Tęsinys, pradžia Nr.9

Žinoma daugiau kaip 60 rūšių grybų, kurie pažeidžia sandėliuose laikomus obuolius. Kai kurie parazitiniai grybai vaisius pažeidžia dar lauke. Dauguma jų į sandėlius patenka su vaisiais ir čia net žemoje temperatūroje vystosi toliau. Jei sandėlyje šilta, obuoliai genda gana greitai.

Rudasis vaisių puvinys

Labai dažnas ir pavojingas yra rudasis vaisių puvinys, kurį sukelia sodinė monilija (Monilinia fructigena Aderh. et Ruhl.) Honey. Šiltesnėje patalpoje apkrėsti vaisiai greitai pūva. Vaisiai užsikrečia per rauplių, vabzdžių, paukščių ar mechaniškai sužalotas vietas. Nutrūkus obuolio koteliui, taip pat lieka žaizda. Pro ją patekus infekcijai, po 2-6 dienų ant vaisių atsiranda ruda, apskrita, kiek įdubusi puvinio dėmelė. Dar po 5-7 dienų vaisiaus paviršiuje susiformuoja koncentriškais ratais išsidėsčiusios arba pakrikos gelsvai rusvos, lyg miltuotos karputės. Monilija daugiausia pūdo obuolius laikymo pradžioje. Sandėlyje supuvę obuoliai būna su standžia juoda blizgančia odele, grybų sporų nesusidaro ir kitų vaisių neapkrečia. Žema temperatūra ligos vystymąsi sulėtina. Geriausiai grybas vystosi šiltu (24-28°C) ir drėgnu (75-80 proc. santykinė drėgmė) oru. Inkubacijos periodas trumpas – 3-5 dienos. Praėjus 8-10 dienų nuo apsikrėtimo, pradeda formuotis fruktifikacijos organai.

Kekerinis puvinys

Pilkasis arba kekerinis puvinys panašus į rudąjį, ypač iš pradžių. Puvinio sukėlėjas – pilkasis kekeras (Botrytis cinerea Pers.). Vaisiaus minkštimas pasidaro šviesiai rudas, kiek salstelėjęs. Vėliau obuoliai suminkštėja, odelė susiraukšlėja, kartais pratrūksta, ir pro plyšelius ima sunktis skysčio lašeliai. Puvinys gali persimesti ir į sveikus vaisius. Ant visai supuvusio obuolio paviršiaus gali atsirasti šiam grybui būdingas pilkasis pelėsis.

Kekerinis puvinys pūdo visų veislių, įvairioje taroje bei temperatūroje laikomus obuolius. Pilkasis kekeras dažniausiai patenka į sandėlius iš sodo, bet gali išsilaikyti ir nedezinfekuotoje patalpoje bei taroje. Sode vaisiai užsikrečia per obuolio taurelę. Puvinio dėmelė sode nesiplečia, didėti pradeda sandėlyje. Obuoliai labiau nukenčia tais metais, kai per obelų žydėjimą ir kurį laiką po žydėjimo dažnai ir gausiai lyja. Šis puvinys taip pat pūdo ir visas sandėliuose laikomas daržoves. Grybas gerai vystosi, kai temperatūra 0°C, bet daugiau žalos padaro, kai ji svyruoja nuo -1°C iki 2°C.

Pelėjūninis puvinys

Daug obuolių sandėliuose supūdo pelėjūninis puvinys, kurį sukelia plėtrusis pelėjūnas (Penicillium expansum Lk). Ant pažeistų vaisių atsiranda šviesiai rudos, vandeningos, suminkštėjusios, griežtai ribotos dėmės. Pažeistoje vaisiaus dalyje aiškiai jaučiamas pelėsio kvapas, kuris persiduoda ir sveikam vaisiui. Pažeistos vaisiaus dalies paviršiuje susidaro spuogai – melsvai žalsvas pelėsis. Šiuo puviniu greitai apsikrečia šalia esantys sveiki obuoliai. Grybas labiausiai puola mechaniškai pažeistus, įspaustus, per vėlai nuskintus obuolius. Puvinys daugiausia nuostolių padaro pirmoje laikymo pusėje. Jei obuoliai sandėliuose atšaldomi, nuostolių daug mažiau. Puvimo intensyvumas priklauso nuo sandėlio temperatūros. Kai sandėlyje temperatūra 2-4°C, obuolys supūna per 20-30 dienų, kai 20-25°C - per 8-10 dienų.

Kartusis puvinys

Sukėlėjas - vaisinis svylagrybis (Gloeosporium fructigenum Berk.) - puola įvairius vaisius, dažniau aptinkamas sandėliuose, ypač šiltesniuose, rečiau – soduose. Ant vaisių dažniausiai iš karto atsiranda kelios rudos, nedidelės, kiek įdubusios karčiojo puvinio dėmelės su juodais, dažniausiai ratu išsidėsčiusiais spuogeliais. Dėmių kraštai ryškūs, viduryje kartais būna šviesesni koncentriški ratai. Dėmelės nedaug padidėja, tuo jos skiriasi nuo baltojo puvinio. Išsiveržus konidijoms, spuogeliai pasidaro rausvi, tarsi miltuoti. Pažeisti obuoliai būna kartūs, vysta, raukšlėjasi. Sandėlyje puvinys persiduoda nuo vieno vaisiaus kitiems. Kartusis puvinys dažniausiai obuolius pažeidžia laikymo pabaigoje, nes labiau plinta ant prinokusių, šiltai laikomų vaisių.

Obuoliai puviniu užsikrečia per lenticeles, mechaninius sužalojimus. Optimali temperatūra grybui augti ir sporoms susidaryti yra 20-24°C, bet jis sėkmingai gali plisti kol temperatūra nenukrenta žemiau nulio. Nustačius šį puvinį, obuoliai perrenkami. Jeigu buvo lietinga ir šilta vasara, obuoliai gali susirgti prieš skynimą sode. Soduose vaisinis svylagrybis peržiemoja ant žievės ar mumifikuotuose vaisiuose.

Baltasis puvinys

Sukėlėjas - baltasis svylagrybis (Gloeosporium album Osterw.). Netoli obuolio taurelės susiformuoja nedidelės apskritos puvinio dėmelės, kurios greitai didėja, susilieja. Įpuvusioje dėmėje iš pradžių iškyla balzgani kauburėliai, išsidėstę dėmėje koncentriškais ratais. Atsiradus konidijoms, jie įgauna baltų dulkėtų karpučių pavidalą. Puvinio vietoje obuolio minkštimas nemaloniai saldokas, nekartus. Obuoliai baltuoju puviniu gali užsikrėsti dar sode nuo sergančių šakučių, bet liga vystosi tik tada, kai vaisiai visai prinoksta – sandėliuose. Baltasis svylagrybis vystosi žemoje temperatūroje, labai dažnai šaldytuvuose. Daugiausia žalos padaro laikymo pabaigoje. Grybo infekcija patenka per lenticeles, mechaniškai sužalotą odelę. Sužaloti obuoliai pradeda pūti dar neprinokę. Šio puvinio plitimą sulėtina didesnis anglies dioksido kiekis laikymo kamerose.

Fuzarinis puvinys

Fuzarinio puvinio sukėlėjas - plytinis lielius (Fusarium lateritium Nees) - puola sandėliuose laikomus obuolius. Obuoliai pradeda pūti iš vidaus nuo sėklalizdžio. Iš pradžių pažeistų obuolių negalima atskirti nuo sveikųjų. Perpjovus pažeistą obuolį, viduje matyti rudasis šerdies puvinys, o sėklalizdyje susiformuoja rausvos spalvos pelėsis. Pradėję pūti obuoliai būna kartoki ir valgyti netinka. Puvinys palaipsniui apima visą vaisių ir pereina į obuolio paviršių, kuris pasidengia rusvomis, į karputes susitelkusiomis apnašomis. Šerdies puvinį gali sukelti ir kiti grybai. Jie visi patenka į vaisių vidų per atvirą taurelę arba per ištraukto kotelio žaizdą.

Be pagrindinių anksčiau minėtų grybinių puvinių, labai dažnai pasitaiko antrinių puvinių, kuriuos sukelia įvairūs mikromicetai.

Rausvasis kartusis puvinys

Sukėlėjas - rausvasis kartuolis (Trichotecium roseum Link). Puvinys dažnai prasideda ties vaisiaus taurele. Pažeistas minkštimas būna sausas ir rausvos spalvos. Pūvanti vieta apsitraukia baltu, vėliau nežymiai raustančiu grybienos apnašu. Stipriai pažeistas obuolys pasidaro kartus, todėl ir puvinys pavadintas rausvuoju karčiuoju. Liga patenka per rauplių dėmes, įskilimus, kitus pažeidimus.

Tęsinys kitame numeryje