Ko­dėl ru­de­nį nu­skin­ti kve­pian­tys ir iš pa­žiū­ros svei­ku­tė­liai obuo­liai pra­bė­gus ke­lioms ar ke­lio­li­kai sa­vai­čių pra­de­da pū­ti?

Ne­pa­ra­zi­ti­nės obuo­lių li­gos

Ne­pa­ra­zi­ti­nė­mis li­go­mis obuo­liai su­ser­ga ta­da, kai su­trin­ka nor­ma­lios kvė­pa­vi­mo ir me­džia­gų apy­kai­tos funk­ci­jos. Daž­niau­sios li­gos yra nu­de­gi­mas, vai­siaus minkš­ti­mo pa­ru­da­vi­mas, po­odi­nė dė­mėt­li­gė, per­no­ki­mas, su­vy­ti­mas, šer­dies pa­ru­da­vi­mas, stik­liš­ku­mas, len­ti­ce­lių dė­mėt­li­gė.

Ode­lės nu­de­gi­mas. Ne­tai­syk­lin­go­mis su­si­lie­jan­čio­mis dė­mė­mis pa­ru­duo­ja vai­sių ode­lė, o kar­tais ir vi­sas obuo­lio pa­vir­šius. Ode­lė leng­vai at­si­ski­ria nuo minkš­ti­mo. Iš pra­džių minkš­ti­mas bū­na ne­pa­ki­tęs, vė­liau ru­duo­ja. Li­ga in­ten­sy­viau­sia lai­ky­mo pe­ri­odo pa­bai­go­je. Daž­niau nu­ken­čia stam­būs obuo­liai, ku­rių ode­lė ža­lia ar­ba gel­to­na. La­biau ser­ga per anks­ti nu­skin­ti vai­siai, kai san­dė­liuo­se blo­ga ven­ti­lia­ci­ja ir di­de­li tem­pe­ra­tū­rų svy­ra­vi­mai. Li­gos prie­žas­čių ga­li bū­ti daug - obuo­lių iš­ski­ria­mos la­kio­sios me­džia­gos, per anks­ty­vas sky­ni­mas, aukš­ta oro tem­pe­ra­tū­ra pas­ku­ti­nių 6 sa­vai­čių bren­di­mo lai­ko­tar­piu, per daug šal­ta ar per daug karš­ta va­sa­ra, gau­sūs lie­tūs bren­di­mo lai­ko­tar­piu, tem­pe­ra­tū­ros svy­ra­vi­mai vai­siams noks­tant.

Minkš­ti­mo pa­ru­da­vi­mas. Minkš­ti­mas ru­duo­ti daž­niau­siai pra­de­da nuo vai­siaus sėk­li­dės (pa­ti sėk­li­dė ne­ru­duo­ja) ir ap­ima vi­są vai­sių. Iš pra­džių obuo­lio pa­vir­šiu­je ne­ma­ty­ti jo­kių li­gos po­žy­mių, tik spau­džiant vai­sius pasiro­do minkš­tas. Vė­liau luo­be­lė taip pat pa­ru­duo­ja ne­tai­syk­lin­go­mis ryš­kio­mis su­si­lie­jan­čio­mis dė­mė­mis. Vai­siai ga­li ap­kars­ti. Li­gos prie­žas­tis – pras­tos lai­ky­mo są­ly­gos: pa­vė­luo­tas at­vė­si­ni­mas, ne­tin­ka­ma lai­ky­mo tem­pe­ra­tū­ra, per di­de­lis oro drėg­nu­mas. Dėl ne­pa­lan­kių au­gi­mo są­ly­gų ir vė­luo­jan­čio vai­sių sky­ni­mo ru­de­nį taip pat dau­gė­ja ser­gan­čių vai­sių. Obuo­liai la­biau ser­ga, kai san­dė­ly­je bū­na šil­ta ir sau­sa. Kar­tais pa­ru­duo­ja, džiūs­ta bei plei­šė­ja ir minkš­ti­mas. Daž­niau su­ser­ga per anks­ti nu­skin­ti obuo­liai.

Šer­dies pa­ru­da­vi­mas. Šer­dies pa­ru­da­vi­mas at­si­ran­da, kai vai­siuo­se per daug su­si­kau­pia an­glies dvi­de­gi­nio, t.y. su­trin­ka vai­siaus kvė­pa­vi­mo pro­ce­sai. Iš­oriš­kai vai­sius atrodo svei­kas, pa­žei­di­mas ma­ty­ti tik per­pjo­vus, to­dėl su­ma­žė­ja var­to­ji­mo ko­ky­bė. Li­ga in­ten­sy­viau­sia po 3-4 lai­ky­mo mė­ne­sių. Li­gai pa­si­reikš­ti daug įta­kos tu­ri au­gi­mo są­ly­gos. Daž­niau obuo­liai ser­ga, kai po šal­to va­sa­ros pe­ri­odo stai­ga at­šy­la, ma­žai kri­tu­lių, vai­siai nu­ski­na­mi per anks­ti ar per vė­lai, lai­ko­mi ne­tin­ka­mo­je tem­pe­ra­tū­ro­je ar­ba lai­ky­mo pa­tal­po­je yra per di­de­lė an­glies dvi­de­gi­nio kon­cen­tra­ci­ja. Ši li­ga la­bai daž­nai pa­si­reiš­kia kar­tu su len­ti­ce­lių dė­mėt­li­ge, ku­rią pa­ska­ti­na gau­sūs kri­tu­liai po karš­tos, sau­sos va­sa­ros.

Po­odi­nė dė­mėt­li­gė. Iš pra­džių so­de po­žy­miai be­veik ne­pa­ste­bi­mi. Ši ne­in­fek­ci­nė li­ga dau­giau ža­los pa­da­ro san­dė­liuo­se. La­biau lin­kę sirg­ti tų veis­lių obuo­liai, ku­rių minkš­ti­mas yra pu­rus, be to, stam­bes­ni vai­siai daž­niau pa­žei­džia­mi ne­gu smul­kūs. Vai­sių ode­lė­je at­si­ran­da ap­skri­tų, kiek įdu­bu­sių, tam­sių dė­me­lių. Po jo­mis ne­gi­liai su­kamš­tė­ja ir pa­ru­duo­ja po­odi­nis minkš­ti­mas, ku­ris dar ir ap­kars­ta. La­bai dė­mė­tų obuo­lių vi­sas minkš­ti­mas bū­na kar­tus. San­dė­liuo­se po­odi­nė dė­mėt­li­gė daž­niau pa­žei­džia anks­ti nu­skin­tus, ne­su­bren­du­sius obuo­lius. Dėl po­odi­nės dė­mėt­li­gės obuo­liai ne­su­pū­na, tik su­pras­tė­ja jų sko­nis ir iš­vaiz­da.

Pa­ste­bė­ta, kad gau­siai trę­šia­mų so­dų, stip­riai iš­ge­nė­tų ir jau­nų vais­me­džių vai­siai daž­niau ser­ga dė­mėt­li­ge. Kai daž­niau ly­ja, ypač ant­ro­je va­sa­ros pu­sė­je, obuo­liai la­biau ser­ga šia fi­zio­lo­gi­ne li­ga. Ma­no­ma, kad li­gai įta­kos tu­ri per gau­sus vais­me­džių trę­ši­mas (ypač azo­to trą­šo­mis), per smar­kus ge­nė­ji­mas, drėg­mės per­tek­lius dir­vo­je vai­sių au­gi­mo pa­bai­go­je. Daug įta­kos tu­ri ka­lio, mag­nio ir kal­cio san­ty­kis dir­vo­je. Kai trūks­ta kal­cio, li­ga la­biau pa­si­reiš­kia. Kar­tais po ode­le esan­tys pa­žei­di­mai vai­sių iš­orė­je bū­na ne­pa­ste­bi­mi. Daž­niau­siai dė­mės at­si­ran­da vai­sių vir­šu­ti­nė­je da­ly­je, ar­čiau tau­re­lės. Kai są­ly­gos kal­ciui pa­tek­ti į vai­sius la­bai ne­pa­lan­kios, li­gos po­žy­miai ga­li at­si­ras­ti jau so­de.

Po­odi­nei dė­mėt­li­gei jaut­rios veis­lės – Si­nap or­lov­skij, An­tej, Šam­pion, Kort­len­das. Rūgš­čio­se dir­vo­se blo­giau įsi­sa­vi­na­mi kal­cio jo­nai, to­dėl dir­vą rei­kė­tų pa­kal­kin­ti. Per gau­sus trę­ši­mas azo­to trą­šo­mis ska­ti­na vais­me­džių au­gi­mą ir veš­lūs me­tūg­liai at­ima kal­cį iš vai­sių. Ma­žai kal­cio vais­me­džiai su­kau­pia, kai ve­ge­ta­ci­jos me­tu bū­na per daug kri­tu­lių, o oro tem­pe­ra­tū­ra že­ma. Jei trūks­ta drėg­mės, ypač vai­sių užuo­maz­gų au­gi­mo pra­džio­je, kal­cio į užuo­maz­gas per­ne­ša­ma ne­pa­kan­ka­mai. Pra­me­čia­vi­mas, per di­de­lis vai­sių užuo­maz­gų iš­re­ti­ni­mas, pa­va­sa­rio šal­nos, jau­nas vais­me­džių am­žius – tai prie­lai­dos kal­cio kie­kiui vai­siuo­se ma­žė­ti.

Efek­ty­vus bū­das pa­di­din­ti vai­siuo­se kal­cio kie­kį – purkš­ti vais­me­džius kal­cio trą­šo­mis. No­rint su­ma­žin­ti vai­sių pa­vir­šiu­je ir gi­les­niuo­se au­di­niuo­se pa­si­reiš­kian­čių fi­zio­lo­gi­nių li­gų ti­ki­my­bę, purkš­ti rei­kė­tų pra­dė­ti apie bir­že­lio vi­du­rį ir baig­ti prieš dvi sa­vai­tes iki sky­ni­mo. Siū­lo­ma purkš­ti kas dvi sa­vai­tes. Jei po purš­ki­mo bū­na sau­si orai, purkš­ti re­čiau ar­ba nau­do­ti ma­žes­nės kon­cen­tra­ci­jos trą­šų skie­di­nį.

Stik­liš­ku­mas. Stik­liš­ku­mas ga­li pa­si­reikš­ti so­de dar iki der­liaus nu­ė­mi­mo, bet li­ga in­ten­sy­viau­sia lai­ky­mo me­tu. Per ode­lę ma­to­mos skaid­rios, stik­liš­kos, van­de­nin­gos dė­mės, per­pjo­vus obuo­lį, jo minkš­ti­mas bū­na stik­liš­kas. Vai­siai bū­na tvir­tes­ni, pa­sun­kė­ja. Li­gos prie­žas­tis – me­džia­gų apy­kai­tos su­tri­ki­mai, ku­rie pa­žei­džia cuk­raus ir van­dens ba­lan­so san­ty­kį. Van­duo kau­pia­si ląs­te­lė­je ir tar­pus­ląs­čiuo­se. Li­gai plis­ti įta­kos tu­ri die­nos ir nak­ties tem­pe­ra­tū­rų skir­tu­mai, per stai­gus vai­sių at­šal­dy­mas, ne­pa­lan­kios au­gi­mo są­ly­gos, per drėg­na dir­va, kai oras karš­tas.

Per­no­ki­mas. Per­noks­ta per il­gai lai­ko­mi vai­siai. Sau­sais me­tais vai­siai la­biau lin­kę per­nok­ti. Per­no­kę vai­siai bū­na sau­si, pu­rūs, trū­ki­nė­ja jų ode­lė. Jie ne­be­tu­ri pre­ki­nės ko­ky­bės. Li­gos pli­ti­mą le­mia pa­vė­luo­tas obuo­lių sky­ni­mas, per sau­sas oras sau­gyk­lo­je.

Tęsinys kitame numeryje