Tęsinys, pradžia Nr.8

Agurkų miltligė

Agurkų miltligę gali sukelti du patogeniniai grybai – Erysiphe cichoracearum D.C. et Merat ir Sphaerotheca fuliginea (Schlech.) Poll. Jie parazituoja ant visų moliūginių šeimos augalų rūšių. Labiau miltlige serga šiltnamiuose augantys agurkai. Lauko agurkai serga retai, paprastai, kai baigia derėti. Ligos požymiai – dėmės su baltu grybienos apnašu lapų viršutinėje pusėje, vėliau apnašas aptraukia ir apatinę pusę, pereina ant stiebo. Ligos apimti lapai silpniau asimiliuoja maisto medžiagas, anksti sudžiūsta. Stipriau pažeisti augalai menkai dera, skursta ir žūsta. Dauguma platinamų veislių ir hibridų agurkai yra atsparūs miltligei. Miltligės sukėlėjai peržiemoja augalinėse liekanose, ant piktžolių. Užkratą gali pernešti vėjas. Patogenui plisti pakanka 50 proc. santykinės oro drėgmės. Palankesnės sąlygos infekcijai plisti, kai augalai auga tankiai, silpnai apšviesti, oro temperatūra vidutinė, lapai drėgni.

Apsauga. Auginkite atsparias miltligei veisles. Pastebėję pirmuosius ligos požymius, purkškite fungicidais. Baigus derėti agurkams, pašalinkite ir sunaikinkite visas augalų liekanas.

Agurkų alternariozė

Agurkų alternariozė (Alternaria cucumerina (Ellis et Ewerth) Elliott) parazituoja agurkus ir melionus. Paprastai ant apatinių lapų atsiranda nedidelių kampuotų, gelsvai rusvų dėmelių. Jos greitai didėja, susilieja ir gali susidaryti didelės kampuotos ar apskritos koncentriškai rievėtos dėmės, apjuostos gelsvu lapalakščiu. Lapai sudžiūsta. Ligos sukėlėjas žiemoja augalų liekanose, sėklų paviršiuje, ant piktžolių, šiltnamio vidinių konstrukcijų. Užkratą perneša vėjas. Palankiausia oro temperatūra grybui plisti yra 25-28°C, 85 proc. ir didesnė santykinė oro drėgmė. Alternarioze pirmiausia suserga arčiau šildymo įrenginių augantys agurkai. Šiltą, lietingą vasarą serga ir lauko agurkai.

Apsauga. Sėkite beicuotą sėklą. Šiltnamiuose palaikykite optimalią temperatūrą ir drėgmę. Nuskabykite pirmuosius susirgusių agurkų lapus. Ligos židinius purkškite fungicidais, o jei liga ir toliau progresuoja, purkškite visą plotą. Baigus derėti agurkams, sunaikinkite visas augalų liekanas.

Agurkų askochitozė

Agurkų askochitoze (Ascochyta cucumis Fautr. et Roum. (Didymella bryonie (Aversw.) Rehm.) paprastai serga agurkai po priedangomis. Susirgę daigai žūsta. Jei apsikrečia paaugę agurkai, ligos požymių gali atsirasti ant visų antžeminių augalo dalių (lapų, šoninių atžalų, vaisinių užuomazgų). Ant lapų atsiranda stambių, iš pradžių šviesių, vėliau tamsėjančių ir džiūstančių dėmių. Kartais dėmes apjuosia gelsvas apvadas. Ant apsikrėtusių stiebų, šoninių atžalų atsiranda pailgų, įdubusių, pilkšvų, sausų dėmių. Tose vietose audiniai išilgai suplyšta, iš jų sunkiasi rusvo kietėjančio skysčio lašeliai. Ant pažeistų vaisių ir atžalų susidaro daug smulkių, iš pradžių pilkšvų, vėliau tamsėjančių kūnelių – grybo piknidžių. Ligos sukėlėjas žiemoja sirgusių augalų liekanose, kartais ant sėklų. Patogenas lengvai įsiskverbia į augalą per žaizdas, padarytas skinant vaisius, šalinant atžalas ar paliktas vabzdžių. Dažnai pažeidžiamas stiebo pagrindas arti žemės. Šiltnamyje ligai plisti palanki žema temperatūra naktį ir aukšta dieną.

Apsauga. Dezinfekuokite šiltnamio žemę. Laikykitės sėjomainos šiltnamyje. Šiltnamiuose palaikykite optimalią temperatūrą ir drėgmę, venkite drėgmės pertekliaus, ypač ant lapų. Ligą pristabdo gausus tręšimas kaliu. Šalinkite pirmuosius susirgusius augalus, vaisius, lapus, ūsus. Nuo šios ligos dabar registruotų fungicidų nėra. Baigus derėti agurkams, sunaikinkite visas augalų liekanas.

Rauplės

Rauplėmis (Cladosporium cucumerinum Ell. et Arth.) dažniau apsikrečia agurkai, rečiau - moliūgai, melionai, arbūzai. Šios ligos sukėlėjas dauginasi ant javų ir žolių, todėl jos plitimą skatina infekuoti šiaudai bei rudenį nesuarta dirva. Ligos požymiai pastebimi ant atžalų, lapų, vaisinių užuomazgų ir vaisių. Ant lapalakščio atsiranda 0,5-1,5 cm dydžio rudų, kampuotų, su būdingu šviesiu apvadu dėmių. Po kiek laiko dėmėse sudžiūvę audiniai iškrinta, lapai pasidaro skylėti. Labai drėgnu oru dėmės apsitraukia žalsvai juodu aksominiu grybo apnašu. Ant vaisių atsiranda pavandenijusių dėmelių, vėliau, epidermiui plyšus, atsiveria iki 5 mm dydžio įdubusios žaizdelės, iš kurių sunkiasi gelsvas, greitai stingstantis skystis. Žaizdos gali būti tokios gilios, kad pasiekia sėklų kameras. Susirgę jauni vaisiai deformuojasi, pūna, netenka prekinės išvaizdos. Dauguma naujų rekomenduojamų agurkų hibridų ir veislių atsparios rauplėms. Rauplių sukėlėjas žiemoja sirgusių augalų liekanose. Užkratą perneša vėjas, vabzdžiai, įrankiai. Liga ypač greitai plinta vėsią, drėgną vasarą. Karštis ir sausra sustabdo jos plitimą.

Apsauga. Auginkite atsparius rauplėms agurkus. Jeigu būtina, naudokite apsaugos priemones.