Kėdainiškių Ingos ir Rolando Andrulių šeima turi hektarą plėvele dengtų šiltnamių. Kovo mėnesį prasidėjęs darbų sezonas baigiasi tik spalio gale, kai nuskinami paskutiniai pomidorai. Pats karščiausias mėnuo – liepa, kuomet per vieną skynimą surenkama 6-7 tonos produkcijos.

Kovo pradžioje pomidorų sėklos (veislių Berill F1, Birsen F1, Cessa F1, Bruklin F1) sėjamos į dėžutes, ūgtelėję daigeliai išpikuojami į 0,8 l talpos durpių puodelius. Puodeliai užpildomi „Durpetos“ durpių substratu, kuris praturtintas augimo stimuliatoriais rutter-AA ir humistaru, skatinančiais šaknų vystymąsi ir augalo augimą. Daigai auginami specialiai įruoštame šildomame dviguba plėvele dengtame daigyne ant stelažų. Maždaug po mėnesio 6-7 lapelius turintys pomidorų daigai persodinami į nuolatinę augimo vietą. Pasak Rolando, labai svarbu persodinti laiku, kol daigai dar nespėję ištįsti. Bet jei orai šalti, neverta skubėti, nes į šaltą žemę persodinti augalai patiria stresą ir kokioms dviem savaitėms nustoja augti. Rolandas Andrulis jau įsitikino tinkamos grunto temperatūros svarba, todėl visi agurkai ir pomidorai auginami cilindruose, kuriuose substratas sušyla daug greičiau ir beveik dviem savaitėmis paankstinama derėjimo pradžia. Aukštaūgiai pomidorai špagatu rišami prie viršuje ištemptų vielų, kas savaitę išskabomos atžalos, o nuo ligų ginamasi kontaktiniais ir sisteminiais fungicidais. Pavojingiausios ligos – maras, rudoji dėmėtligė ir įvairūs puviniai.

Viena iš svarbiausių ligų plitimo priežasčių - primityvios šiltnamių konstrukcijos. Sunku palaikyti pastovią temperatūrą ir reikiamą oro drėgmę. „Stengiamės statyti kuo erdvesnes konstrukcijas, kad šiltnamiuose būtų geresnis mikroklimatas, - sako R.Andrulis. - Mediniai karkasai atlaiko 5-6 metus, plėvelę iš naujo tenka tempti kasmet. Modernūs stacionarūs šiltnamiai yra kiekvieno augintojo svajonė, bet kol kas valstybė remia tik stambius pramoninius šiltnamius“.

Šiemet Andruliai ryžosi nemenkai investicijai – nusipirko modernią laistymo sistemą, tiesa, kol kas be automatinio valdymo, tačiau jos privalumais jau įsitikino. Pomidorai laistomi rečiau negu agurkai, bet gausiau: 10 arų išliejami 8 kubiniai metrai vandens, vienu metu turima laistymo sistema galima lieti 70-80 arų. Kartu su vandeniu į žemę įterpiamos ir mineralinės trąšos bei mikroelementai.

Nuskinti pomidorai rūšiuojami, sudedami į dėžutes (po 10-12 kg) ar supilami į maišus (po 13-14 kg). Didžioji produkcijos dalis pristatoma bendrovei „Sanitex“. Turgaus prekybai pomidorų beveik nelieka. „Norėdami parduoti savo produkciją, mes priversti mažinti kainas, - sako R.Andrulis. – Stambių augintojų akimis, mes kainas dempinguojame, bet tik taip galime išlikti“.

Sezono metu tenka samdytis 20-30 darbininkų. Patys šeimininkai savo darbo valandų neskaičiuoja – dirba tiek, kiek reikia. Rolandas Andrulis vardijo sėkmingo daržininkystės verslo pakopas: pirmiausia, reikia auginti tik kokybišką produkciją, antras žingsnis – plėsti asortimentą. Todėl Andrulių ūkyje pradėtos auginti lauko daržovės – bulvės, kopūstai ir morkos.

Nuolatinė Andrulių konsultantė - UAB „Kemira GrowHow“ agronomė dr. Marija Čižauskienė sakė, kad Kėdainių augintojai puikiai supranta primityvių šiltnamių laikinumą. Bet kol kas, pasak agronomės, tai vienas iš nedarbo mažinimo būdų. Beveik kas ketvirta kėdainiečių šeima užsiima šiuo verslu, polietileninių šiltnamių plotai siekia puspenkto šimto hektarų. Rinkoje išliks tie, kas investuos: statys ilgaamžiškesnes konstrukcijas, kompiuterizuos laistymo ir tręšimo sistemas.