Nacionalinės mokėjimų agentūros duomenimis, Europos Sąjungos SAPARD fondų parama investicijoms į pirminę žemės ūkio gamybą pasinaudojo daugiau kaip 180 ūkininkų ir žemės ūkio bendrovių. Jų verslo projektų vertė sudaro per 110 mln. litų, t.y. apie 25 proc. visos įsisavintos SAPARD paramos. Be jos savo ūkio nebūtų galėjęs modernizuoti ir Šilalės r. ūkininkas Vaidotas Kiniulis, vienas iš pirmųjų Tauragės apskrityje sugebėjęs įsisavinti fondo lėšas ir rekonstruoti ūkį pagal ES reikalavimus.

Noru ūkininkauti kitaip – naujoviškai – trisdešimt šešerių V.Kiniulis užsidegė, į laukus pirmą kartą išvažiavęs nuosavu suomišku traktoriumi Valtra. Komfortas ir geros užsienietiškos technikos darbo sąlygos užkrėtė ūkininką ūkio rekonstrukcijos virusu. „Tuomet galvojau: jei laukus galiu arti, sėdėdamas patogioje kabinoje, kodėl negalėčiau patogiai ir karvių melžti“, - pokyčių kaltininko nepamiršta V.Kiniulis. AB „Žemaitijos pienas“, kuri superka ūkininko pagamintą pieną, jo norą suprato ir paskolino dalį lėšų, reikalingų ES paramai gauti.

SAPARD parama pasiekiama ir paprastam ūkininkui

Apie ES paramą V.Kiniulis pradėjo galvoti dar 2001 m. vidurvasarį. Tačiau tuomet paprastam žemdirbiui ją gauti atrodė neįgyvendinama svajonė. „Matyt, tam turėjau „subręsti“, reikėjo išgirsti ir padrąsinančių artimųjų žodžių“, - pasakojo Vaidotas. Tų pačių metų pabaigoje jis kreipėsi į Klaipėdos UAB „Kertė“ specialistus, kurie beveik per dvi savaites parengė investicinį projektą. „Man pasisekė, nes verslo projektas buvo patvirtintas iš pirmo karto. Tačiau dviejų bemiegių savaičių, kol jis buvo rengiamas, niekada nepamiršiu“, - nelengvą darbų pradžią prisiminė ūkininkas.

XXI-ojo amžiaus ūkis

Daugiau kaip per metus Vaidoto gimtinė neatpažįstamai pasikeitė. Tokių kaip jo ūkių Lietuvoje reta. Pradėjęs statyti plyname lauke, šiandien šilališkis pelnytai didžiuojasi tuo, ką sukūrė. Į simbolinį modernaus ūkio atidarymą atvyko ne tik tie, kurie prisidėjo prie ūkio rekonstrukcijos, bet ir tie, kas norėjo pamatyti, kaip turi atrodyti XXI-ojo amžiaus ūkis.

Kiniulių šeima augina 40 melžiamų karvių. Iš viso su prieaugliu ir telyčiomis - 140 galvijų. Jau kitą gegužę banda turėtų padidėti iki 110, o rudenį – iki 130 melžiamų karvių. Jų produktyvumas viršija Lietuvos vidurkį ir siekia 6 500 kg. Beveik visa ūkininko žemė (64 ha nuosavos ir 37 ha nuomojamos) skirta žolynams ir kukurūzų pasėliams, t.y. pašarams. Koncentratus jis perka. Karvės bus laikomos tvarte ištisus metus. Kad būtų lengviau šerti, šienainis, kukurūzų silosas ir koncentratai maišomi ir dalijami pašarų maišytuvu-dalytuvu DeLaval.

Mėšlas iš takų skreperiu nustumiamas į skersinį kanalą, iš kurio siurblys jį pumpuoja į metalinę srutų kaupyklą. Joje bus kaupiamos nuoplovos ir iš melžimo aikštelės, ir gyvenamojo namo nutekamieji vandenys. Kaip nurodama aplinkosaugos reikalavimuose, srutos bus saugomos 6 mėn., po to, išlaistomos laukuose. „Tam įsigijome srutovežį su smulkinimo mechanizmais ir išlaistymo žarnomis. Tokią mėšlo tvarkymo technologiją pamačiau viename Vokietijos ūkyje. Ji palyginti pigi ir paprasta“, - teigė V.Kiniulis.

Melžimo aikštelė kompiuterizuota

Naujoje karvidėje įrengta 12 vietų eglutės tipo melžimo aikštelė DeLaval. Pasak firmos pardavimų vadybininko Edmundo Šopagos, ji visiškai kompiuterizuota, įdiegta Alpro bandos valdymo sistema. Visose melžimo vietose įrengtų kompiuterių monitoriuose galima matyti duomenis apie kiekvieną melžiamą karvę. Visi gyvuliai turi specialius aktyvumo daviklius, kurie fiksuoja karvės judėjimą. Pagal tai galima spręsti, ar ji rujoja. Melždamas ūkininkas gali matyti ne tik konkrečios karvės produktyvumą: įvertinęs daviklių duomenis kompiuteris pateikia informaciją apie rują. Taigi ūkininkui nebūtina gyvulių kasdien stebėti, už jį rują tiksliai nustato kompiuteris: jei karvė daugiau juda, reiškia prasidėjo ruja. Melžti karves aikštelėje ypač patinka jauniausiam Kiniulių sūnui, keturiolikmečiui Valdui. Beje, kaip teigia tėvas, jis karves melžia jau nuo dešimties metų. Vyresnėlis šešiolikos metų Nerijus ūkyje po pamokų irgi dirba.

Žmonių darbą palengvins ir automatizuotos veršelių girdyklos. Į kompiuterį bus įvesti prieauglio duomenys, pieno ar pieno pakaitalo norma, girdymo dažnumas. Todėl kiekvienas veršelis išgers tik tiek, kiek jam priklauso, nei daugiau nei mažiau. Veršelių girdymu ūkininkui rūpintis nereikės: į jų girdyklas pienas ar jo pakaitalas bus tiekiamas automatiškai. Jaunikliai pieno galės atsigerti, kada tik panorės.

Patarimų negaili

Šiandien Vaidoto ir Romualdos Kiniulių ūkį daugelis vadina kelrode žvaigžde, nes taip įrengtą karvidę, sutvarkytą mėšlo šalinimo sistemą galima pamatyti tik stambiose žemės ūkio bendrovėse. Iš viso investuota 1 mln. 400 tūkst. litų. Už paramos ir skolintas lėšas pastatytas modernus 130 vietų metalinio karkaso tvartas, įrengta melžimo aikštelė, pieno šaldymo blokas, pastatyta 2 014 m3 srutų kaupykla, įsigyta šienavimo technika ir pašarų maišytuvas-dalytuvas. Dar tebevykstant statyboms, į pavyzdinį ūkį važiuodavo artimesnių ir tolimesnių rajonų ūkininkai, čia jų atvyks dar ne vienas, nes pasižiūrėti tikrai yra į ką. Visus norinčiuosius pasidairyti po ūkį V.Kiniulis priima ir savo patirtimi, nebijodamas lietuviško pavydo, mielai dalijasi.