Prieš kelerius metus Europos ir Šiaurės Amerikos valstybių Aplinkos ministrai, norėdami apsaugoti mūsų planetą nuo rūgščių kritulių, ozono sluoksnio plonėjimo, Geteborge (Švedija) pasirašė protokolą, kuriame siūloma mažinti keturių aplinką teršiančių medžiagų - sieros, azoto oksido, amoniako ir lakiųjų organinių junginių - plitimą į atmosferą.

Pagal protokolą amoniako emisija 2010 m. turi sumažėti 20 proc., palyginti su 1990 m. Valstybėms, protokolo signatarėms, pasiūlyta parengti ir paskelbti taisykles ir patarimus, kaip sumažinti amoniako emisiją konkrečiomis ūkininkavimo sąlygomis. Dar po metų Jungtinių Tautų Europos komisijos Amoniako ekspertų grupė susirinko Berne (Šveicarija) ir aptarė būsimųjų amoniako emisijos sumažinimo taisyklių svarbiausias nuostatas, kurias pravartu žinoti ir mūsų ūkininkams.

Europoje per metus išgaruoja apie 8 mln. t amoniako. Net 72 proc. tenka gyvulininkystei. Straipsnyje aptarsime naujausias nuostatas amoniako emisijai gyvulininkystėje mažinti.

Pašarai

Tvarte intensyviausiai amoniakas garuoja iš gyvulių šlapimo. Priminsime, kad amoniakas išsiskiria, skylant šlapime esančiam karbamidui, o pastarasis yra galutinis baltymų apykaitos produktas. Todėl ir siūloma neviršyti baltymų kiekio pašaruose. Netgi šviežią žolę kartais gali tekti keisti kukurūzų silosu, šienu, šiaudais. Paaugusias kiaules šeriant mažiau baltymingu pašaru negu paršelius, amoniako emisija sumažėja 35 proc. Neatsitiktinai Vokietijos fermeriams, jeigu jie pasižada kiaules šerti mažiau baltymingais pašarais, leidžiama tame pačiame žemės plote auginti daugiau kiaulių. Produktyvesnių gyvulių atliekos išskiria mažiau amoniako, skaičiuojant produkcijos vienetui. Dvi karves, duodančias po 5 000 kg pieno per metus, pakeitus viena 10 000 kg produktyvumo, amoniako emisija sumažėja 30-40 proc.

Nekreikiama kiaulidė

Gardus kiaulėms reikia įrengti taip, kad būtų švarios guoliavietės, šėrimo ir tuštinimosi zonos. Įrengiami grotelėmis dengti mėšlo kanalai. Pro groteles mėšlas turi lengvai kristi į kanalą. Teršiamos grindys turi būti pasvirusios, kad šlapimas tekėtų į kanalą. Iš jo mėšlas turi periodiškai ištekėti į lauko mėšlidę. Kad mėšlas nepriliptų, kanalo sienos turi būti lygios. Siekiant sumažinti amoniako išsiskyrimą, patariama mažinti mėšlo temperatūrą, pvz., mėšlo kanale įmontuotu gyvatuku pumpuoti šaltą vandenį. Taip pat nereikėtų viršyti tvarto temperatūros.

Kreikiama kiaulidė

Gausus šiaudų kraikas gerina gyvulių laikymo sąlygas, tačiau didina amoniako bei azoto suboksido emisiją ne tiek pačioje kiaulidėje, kiek vėliau iš mėšlidės. Geriausia kreikti tik kiaulių guoliavietes, o tuštinimosi zonų nekreikti. Guoliavietės kreikiamos gausiai sausu kraiku. Stebima, kad iš girdyklų netekėtų vanduo. Kad nesikauptų šlapimas, nekreikiamų zonų grindys turi būti lygios.

Galvijų tvartas

Saitinėje karvidėje amoniako emisija mažesnė, nes mažesnis užteršiamas plotas. Tačiau gyvulių gerovės sąlygos blogesnės. Be to, didesnės darbo sąnaudos. Palaidų karvių tvarte amoniako išsiskirs mažiau, jei bus mažesnis vaikščiojimo takų plotas, įrengta šlapimo nutekėjimo sistema, rūpestingai valomi ir plaunami takai. Gausiai kreikiant šiaudais, amoniako emisija sumažėja ir tvarte, ir mėšlidėje.

Paukštidės

Laikant paukščius ant kraiko, kuriame sausųjų medžiagų ne mažiau kaip 60 proc., amoniako emisija mažiausia. Svarbu, kad girdyklos neleistų vandens, kad dėl nepakankamo vėdinimo nedrėktų kraikas.

Skysto mėšlo mėšlidė

Skystas mėšlas dažniausiai laikomas metaliniuose ar betoniniuose rezervuaruose, rečiau tvenkiniuose. Kad išsiskirtų mažiau amoniako, mėšlą reikėtų maišyti tik išvežimo metu, kiek įmanoma sumažinti mėšlo paviršių, nes amoniakas garuoja tik nuo jo. Pagrindinė taisyklė – rezervuaro aukštis turi būti nuo ketvirtadalio iki trečdalio jo skersmens. Kad vėjas neskatintų amoniako emisijos, mėšlo paviršių galima uždengti: dangčiu, paliekant vėdinimo angą metanui išeiti; brezento arba polietileno danga; natūralia pluta, kuri susidaro, kai mėšle sausųjų medžiagų ne mažiau kaip 7 proc. ir kai šviežias mėšlas iš tvarto atiteka į rezervuaro dugną; šiaudais, durpėmis, molio rutuliukais (šiaudai smulkinami 4 cm ilgio dalelėmis, jų tankis 4 kg/m3).

Kraikinio mėšlo mėšlidė

Nėra veiksmingo būdo mažinti amoniako emisiją iš kraikinio mėšlo. Dažniausiai patariama įrengti mėšlidę su šoninėmis sienomis ir duobe srutoms surinkti. Kartais mėšlo rietuvę galima krauti lauke. Amoniako emisija mažinama, uždengiant mėšlo rietuvę šiaudais, durpėmis, plėvele. Tačiau, mėšlą kraunant laipsniškai, tai yra nepraktiška. Mažinti amoniako garavimą tokiu būdu dar sunkiau, jei mėšlas kraunamas lauke. Sumažinus mėšlo paviršių (pvz., statant aukštas mėšlidės sienas), palaikant didelį sausųjų medžiagų kiekį (įrengiant stogą, uždengiant paviršių plėvele), amoniako išgaruoja mažiau. Jeigu lauko rietuvė nedengiama polietileno plėvele, šiaudais ar durpėmis, kad nubėgtų lietus, ji turi būti kraunama raidės A forma. Kad amoniako išsiskirtų mažiau, vištų mėšle turi būti 60-70 proc. sausųjų medžiagų, t.y. mėšlas turi būti labai sausas. Viena iš priemonių sumažinti amoniako emisiją, palaikyti žemesnę kaip 50oC temperatūrą ir mėšlidėje, ir lauko rietuvėje. Tam įmaišoma šiaudų ar kitų organinių atliekų. Anglies ir azoto santykis turi būti didesnis kaip 25 (C:N>25).

Tręšimas skystu mėšlu ir srutomis

Amoniako emisija mažiausia, kai mėšlas įterpiamas į dirvą arba išlaistomas prie pat žemės. Naudotini du įterpimo būdai: useklusis, kai mėšlas įterpiamas į 4-6 cm gylio plyšius, tarp kurių atstumas 25-30 cm; ugilusis, kai mėšlas įterpiamas į 12-30 cm gylio griovelius, tarp kurių atstumas 50 cm. Taip mėšlas įterpiamas į arimą. Taip pat patartina naudoti šias srutų išlaistymo priemones: utraktorinį skleistuvą su besivelkančiomis žarnomis; utraktorinį skleistuvą su metaliniais antgaliais, per kuriuos mėšlas išlaistomas į augalų tarpueilius.

Augalus reikia tręšti tinkamomis oro sąlygomis. Amoniako emisija didžiausia karštą, sausą, vėjuotą dieną. Išlietą ant arimo mėšlą reikalaujama įterpti per 6 val.

Tręšimas kraikiniu mėšlu

Vienintelis būdas sumažinti amoniako emisiją – greitai įterpti (geriausia aparti) iškratytą mėšlą. Ilgiausias laikas iki įterpimo – 24 valandos.

Lietuvos ūkiai

Mūsų ūkininkai dažniausiai stato nekreikiamas kiaulides, nes tokiose mažiau darbo gyvuliams prižiūrėti. Mes matavome amoniako koncentraciją ir emisiją įvairiose kiaulidėse ir galime tvirtinti, kad penimių kiaulidė su įgilinta kreikiama guoliaviete (1 pav.) atitinka aplinkosaugos ir gyvulių gerovės reikalavimus. Tokios kiaulidės nereikia šildyti. Guoliavietė įgilinta per 30 cm. Į ją dešimčiai kiaulių įmetamas ritinys šiaudų. Kiaulės kapstydamos jį, guoliavietę pakreikia pačios. Mėšlas išstumiamas buldozeriu kas savaitę. Vakarų ūkininkai guoliavietes įgilina net daugiau kaip 1 m ir įrengia laiptelius, kad gyvuliai pasiektų šėryklas. Tada mėšlas šalinamas tik pardavus visas kiaules. Remiantis mūsų matavimų duomenimis, amoniako koncentracija kiaulidėje su kreikiamomis guoliavietėmis siekia 10 ppm (leistinoji riba 20 ppm), o emisija 2,5-3,0 kg per metus, skaičiuojant 1 kiaulei (Europos valstybių standartas 3 kg/metus). Tokiose kiaulidėse svarbu, kad iš girdyklų į guoliavietes netekėtų vanduo, o šėrimo zonos grindų paviršius būtų lygus ir pasviręs į guoliavietės pusę. Dar geriau, kai srutos ir mėšlas nuo šėrimo tako surenkamas atskirai.

Jeigu nekreikiamos kiaulidės betoninių grindų paviršius lygus ir rūpestingai valomas, amoniako koncentracija ir emisija taip pat neviršija leistinųjų ribų. Tačiau, kai grindų paviršius nelygus, koncentracijos ir emisijos reikšmės dažniausiai būna per didelės. Amoniako koncentracijos tyrimai kiaulidėje su keraminių plytelių grindimis parodė, kad tokioje kiaulidėje amoniako koncentracija siekia 50 ppm, o metinė emisija apie 6 kg, skaičiuojant vienai kiaulei. Amoniako koncentracija gerokai viršija leistinąsias normas dėl tarpuose tarp plytelių susikaupusių srutų.

Lietuvoje paukščiai dažniausiai laikomi ant kraiko (2 pav.). Čia, kaip jau buvo minėta, vienintelis būdas amoniako emisijai sumažinti – laiku pakreikti bei surinkti iš girdyklų išlaistytą vandenį.

Mūsų nuomone, naujausius reikalavimus atitinka dvisienė mėšlidė aukštomis sienomis su srutų duobe (3 pav.). Užpildžius dalį mėšlidės, mėšlas padengiamas šiaudais, durpėmis.