Skaisčiai raudonų sultingų uogų kekėmis rudeniop pasipuošia putinai. Pasaulyje putinų genties augalų priskaičiuojama daugiau kaip 200 rūšių, tačiau tik viena rūšis – paprastasis putinas - Lietuvoje auga savaime.

Paprastasis putinas (Viburnum opulus L.) paplitęs ir visoje Europoje, Vakarų ir Vidurinėje Azijoje, Šiaurės Afrikoje. Tai 2–4 m aukščio krūmai arba medeliai skiautėtais lapais, kurių viršutinė pusė ryškiai žalia, o apatinė plaukuota, blyški. Po pirmųjų šalnų lapai paraudonuoja ir kartu su žvilgančiomis tarp jų uogomis daro putino krūmą nepaprastai puošnų. Putinai gyvena apie 50 metų.

Paprastasis putinas dėl savo dekoratyvumo labai tinkamas želdiniams. Iš kitų kraštų atvežtos putino rūšys Lietuvoje nėra plačiai paplitusios – želdiniuose ar soduose auginama apie 10 atvežtinių rūšių: sodinis, kanadinis, triskiautis, seržento putinai bei keletas sodinių veislių.

Bene labiausiai paplitusi yra paprastojo putino dekoratyvinė forma Roseum (liaudyje vadinama „Gulbinu”), kurios sterilūs šviesiai rožiniai ar balti žiedai išsidėstę rutuliškuose žiedynuose. Kitos žinomos dekoratyvinės paprastojo putino formos – Atropurpurea (raudoni lapai), Aureum (geltoni lapai), Nanum (maži lapai, gražūs žiedai), Notcutt (dideli, šviesiai raudoni vaisiai), Tatteri (baltai margi lapai, pilnažiedis), Variegatum (dėmėti lapai), Compactum (glausta laja), Xanthocarpum (auksiškai geltoni vaisiai) - Lietuvoje arba visai neauginamos arba auginami vos keli egzemplioriai. Sodininkams vertėtų išbandyti ir ukrainietišką paprastojo putino veislę Kijevskaja sadovaja, kuri yra išvesta kaip uoginė ir yra labai produktyvi: nuo vieno krūmo galima priskinti 20-25 kg uogų. Kauno botanikos sode atlikti tyrimai rodo, kad Lietuvoje geru produktyvumu pasižymi ir veislės Krasnaja grozd bei Leningradskaja otbornaja.

Triskiaučio putino uogos, skirtingai nuo kitų putinų, neturi aitraus prieskonio, todėl yra skanesnės už kitas. Perdirbtos jos yra labai panašaus skonio kaip spanguolės ir dėl to kai kur šie putinai dar vadinami aukštaūge spanguole arba spanguolių krūmu. Žinomos kelios veislės – Wentkworth (ankstyvoji), Habs (vidutinio ankstyvumo), Adrews (vėlyvoji), Philips (uogos raudonos, serbentų skonio).

Seržento putino morfologinės formos Flavum, Clavescens, Onondaga, Susquehanna skiriasi vaisių ir lapų atspalviais, lapų plaukuotumu, krūmo forma. Jos tinka dekoratyviniams želdiniams, tačiau Lietuvoje nėra paplitusios.

Dauginimas ir auginimas

Putinus galima dauginti sėklomis, žaliais ar sumedėjusiais ūgliais, atlankomis, skiepijimu.

Sėklas geriausia sėti ką tik surinktas, t.y. rudenį. Išspaudus uogas, kauliukai išplaunami ir, neleidžiant išdžiūti, sėjami į lysvę. Prieš sėjant patartina žemę patręšti organinėmis trąšomis. Sėjama eilutėmis į 3 cm gylio vageles, 3-4 cm atstumu. Tarpai tarp vagelių 15-20 cm. Sėklos užberiamos apie 2 cm storio žemės (geriausia kompostinės) sluoksniu. Per žiemą sėklos natūraliai stratifikuojasi ir pavasarį gerai sudygsta. Pagrindiniai priežiūros darbai – liejimas ir dirvos purenimas. Išaugus 3 tikriesiems lapams, sėjinukai pikuojami.

Dauginant putinus sėklomis, blogiausia yra tai, kad jie pradeda derėti 2-3 metais vėliau negu padauginti auginiais.

Putinai lengvai dauginami nesumedėjusiais auginiais, kurie paruošiami krūmų žydėjimo metu (birželio mėn.). Ūgliai pjaunami dviejų tarpubamblių ilgio. Apatiniai lapai pašalinami, o viršutiniai nukerpami perpus. Ūgliai sodinami šiltnamiuose į 5 cm storio smėlio ir durpių mišinį (2:1) 2-3 cm gylyje. Prieš sodinant galima panaudoti stimuliatorius, skatinančius įsišaknijimą (pvz., 18-24 val. palaikyti ūglius 300 mg/l heterauksino tirpale).

Gerai prižiūrint, po 3 savaičių ūgliai įsišaknija, o iki vegetacijos pabaigos kartais net išaugina naujus ūglius. Rudeniop krūmelius palaipsniui reikia grūdinti ir, prieš žiemą nudengus plėvelę, palikti žiemoti nepersodintus. Į pastovią auginimo vietą geriausia pasodinti kitų metų rudenį.

Atlankomis putinai dauginami panašiai kaip serbentai ar agrastai.

Skiepyti putinus galima visais būdais, bet geriausia - sudūrimu.

Putinams geriausia parinkti drėgną vietą. Tai gali būti užmirkstantis sodo kampas, tvenkinio pakraštys ir panašiai. Nors putinai pakenčia užpavėsinimą, bet geriausiai dera saulėtoje vietoje, todėl sodinimui vietą reikia parinkti, atsižvelgiant į želdinių paskirtį (dekoratyviniai ar skirti maksimaliam derliui užauginti). Sodinama į 0,5x0,5 m dydžio ir apie 40 cm gylio duobę. Patartina su žemėmis sumaišyti 3-4 kibirus durpių ir po 25-30 g (v.m.) kalio ir azoto, bei 40-50 g fosforo. Sodinti galima 3-5 cm giliau negu krūmas augo prieš tai. Persodinus ir gausiai paliejus, patartina mulčiuoti 7-10 cm durpės sluoksniu.

Kaip putinus prižiūrėti

Priežiūros darbai - tai ravėjimas, dirvos purenimas, mulčiavimas, liejimas, tręšimas, krūmų formavimas, apsauga nuo ligų ir kenkėjų.

Nederlingose dirvose putinų krūmai tręšiami du kartus per sezoną: anksti pavasarį, prieš prasidedant vegetacijai, ir rudenį, prieš nukrentant lapams. Pavasarį rekomenduojama įterpti 40-50 g (v.m.)/m2 azoto, 30-40 g/m2 fosforo ir 20-30 g/m2 kalio. Rudenį įterpiamas tik fosforas ir kalis - po 20-30 g (v.m.)/m2.

Putinus galima auginti kaip krūmus arba nedidelius medelius. Kadangi putinai natūraliai linkę augti krūmu, todėl pirmuoju atveju galima nebent suaktyvinti krūmo tankėjimą, nukerpant viršūnėles ūgliams, kai jie pasiekia 30-40 cm ilgį. Norint, kad putinas augtų kaip medelis, reikia 3 metus iš centrinio ūglio formuoti būsimą stiebą, o vėliau 1,5-2 m aukštyje pradėti formuoti vainiką. Kasmet reikia šalinti šaknines atžalas ir iš miegančiųjų pumpurų ant stiebo išaugusius ūglius.

Putinai sėkmingai ištveria lietuviškas žiemas, todėl nereikia jokių papildomų apsaugos priemonių. Tačiau nuo kenkėjų saugoti būtina. Paprastojo putino lapus labai stipriai apgraužia putininis lapgraužis. Kartais dėl to krūmai taip nusilpsta, kad neužaugina uogų derliaus. Putinų lapus dar graužia keršakandės ir putininiai amarai, o žiedams pakenkia gumbavapsvės. Insekticidų tirpalu nuo amarų purškiama prieš išsprogstant pumpurams, o nuo gumbavapsvių – žydėjimo metu. Be to, galima naudoti tabako, česnakų arba svogūnų antpilą. Purškiama kas savaitę iki visiško kenkėjų išnaikinimo. Putinų ligų Lietuvoje kol kas nepastebėta.

Putinų vertė

Iki šiol tebevyksta diskusija – valgomos ar nevalgomos, o gal net nuodingos putinų uogos. Įvairių šalių mokslinėje literatūroje pateikiami labai nevienodi, kartais prieštaringi, vertinimai. Iš tiesų savo verte putinų uogos nenusileidžia kitoms vertingoms mūsų miškų uogoms. Prinokusiose uogose yra apie 8 proc. cukrų, apie 1,6 proc. organinių rūgščių, 75-82 mg% vitamino C, 300-500 mg% vitamino P, apie 2,5 mg% karotino, apie 3 proc. rauginių medžiagų ir dervų, taip pat pektinų, baltymų ir kitokių medžiagų. Specifinį, ne visiems patinkantį šviežių putino uogų kvapą lemia valerijono rūgštis bei jos eteriniai junginiai. Putino uogos valgomos ir šviežios, bet daugiausia vartojamos perdirbtos. Jos dedamos į pyragus, trinamos su cukrumi, iš jų spaudžiamos sultys, verdamos uogienės, kisieliai. Tinka garnyrams prie įvairių mėsos ir žuvies patiekalų. Uogų kartumas pranyksta jas užšaldžius arba apdorojus aukštoje temperatūroje (kaitinant, verdant).

Putino uogos be vertingų maistinių savybių turi ir gydomųjų. Šviežios uogos arba jų sultys mažina skausmus sergant bronchine astma ir hipertonija. Jos didina tonusą, gerina širdies darbą, naudojamos sergant neurozėmis, esant kraujotakos sistemos spazmams, aterosklerozei, peršalus, kosint, esant skrandžio arba dvylikapirštės žarnos opoms, vidiniam kraujavimui, viduriavimui, inkstų skausmams. Sulčių kompresai naudojami kosmetikoje odos susirgimams gydyti.

Kitas vertingas putinų gydomasis produktas – žievė. Joje yra iki 2 proc. rauginės medžiagos – tanino bei organinių rūgščių – valerijonų, skruzdžių, acto, sviesto ir kt. Žievės nuoviras naudojamas vidiniam kraujavimui sustabdyti, spazmams slopinti ir kaip raminantis vaistas.

Žiedlapių nuoviras naudojamas virškinimui pagerinti, esant virškinimo trakto spazmams ar vidurių laisvumui, taip pat atsikosėjimui palengvinti.

Putinų maistinė ir vaistinė vertė yra neabejotina, tik nepelnytai primiršta. Ypač naujai išvestos veislės galėtų ne tik puošti sodus, bet ir būti papildomas vitaminų šaltinis.