Žemdirbių patirtis rodo, kad gerai peržiemoja tik tie pasėliai, kurie buvo pasėti laiku ir tiksliomis normomis, laikantis tinkamos agrotechnikos. Kasmet augalai iki vegetacijos pabaigos turi būti pasiekę reikiamą augimo tarpsnį, stiprūs ir sveiki, todėl labai svarbu pasėlius taisyklingai ir subalansuotai tręšti.

Laiku ir tinkamai

Augalų tręšimas neapsiriboja tik tręšimu rudenį (dar blogiau - tik pavasarį) pagrindiniais elementais: azotu, fosforu ir kaliu. Be pagrindinių medžiagų (NPK) augalams yra būtini ir kiti svarbūs makro- ir mikroelementai: siera, magnis, kalcis, manganas, boras, varis, geležis ir kiti. Kasmet su derliumi iš dirvožemio išnešama nemažai visų maisto medžiagų. Natūralioje aplinkoje šių medžiagų kiekiai atsistato, tačiau dažnai nepakankamai.

Labai svarbu, kad augančiam augalui netrūktų nė vieno elemento. Nė vienas elementas negali pakeisti kito elemento, todėl didinti atskiras medžiagų dozes yra tik bergždžias pinigų švaistymas. Pavyzdžiui, susidarant chlorofilui vietoje magnio tikrai negali dalyvauti azotas ar kokia kita medžiaga. Visi elementai turi tik jiems būdingas savybes, dalyvauja tik tam tikruose augalų augimo procesuose. Kiekvienam augalo augimo tarpsniui sunaudojamas tam tikras visų maisto medžiagų kiekis. Jei augalui trūksta bent vienos iš šių medžiagų, tai jis auga lėčiau, netaisyklingai arba visai nustoja augęs. Tai, be abejo, turi tiesioginę įtaką būsimam derliui.

Vadinamųjų ultramikroelementų (Al, Co, Na, Ni, Si ir t.t.) augalams reikia labai nedaug, todėl dirvožemyje dažniausiai jų pakanka.

1 ir 2 lentelėse išvardintos ne visos, o tik pačios svarbiausios, augalo augimo procese dalyvaujančios medžiagos. Atkreipkite dėmesį į šių medžiagų proporcijas augale ir tręšiamų medžiagų proporcijas. Tręšiant augalus paprastai azoto į dirvą įterpiama daugiau, o kalio - mažiau. Iš tikrųjų augalams tam tikrais augimo tarpsniais šių medžiagų reikia kitokiu santykiu. Per vėlai augalams atiduotos medžiagos gali būti beveik nereikalingos.

Kada ir kiek medžiagų reikia žiemkenčiams

Rudenį vegetacijos pabaigoje žieminiai kviečiai jau turi būti pasiekę krūmijimosi tarpsnį. Visos reikalingos maisto medžiagos jau turi būti atiduotos, kad augalai taptų maksimaliai atsparūs visoms nepalankioms sąlygoms. Rudenį mikroelementais reikia tręšti likus maždaug 1-2 savaitėms iki vegetacijos pabaigos. Daugiamečių stebėjimų Lietuvos žemdirbystės institute duomenimis, rudenį vegetacija pasibaigia maždaug spalio 12-18 dienomis. Tad purkšti mikroelementais reikėtų maždaug spalio 1-10 dienomis.

Žieminiai rapsai geriausiai peržiemoja turėdami 6-12 lapelių. Lentelėje matyti, kad iki šių tarpsnių augimui jau naudojami visi mikroelementai. Tad be pagrindinio tręšimo mineralinėmis trąšomis, reikia pagalvoti ir apie visų reikalingų medžiagų, kurių augalai negaus iš dirvos, kompensavimą. Rapsus reikėtų purkšti maždaug 4-6 lapelių tarpsniu, likus 2 savaitėms iki vegetacijos pabaigos. Pagal daugiametę vidutinę vegetacijos pabaigos datą, purkšti mikroelementais reikėtų maždaug rugsėjo 25 – spalio 10 dienomis.

Ankstyvesnis purškimas mikroelementais yra mažiau veiksmingas. Augalai būna dar labai smulkūs, ir dėl mažo asimiliacinio paviršiaus daug trąšų išpurškiama tiesiog ant dirvos. Tuomet iš jų mažai naudos. Vėlyvas purškimas mikroelementais taip pat mažiau efektyvus, nes augalams visiškai pasisavinti per lapus gaunamas medžiagas prireikia maždaug 1-2 savaičių. Anksčiau pasibaigusi vegetacija sustabdo šių medžiagų paėmimą ir jos lieka nepanaudotos.

Siekiant užtikrinti mikroelementų pasisavinimą, reikiamu metu galima drąsiai naudoti efektyvų ir greitą būdą – tręšimą per lapus. Žiemkenčių šaknys rudenį dažnai dar būna nespėjusios pakankamai išsivystyti, kad pasisavintų visą reikiamą medžiagų kiekį iš dirvožemio. Be to, procesą apsunkina vėsūs orai ir per drėgna dirva. Tręšimo per lapus rezultatai matysis jau po kelių dienų, o pats metodas nėra brangus. Tręšti per lapus taipogi galima vizualiai nustačius, kad augalams trūksta tam tikros maisto medžiagos. Dažnai rekomenduojama rudenį papildomai per lapus augalams duoti ir augimo pradžioje labai svarbaus fosforo, kadangi jo trūkumas pirmaisiais augalo augimo tarpsniais vėliau nebeištaisomas ir taip prarandamas potencialus augalų derlingumas.

Remiantis vokiška žieminių rapsų auginimo technologija, tręšiant per lapus rudenį, būtina duoti apie 100-150 g/ha boro. Tačiau net ir profilaktiškai purškiant reikalingiausiomis medžiagomis, galima pasiekti neblogų rezultatų. Lenkijoje buvo atlikti tyrimai, kurių metu augalams per lapus buvo atiduoti reikalingi mikroelementai bei kitos, tam augimo tarpsniui labai svarbios, medžiagos (3 ir 4 lentelės).

Šiuos bandymų rezultatus išvertę į ekonomikos kalbą, matytume tokius rezultatus: žieminių kviečių bandyme antrajame variante papildomam tręšimui per lapus naudotų trąšų kaina vienam hektarui yra apie 50 litų su PVM, o gauto derliaus priedo kaina (pagal Rinkos reguliavimo agentūros šių metų kainą 360 Lt/t) yra 129,6 Lt. Taigi bendrojo pelno priedas apie 79,6 Lt iš hektaro. Išlaidos purškimui, ypač kai kartu galima purkšti ir pesticidus, tikrai yra mažesnės negu gautas bendrojo pelno priedas. Trečiojo (skystų trąšų kaina apie 100 Lt/ha) bandymo varianto rezultatas - apie 195,2 Lt/ha pelnas. Trečiajame variante purkšta tris kartus, tačiau du kartus (pavasarį ir vasarą) galima purkšti kartu su pesticidais.

Žieminių rapsų bandyme antrajame ir trečiajame variante trąšų kaina beveik tokia pati. Jei žieminių rapsų supirkimo kaina 750 Lt/ha, tai antrajame variante bendrojo pelno priedas gautas apie 137 Lt/ha, trečiajame – net 222,5 Lt/ha.

Besidomėdami naujausiomis žemės ūkio technologijomis ir nebijodami jas išbandyti savo ūkyje, didinsite ir savo kapitalą.