Pernai Lietuvoje pradėtas Olandijos vyriausybės remiamas projektas „Sodo augalų dauginamosios medžiagos monitoringo sistemos sukūrimas ir įgyvendinimas Lietuvoje pagal ES reikalavimus”. Lietuvoje paruošti nauji sodinamosios medžiagos privalomieji reikalavimai, augalų aprobacijos metodiniai nurodymai, tvirtinama sodo augalų dauginamosios medžiagos dauginimo sistema. UAB „Dembavos medelynas” ir LSD institute įrengti demonstraciniai sodai ir braškynai, kur yra lyginami sertifikuoti ir nesertifikuoti sodinukai.

Devirusuotų sodo augalų dauginimo sistema Olandijoje

Praėjusio šimtmečio viduryje atlikus virusologinius tyrimus nustatyta, kad dauguma sodo augalų veislių ir poskiepių Olandijoje yra užkrėsti virusais ir fitoplazmomis. Nuspręsta dauginti tik vizualiai sveikus augalus, kuriuos tuo metu vadindavo devirusuotais. Bet pasirodė, kad egzistuoja latentiniai virusai, todėl vien tik vizualus augalų įvertinimas neteko prasmės.

Nuo 1960 m. pradėtas ir iki šiol taikomas termoterapijos metodas in vivo, patikimai leidžiantis išauginti sveiką bevirusinę sodinamąją medžiagą. Bendradarbiaujant mokslinėms institucijoms bei valstybinėms organizacijoms, per 20 metų buvo devirusuota, pomologiškai patikrinta ir padauginta daugelis sodo augalų veislių ir poskiepių.

Šiuo metu Naktuinbouw (Lietuvos sėklų ir grūdų tarnybos atitikmuo) devirusuoja ir išsaugo aukščiausios kokybės superelitinę sodinamąją medžiagą, o Vermeerderingstuinen Nederland (dauginimo sodai) atsakingi už elitinės medžiagos dauginimą ir šalies medelynų aprūpinimą poskiepiais ir skiepūgliais. Olandijoje sertifikuojami tik tie medelynai, kurie sodo augalų dauginimui naudoja iš Vermeerderingstuinen įsigytą pradinę devirusuotą medžiagą.

Kodėl reikia devirusuoti sodinukus

Devirusuoti augalai derlingesni, kokybiškesni ir ilgaamžiškesni. Ypač tai svarbu sodo augalams, kurie turi išlikti produktyvūs keliolika ar keliasdešimt metų. Nustatyta, kad ypač žalingi vaisiniams ir uoginiams augalams yra per 30 virusų ir fitoplazmų. Virusų sukeliami simptomai pasireiškia ant lapų, vaisių, šakų, žiedų ir šaknų: pakinta lapų spalva, vaisių forma, augalai prasčiau auga, mažiau dera, nevienodai noksta, vaisiai susmulkėja. Dėl virusų vaismedžiai gali net žūti. Žala dar didesnė, jei augalai užkrėsti keliais virusais. Virusuoti medžiai yra jautresni kitoms ligoms ir įvairiems stresams augimo metu. Net jauni jie dera daug silpniau (lentelė) ir sodininkai praranda dalį pajamų.

Virusų poveikį galima matyti ne tik sode, bet ir dauginimo metu medelyne: sodinukai auga prasčiau, yra ne tokie vešlūs. LSD institute atlikti tyrimai parodė, kad, auginant vaismedžius su devirusuotais poskiepiais, sodinukai augo didesni ir daug geriau šakojosi.

Kadangi virusus ne visada galima nustatyti vizualiai, jie indentifikuojami laboratoriniais metodais: ELISA testu ir PGR, taip pat biologiniais metodais: užkrečiant jautrius tam tikriems virusams augalus indikatorius. Augalams testuoti bei devirusuoti reikia ne tik specialios įrangos, bet ir gerų specialistų. Devirusavimas užtrunka kelerius metus, todėl dažniausiai šis darbas atliekamas mokslo įstaigose ir yra remiamas valstybės.

Virusų ir fitoplazmų plitimas

Virusams ir fitoplazmoms plisti būtinas specifinis pernešėjas, kuris virusus perkelia iš vieno augalo į kitą. Kriaušių nykimo citoplazmą (PD) perneša kenkėjas Psylla pyri, o aviečių žiediškosios dėmėtligės (RRSV) virusą ir nepo virusus – nematodai. Kaulavaisių virusai dažniausiai plinta su žiedadulkėmis, o šarkos virusą (PPV) perneša amarai. Augalai gali užsikrėsti virusais ir per sodo įrankius. Didžiausią pavojų kelia nepatikrinta virusuota dauginamoji medžiaga. Virusai gali sparčiai paplisti su virusuotais poskiepiais, skiepūgliais ar akiavimo medžiaga dauginimo metu.

Pagrindiniai sodo augalų virusai ir fitoplazmos

Vienas žalingiausių obelų patogenų - obelų proliferacijos fitoplazma. Paplitusi Pietų Europoje, tačiau vis didesnį pavojų kelia ir šiauriniams kraštams. Kai kurių užkrėstų obelų derlius sumažėja net du kartus, vaisiai susmulkėja, tampa neskanūs, padidėja vaismedžių jautrumas miltligei ir sidabraligei, vystosi smulkios šakutės ir pridėtinės šaknelės, medžiai dažnai žūsta. Proliferacijos fitoplazma plinta per užkrėstą sodinamąją ir dauginamąją medžiagą.

Plačiai paplitęs obelų chlorotinės žiediškosios dėmėtligės virusas (ACLSV) labai suprastina vaisių kokybę. Obelų kamieno duobėtumo (ASPV) virusas yra plačiai paplitęs latentinis virusas, kuris dažniausiai pasireiškia kartu su obelų kamieno griovėtumo (ASVG) ir ACLSV virusais.

Kriaušių vaisių suakmenėjimo ir obelų chlorotinės žiediškosios dėmėtligės virusas yra labiausiai paplitę virusai, iki 40 procentų mažinantys kriaušių derlių, taip pat vaismedžių ištvermingumą žiemą. Jie plinta tik su užsikrėtusia sodinamąja medžiaga. Šiais virusais užkrėsti medžiai yra labiau jautrūs kriaušių nykimo fitoplazmai. Ja užsikrėtusių medžių lapai staiga pagelsta ir vasaros viduryje vaismedis žūva. Europos šiaurinėje dalyje fitoplazmos simptomai yra švelnesni – lapai vasarą paraudonuoja, sutrumpėja metūgliai, labai sumažėja vaismedžių derlius.

Vienas labiausiai paplitusių ir žalingiausių kaulavaisių virusų yra šarkos virusas. Jį perneša amarai, o užkrėsti medžiai tampa neproduktyvūs ir net gali žūti. Žiedadulkėmis ir sėklomis pernešami kaulavaisių nekrotinės žiediškosios dėmėtligės (PNRSV) ir kaulavaisių žemaūgiškumo (PDV) virusai ypač pavojingi jauniems sodinukams. Jais užkrėsti medeliai labai prastai prigyja ir menkai auga. Dėl aviečių žiediškosios dėmėtligės viruso džiūsta atskiros slyvų šakos, vaisiai būna nenatūralios formos, kartais medžiai žūsta.

Uoginiuose augaluose labiausiai paplitusį juodųjų serbentų žiedų pilnavidurės virusą (BCRV) perneša pumpurinė erkutė. Užkrėstuose serbentynuose uogų derlius sumažėja kelis kartus.

Avietynuose pavojingiausias aviečių žemaūgiškumo virusas, kuris plinta per žiedadulkes. Šis virusas mažina krūmo augimą ir derlių.

Daugelį braškių virusų perneša nematodai ir amarai. Nors virusuoti augalai nežūva, tačiau tokių krūmelių augimas ir derlius būna kelis kartus mažesnis.

Nuotraukos Gerard’o Jongedijk’o