, nukritusiuose lapuose, uogose.

Apsauga. Užarkite, apkaskite ar kitaip sunaikinkite nukritusius lapus, nurinkite sergančias uogas, nupjaustykite sergančius ūglius, išgenėkite krūmus. Purkšdami fungicidais nuo degulių ar šviesmargės, apsaugosite ir nuo alternariozės.

Askochitozė

Šią ligą sukelia grybas Ascochyta ribesia Sacc.et Fautr. Ant lapų pasirodo apskritos, iš pradžių rudos, vėliau centre pilkos rudais pakraščiais dėmės. Vėliau jos išdžiūsta ir iškrenta gabalais. Viršutinėje lapų pusėje susidaro tamsiai rudų taškelių – piknidžių. Dauginasi grybas piknosporomis, kurios užkrečia jaunus lapus.

Apsauga kaip nuo šviesmargės, alternariozės ir kitų lapų ligų.

Agrastų miltligė

Miltligę sukelia grybas Microsphaera grossulariae Lev. – agrastinis pelenis. Tai plačiai išplitusi agrastų liga. Ja daugiau serga tų veislių agrastai, kurie atsparūs valkčiui. Ši liga mažiau žalinga negu valktis, nes pažeidžia tik lapus. Vasaros viduryje lapų viršutinėje pusėje susidaro balta voratinkliška grybiena, kuri laikui bėgant lyg ir sunyksta. Tačiau joje išauga statinėlių formos konidijos, kurias vėjas perneša ant sveikų augalų. Ligos apimti lapai anksti baigia vegetuoti ir nudžiūsta. Rudenį lapų paviršiuje susidaro tamsiai rudi kūneliai – kleistoteciai, kuriais grybas ir peržiemoja kartu su nukritusiais lapais.

Apsauga. Specialių apsaugos priemonių nuo šios ligos naudoti nereikia. Jeigu purškiama nuo kitų lapų ligų, miltligė neišplinta.

Viksvinės rūdys

Ligą sukelia Puccinia ribessii-caricis Kleb. – serbentinė viksvų rūdė. Lietuvoje plačiai paplitusi liga, o kai kuriuose rajonuose ypač žalinga. Pažeidžia lapus, užuomazgas, žiedus, vaiskočius, o vėliau – uogų užuomazgas. Masiškiausiai grybo bazidiosporomis uogakrūmiai apsikrečia žydėdami. Apsikrečia tik jaunos augalo dalys. Viršutinėje lapų pusėje (ir ant kitų užsikrėtusių augalo dalių) atsiranda rausvai rudų ar geltonai oranžinių dėmių. Jose galima įžiūrėti tamsių taškelių. Vėliau dėmės iškyla ir virsta akytais spuogais, kuriuose subręsta daugybė sporų ir užkrečia viksvas. Ant agrastų ir serbentų ligų sukėlėjo sporos per sezoną išsivysto tik kartą, pirmoje vegetacijos pusėje. Smarkiau pažeisti lapai deformuojasi, nudžiūsta ir krinta. Uogos susitraukia, pasidaro netinkamos maistui ir nukrenta. Antroje vasaros pusėje ligos požymiai nebebūna tokie ryškūs.

Ligos sukėlėjas toliau vystosi ant viksvų, kur ir peržiemoja, o pavasarį apkrečia agrastus ir serbentus. Ligos plitimą skatina drėgnas oras pavasarį. Vidutiniškai kasmet liga pažeidžia 10-15 proc. agrastų uogų užuomazgų. Atsparių veislių nėra.

Apsauga. Greta uogynų nelaikykite nešienaujamų viksvynų. Verslinį uogyną iš karto po žydėjimo ir pakartotinai dar po dviejų savaičių nupurkškite fungicidais. Lenkijoje ir kitose šalyse naudojami sisteminiai fungicidai: 5 proc. bailetonas (1,5 kg/ha), 40 proc. punčas Bis (112 ml/ha), 25 proc. skoras (0,2 l/ha).

Tęsinys kitame numeryje