Pabaiga, pradžia Nr. 9

Nedaug geresni rezultatai yra ir traktorių T 150K; K-701 grupėje. Šių traktorių vidutinės remonto išlaidos siekia 1 800 Lt/1 000 mh, o remontuoti, išdirbus 1 000 mh, vidutiniškai tenka apie 50 val. Tačiau, apskaičiavus išlaidas, tenkančias 1 AG, šių traktorių rodikliai yra kur kas geresni negu vakarietiškų senų traktorių, nes pastarųjų vidutinė galia yra daug mažesnė, o išlaidos remontui – didesnės. Taip pat reikia įvertinti ir tai, kad dauguma traktorių yra pirkti labai pigiai ar gauti kaip pajus iš žemės ūkio bendrovių. Todėl šių mašinų bendrųjų naudojimo kaštų dalis produkcijos kaštuose nebūna didelė. Traktorių T 150K/K-701 detalių dažniausiai galima rasti ir Lietuvoje už priimtiną kainą.

Jei skirtumai tarp Vakarų ir NVS šalių traktorių gamintojų lengviau paaiškinami (skiriasi naudojamos technologijos, darbo metodai, nevienoda patirtis), tai gauti gana dideli skirtumai tarp MTZ markės skirtingų modifikacijų traktorių gali būti aiškinami nepakankama vadinamosios naujosios kartos (MTZ 920; 952; 923; 1021; 1025) traktorių gamybos ir surinkimo kokybe, nevisiškai tobulais techniniais sprendimais. Šių traktorių patikimumo rodikliai labai skiriasi nuo naujų MTZ 80; 82 traktorių patikimumo rodiklių ir yra artimi MTZ senų traktorių (virš 10 m., amžiaus vidurkis 14,8 m.) rodikliams.

Bene mažiausios gedimų šalinimo išlaidos (Lt/1 000 mh) ir trukmė (val./1 000 mh) yra naujų (iki 10 m.) MTZ 80; 82; 80.1 ir 82.1 traktorių grupėje. Nors šie traktoriai genda truputį dažniau negu nauji vakarietiški traktoriai, tačiau vieno gedimo remontas pigesnis. Tiesa, yra ir kita medalio pusė. Šiuose traktoriuose labai skiriasi traktorininko darbo sąlygos ir kiti techniniai parametrai ne MTZ gamintojų naudai. Jeigu vertintume šiek tiek modernesnius MTZ 923; 952; 1025 traktorius, tai pagrindiniai patikimumo rodikliai yra daug prastesni negu vakarietiškų naujų traktorių. Traktorių MTZ 920; 952; 923; 1021; 1025 vidutinės gedimų remonto išlaidos yra 934 Lt/1 000 mh, o vakarietiškų naujų – 836 Lt/1 000 mh. Vidutinė gedimų remonto trukmė atitinkamai 33 val./1 000 mh ir 15 val./1 000 mh, o vidutinis gedimų skaičius – 5,15 gedimai/1 000 mh ir 2,15 gedimai/1 000 mh.

Šie skaičiai patvirtina tai, ką žemdirbiai suprato, per pastaruosius 5 metus įsigiję naujosios kartos MTZ traktorių. Su jais daugiau problemų negu su ankstesnių modelių MTZ. Todėl pagal mūsų tyrimo duomenis, galime tvirtinti – Minsko traktorių gamyklos produkcijos kokybė suprastėjo. Anglijoje atlikto traktoriaus MTZ 952 testo išvadose (paskelbtos žurnale „Profi international“) teigiama, kad tai labai paprastas traktorius, tinkamas kasdieniniams smulkiems ūkio darbams atlikti ir iš jo tikėtis to paties, ko ir iš daugumos vakarietiškų traktorių, tiesiog negalima.

Analizuojant smulkius gedimus pastebėta, kad bene visuose traktoriuose dažniausiai genda elektros įranga. Išimtis būtų tik T 150K; K701 traktoriai, kuriose elektronikos yra mažiau. Neliko nepastebėta ir tai, kad vakarietiškų naujų traktorių net 33 proc. gedimų buvo smulkūs ir vidutiniai degalų tiekimo sistemos gedimai. Regis tam įtakos turi prasta naudojamų degalų kokybė ir ne laiku atliekama techninė priežiūra, kas yra dar įprasta mūsų žemdirbiams, kurie siekia sutaupyti kuo daugiau lėšų. MTZ 920; 923; 952; 1025 traktorių daug dažniau negu MTZ 80; 82; 80.1; 82.1 gedo hidraulinė sistema. Minėtų grupių traktorių ši sistema gedo atitinkamai 35 ir 19 proc. Reikėtų paminėti, kad prie smulkių ir vidutinių šios sistemos gedimų buvo priskirti ne tik tokie gedimai, kaip trūkusi žarna ar susidėvėjusi tarpinė, bet ir hidrosiurblio keitimas, nors remonto išlaidų atžvilgiu tai jau galėtų būti vertinama dideliu gedimu. Prie didelių šios sistemos gedimų priskirti tie gedimai, kuriems taisyti reikėjo išardyti arba suskaidyti pagrindinius agregatus (hidroskirstytuvo remontas, priekinio tilto hidraulinio valdymo gedimas ir kt.).

Iš ūkininkų buvo gautos kelios anketos su pastabomis apie per silpną traktorių MTZ 920; 923; 952 hidraulinį keltuvą. Traktorių T 150K; K701 savininkams reikėtų atkreipti dėmesį į aušinimo sistemos gedimus: net 53 proc. visų traktorių aušinimo sistema gedo. Tikėtina, kad dėl to gesdavo ir variklis (73 proc. visų traktorių).

Kuo technika senesnė, tuo dažniau ji genda, o senų traktorių remontas yra brangiausias ir atima daugiausia laiko. Vakarietiškų naujų traktorių grupėje gedo tik 17 proc. visų traktorių, tuo tarpu senų traktorių grupėje teko remontuoti net 85 proc. traktorių. Panašūs rezultatai MTZ 80/82 naujų ir senų traktorių grupėse (atitinkamai 27 proc. ir 72 proc.). Analizuojant didelius gedimus, galima teigti, kad dažniausiai genda senų traktorių varikliai, o naujų - pavarų dėžės ir tiltas.

Vienu iš apibendrinančių traktorių rodiklių galėtų būti pačių ūkininkų nuomonė apie turimą traktorių.

Daugiausia labai patenkintų ar patenkintų savo traktoriais yra ūkininkų, turinčių naujus (iki 10 m.) traktorius. Daugiau negu pusė MTZ senų traktorių savininkų taip pat yra patenkinti savo traktoriais. O štai Vakarų šalių gamybos senų traktorių bei T 150K; K 701 savininkai dažniausiai savo technika patenkinti tik iš dalies. Taip yra dėl palyginti didelių šių traktorių remonto kaštų. Traktorių T 40 ir T 25 savininkai taip pat patenkinti tik iš dalies. Galima spėti, kad dėl to, jog šių traktorių galios nepakanka atlikti kai kuriuos žemės ūkio darbus, nes jų remonto kaštai ir gedimų skaičius, palyginti net su naujais (iki 10 m.) traktoriais, yra nedideli.

Remiantis apklausos duomenimis, įsigyti naują traktorių yra linkę dauguma dalyvavusių apklausoje ūkininkų. Beveik pusė turinčių senus MTZ traktorius žemdirbių ir ateityje ketina įsigyti naudotą traktorių.

Labiausiai neapsisprendę yra ūkininkai, dirbantys su senais Vakarų šalių gamybos traktoriais. Jie abejoja ir dėl naujo, ir dėl seno traktoriaus įsigijimo. Tokį neapsisprendimą galima suprasti, nes pirkdami vakarietišką, nors ir seną traktorių, jie tikėjosi įsigyti patikimą techniką.

Bene geriausiai visų ūkininkų nuomonės sutampa dėl garantijų naudotai technikai suteikimo. Neabejojame, kad ūkininkų nuomonė dėl naudotos technikos pirkimo pasikeistų, jei firmos, įvežančios naudotus traktorius iš Vakarų, suteiktų jiems garantijas ir teiktų kvalifikuotas serviso paslaugas.

Apklausos išvados

• Patikimiausiai Lietuvos žemės ūkyje dirba nauji (iki 10 m.) Vakarų šalių gamybos ir MTZ-80; 82; 80.1; 82.1 traktoriai. Tyrimų duomenimis, patikimi taip pat yra T-25 ir T-40 traktoriai. Šių traktorių smulkių ir vidutinių gedimų skaičius per 1 000 mh yra toks pat kaip vakarietiškų ir MTZ-80; 82; 80.1; 82.1 traktorių. Šiek tiek didesnis didelių gedimų skaičius yra paaiškinamas tuo, kad tirti T-25 ir T-40 traktoriai buvo daug senesni: vidutinis jų amžius 14 metų, kai tuo tarpu naujų Vakarų šalių gamybos ir MTZ 80; 82; 80.1; 82.1 traktorių atitinkamai 4,6 ir 5,5 metų.
  
• Senstant traktoriams, jų patikimumas labai mažėja. Seni MTZ traktoriai, lyginant juos su naujais, 2,5 karto dažniau genda, ilgiau remontuojami ir jų remontas kainuoja brangiau. Senų Vakarų šalių gamybos traktorių patikimumas dar mažesnis: jie genda 3,5 karto dažniau, 4 kartus ilgiau remontuojami, o remontas kainuoja 3 kartus brangiau negu naujų. Šios grupės traktoriai dėl jų amžiaus ir nepritaikytos priežiūros sistemos yra nepatikimiausi iš visų Lietuvos laukuose dirbančių traktorių.
  
• Apklausos duomenimis, nauji „naujosios kartos“ baltarusiški traktoriai MTZ 920; 923; 952; 1021 ir 1025 yra 2,0-2,5 karto mažiau patikimi (lyginamojo gedimų skaičiaus, jų remonto sąnaudų bei išlaidų požiūriu) negu nauji senosios kartos MTZ-80; 82; 80.1; 82.1 traktoriai. Šių traktorių patikimumas yra maždaug toks pat, kaip senų (per 10 m.) MTZ traktorių.
  
• Labiausiai patenkinti savo turimais traktoriais yra naujų Vakarų šalių gamybos ir MTZ-80; 82; 80.1; 82.1 traktorių savininkai. Dauguma apklausoje dalyvavusių ūkininkų ateityje ketina įsigyti naują traktorių.

Už patikimumą apibūdinančių skaičių slypi ne tik tiesioginiai remonto kaštai ir sugaištas laikas. Daug blogiau, kai traktorius sugenda tuomet, kai jo labiausiai reikia. Tuomet prie remonto išlaidų reikia pridėti pinigus, skirtus transportui nuomoti ar kitoms paslaugoms.

Šiandien vis dar trūksta informacijos: už ką ir kiek mokama. Jei būtų tvarkoma nors elementari mašinų išlaidų apskaita, žemdirbiams vis dažniau ir rimčiau tektų susimąstyti apie patikimesnės technikos pirkimą.

Nors Lietuvoje daugiausia (apie 98 proc.) dirbama su NVS šalyse pagamintais traktoriais, tačiau, žvelgiant į ateitį, reikėtų labai rimtai pagalvoti, ką rinktis. Vakarietiškų traktorių kainos atbaido pirkėjus, o nebrangių MTZ traktorių kokybė didina šių traktorių naudojimo kaštus. Taigi kiekvieno teisė rinktis, tačiau sutaupius perkant traktorių, galima kur kas daugiau išleisti jį eksploatuojant. Perkant traktorių patartina atsižvelgti ne tik į kainą ir technines galimybes, tačiau ir į jo patikimumą bei teikiamas garantijas.