- Dr. Alma VALIUŠKAITĖ, LIETUVOS SODININKYSTĖS IR DARŽININKYSTĖS INSTITUTAS
- Mano ūkis
Kodėl rudenį nuskinti kvepiantys ir iš pažiūros sveikutėliai obuoliai prabėgus kelioms ar keliolikai savaičių pradeda pūti?
Neparazitinės obuolių ligos
Neparazitinėmis ligomis obuoliai suserga tada, kai sutrinka normalios kvėpavimo ir medžiagų apykaitos funkcijos. Dažniausios ligos yra nudegimas, vaisiaus minkštimo parudavimas, poodinė dėmėtligė, pernokimas, suvytimas, šerdies parudavimas, stikliškumas, lenticelių dėmėtligė.
Odelės nudegimas. Netaisyklingomis susiliejančiomis dėmėmis paruduoja vaisių odelė, o kartais ir visas obuolio paviršius. Odelė lengvai atsiskiria nuo minkštimo. Iš pradžių minkštimas būna nepakitęs, vėliau ruduoja. Liga intensyviausia laikymo periodo pabaigoje. Dažniau nukenčia stambūs obuoliai, kurių odelė žalia arba geltona. Labiau serga per anksti nuskinti vaisiai, kai sandėliuose bloga ventiliacija ir dideli temperatūrų svyravimai. Ligos priežasčių gali būti daug - obuolių išskiriamos lakiosios medžiagos, per ankstyvas skynimas, aukšta oro temperatūra paskutinių 6 savaičių brendimo laikotarpiu, per daug šalta ar per daug karšta vasara, gausūs lietūs brendimo laikotarpiu, temperatūros svyravimai vaisiams nokstant.
Minkštimo parudavimas. Minkštimas ruduoti dažniausiai pradeda nuo vaisiaus sėklidės (pati sėklidė neruduoja) ir apima visą vaisių. Iš pradžių obuolio paviršiuje nematyti jokių ligos požymių, tik spaudžiant vaisius pasirodo minkštas. Vėliau luobelė taip pat paruduoja netaisyklingomis ryškiomis susiliejančiomis dėmėmis. Vaisiai gali apkarsti. Ligos priežastis – prastos laikymo sąlygos: pavėluotas atvėsinimas, netinkama laikymo temperatūra, per didelis oro drėgnumas. Dėl nepalankių augimo sąlygų ir vėluojančio vaisių skynimo rudenį taip pat daugėja sergančių vaisių. Obuoliai labiau serga, kai sandėlyje būna šilta ir sausa. Kartais paruduoja, džiūsta bei pleišėja ir minkštimas. Dažniau suserga per anksti nuskinti obuoliai.
Šerdies parudavimas. Šerdies parudavimas atsiranda, kai vaisiuose per daug susikaupia anglies dvideginio, t.y. sutrinka vaisiaus kvėpavimo procesai. Išoriškai vaisius atrodo sveikas, pažeidimas matyti tik perpjovus, todėl sumažėja vartojimo kokybė. Liga intensyviausia po 3-4 laikymo mėnesių. Ligai pasireikšti daug įtakos turi augimo sąlygos. Dažniau obuoliai serga, kai po šalto vasaros periodo staiga atšyla, mažai kritulių, vaisiai nuskinami per anksti ar per vėlai, laikomi netinkamoje temperatūroje arba laikymo patalpoje yra per didelė anglies dvideginio koncentracija. Ši liga labai dažnai pasireiškia kartu su lenticelių dėmėtlige, kurią paskatina gausūs krituliai po karštos, sausos vasaros.
Poodinė dėmėtligė. Iš pradžių sode požymiai beveik nepastebimi. Ši neinfekcinė liga daugiau žalos padaro sandėliuose. Labiau linkę sirgti tų veislių obuoliai, kurių minkštimas yra purus, be to, stambesni vaisiai dažniau pažeidžiami negu smulkūs. Vaisių odelėje atsiranda apskritų, kiek įdubusių, tamsių dėmelių. Po jomis negiliai sukamštėja ir paruduoja poodinis minkštimas, kuris dar ir apkarsta. Labai dėmėtų obuolių visas minkštimas būna kartus. Sandėliuose poodinė dėmėtligė dažniau pažeidžia anksti nuskintus, nesubrendusius obuolius. Dėl poodinės dėmėtligės obuoliai nesupūna, tik suprastėja jų skonis ir išvaizda.
Pastebėta, kad gausiai tręšiamų sodų, stipriai išgenėtų ir jaunų vaismedžių vaisiai dažniau serga dėmėtlige. Kai dažniau lyja, ypač antroje vasaros pusėje, obuoliai labiau serga šia fiziologine liga. Manoma, kad ligai įtakos turi per gausus vaismedžių tręšimas (ypač azoto trąšomis), per smarkus genėjimas, drėgmės perteklius dirvoje vaisių augimo pabaigoje. Daug įtakos turi kalio, magnio ir kalcio santykis dirvoje. Kai trūksta kalcio, liga labiau pasireiškia. Kartais po odele esantys pažeidimai vaisių išorėje būna nepastebimi. Dažniausiai dėmės atsiranda vaisių viršutinėje dalyje, arčiau taurelės. Kai sąlygos kalciui patekti į vaisius labai nepalankios, ligos požymiai gali atsirasti jau sode.
Poodinei dėmėtligei jautrios veislės – Sinap orlovskij, Antej, Šampion, Kortlendas. Rūgščiose dirvose blogiau įsisavinami kalcio jonai, todėl dirvą reikėtų pakalkinti. Per gausus tręšimas azoto trąšomis skatina vaismedžių augimą ir vešlūs metūgliai atima kalcį iš vaisių. Mažai kalcio vaismedžiai sukaupia, kai vegetacijos metu būna per daug kritulių, o oro temperatūra žema. Jei trūksta drėgmės, ypač vaisių užuomazgų augimo pradžioje, kalcio į užuomazgas pernešama nepakankamai. Pramečiavimas, per didelis vaisių užuomazgų išretinimas, pavasario šalnos, jaunas vaismedžių amžius – tai prielaidos kalcio kiekiui vaisiuose mažėti.
Efektyvus būdas padidinti vaisiuose kalcio kiekį – purkšti vaismedžius kalcio trąšomis. Norint sumažinti vaisių paviršiuje ir gilesniuose audiniuose pasireiškiančių fiziologinių ligų tikimybę, purkšti reikėtų pradėti apie birželio vidurį ir baigti prieš dvi savaites iki skynimo. Siūloma purkšti kas dvi savaites. Jei po purškimo būna sausi orai, purkšti rečiau arba naudoti mažesnės koncentracijos trąšų skiedinį.
Stikliškumas. Stikliškumas gali pasireikšti sode dar iki derliaus nuėmimo, bet liga intensyviausia laikymo metu. Per odelę matomos skaidrios, stikliškos, vandeningos dėmės, perpjovus obuolį, jo minkštimas būna stikliškas. Vaisiai būna tvirtesni, pasunkėja. Ligos priežastis – medžiagų apykaitos sutrikimai, kurie pažeidžia cukraus ir vandens balanso santykį. Vanduo kaupiasi ląstelėje ir tarpusląsčiuose. Ligai plisti įtakos turi dienos ir nakties temperatūrų skirtumai, per staigus vaisių atšaldymas, nepalankios augimo sąlygos, per drėgna dirva, kai oras karštas.
Pernokimas. Pernoksta per ilgai laikomi vaisiai. Sausais metais vaisiai labiau linkę pernokti. Pernokę vaisiai būna sausi, purūs, trūkinėja jų odelė. Jie nebeturi prekinės kokybės. Ligos plitimą lemia pavėluotas obuolių skynimas, per sausas oras saugykloje.
Tęsinys kitame numeryje