23 10 24 Mano ukio prenumerata 2024 23 04 15 Gauti naujienas mobili žurnalas
Mano Ūkis 2003/09
Kooperaciją išjudinsime tik sutelktomis pastangomis
  • Dr. Kęstutis JASKELEVIČIUS LIETUVOS AGRARINĖS EKONOMIKOS INSTITUTAS
  • Mano ūkis

Pra­dė­jus re­for­muo­ti že­mės ūkį, apie ko­o­pe­ra­ci­ją ne­bu­vo gal­vo­ta. Gal­būt tas lai­ko­tar­pis ne­bu­vo pa­lan­kus ir psi­cho­lo­giš­kai - mat pseudoko­o­pe­ra­ci­jos prin­ci­pais be­si­rė­mę ko­lū­kiai ku­riam lai­kui dis­kre­di­ta­vo pa­čią jun­gi­mo­si idė­ją, to­dėl be­si­ku­rian­tys ūki­nin­kai sie­kė ne bend­ros veik­los, bet sa­va­ran­kiš­ku­mo.

 

Ki­ta ne­iš­nau­do­ta pro­ga ko­o­pe­ra­ty­vams kur­tis bu­vo per­dir­bi­mo įmo­nių pri­va­ti­za­vi­mas. Sei­mas tuo­met pri­ėmė net spe­cia­lų įsta­ty­mą, ku­riuo žem­dir­biams su­tei­kė tei­sę už 2,5 proc. no­mi­na­lios ver­tės, t.y. be­veik vel­tui įsi­gy­ti pri­va­ti­zuo­ja­mų įmo­nių ak­ci­jų. De­ja, val­džia žen­gė tik vie­ną svar­bų žings­nį, bet ne­su­ge­bė­jo ženg­ti ki­to. Mat, ne­at­si­ra­do sub­jek­to, ku­ris tin­ka­mai val­dy­tų žem­dir­bių įsi­gy­ja­mas ak­ci­jas. Ūki­nin­kai šių ak­ci­jų nė ne­pir­ko. Gir­di, kam jiems rei­kia tuo­met sko­lo­se pa­sken­du­sių per­dir­bi­mo įmo­nių ak­ci­jų.

 

Tuo tar­pu že­mės ūkio ben­dro­vės, net ir įsi­gi­ju­sios ak­ci­jų, ne­su­ge­bė­jo da­ly­vau­ti re­a­lia­me įmo­nių val­dy­me ir, pro­gai pa­si­tai­kius, jas par­duo­da­vo. Val­džia ne­iš­gir­do tuo­met ra­cio­na­laus siū­ly­mo įkur­ti vie­nin­gą ko­o­pe­ra­ci­jos fon­dą, ku­ris per­im­tų žem­dir­bių ak­ci­jas ir da­ly­vau­tų per­dir­bi­mo įmo­nių val­dy­me. Vi­sas ak­ci­jų ant­ri­nio per­si­skirs­ty­mo pro­ce­sas bu­vo pa­lik­tas li­ki­mo va­liai.

 

Tai­gi li­ko ne­iš­nau­do­ta pui­ki pro­ga kur­tis ver­ti­ka­lia­jai - pir­mi­nio ž.ū. ga­my­bos sek­to­riaus ir per­dir­bi­mo įmo­nių - ko­o­pe­ra­ci­jai. Bū­tent dėl to da­bar taip sun­kiai se­ka­si su­de­rin­ti iš­blaš­ky­tų žem­dir­bių ir su­si­tel­ku­sių per­dir­bė­jų in­te­re­sus iš es­mės vi­so­se ga­my­bos ša­ko­se: pie­ni­nin­kys­tė­je, gal­vi­ji­nin­kys­tė­je, grū­dų ūky­je.

 

Ki­tas ke­lias – ho­ri­zon­ta­lio­ji ko­o­pe­ra­ci­ja, t.y. že­mės ūkio pro­duk­ci­jos su­pir­ki­mo ko­o­pe­ra­ty­vai. Tai kol kas be­ne vie­nin­te­lis bū­das de­ra­mai at­sto­vau­ti žem­dir­bių in­te­re­sus. Ho­ri­zon­ta­lių­jų ko­o­pe­ra­ty­vų kū­ri­ma­sis ak­tu­a­liau­sias pie­no ūky­je. Mė­sos ir vai­sių bei dar­žo­vių sek­to­riuo­se, kur per­dir­bi­mo įmo­nių mo­no­po­li­za­ci­jos ly­gis že­mes­nis ne­gu pie­no ūky­je, dar yra ni­šų ir ver­ti­ka­lia­jai ko­o­pe­ra­ci­jai, t.y. ko­o­pe­ra­ti­nėms sker­dyk­loms bei pro­duk­tų per­dir­bi­mo įmo­nėms steig­tis.

 

Sie­kiant su­ak­ty­vin­ti ko­o­pe­ra­ti­nį ju­dė­ji­mą la­bai svar­bi ir veiks­min­ga val­džios pa­ra­ma. To­dėl rei­kė­tų at­nau­jin­ti ir ak­tu­a­li­zuo­ti ko­o­pe­ra­ci­jos plėt­ros ž.ū. vals­ty­bi­nę pro­gra­mą, su­teik­ti jai dau­giau da­ly­kiš­ku­mo ir kon­kre­tu­mo, įver­ti­nant tam tik­rų sek­to­rių ypa­tu­mus.

 

Sil­pna or­ga­ni­za­ci­nė gran­dis

 

Šiuo me­tu ša­ly­je yra įsi­re­gist­ra­vę per 400 že­mės ūkio ko­o­pe­ra­ty­vų. Iš jų dau­giau kaip 100 ne­vyk­do jo­kios veik­los. Dar tiek pat ko­o­pe­ra­ty­vų vos ve­ge­tuo­ja. Tai­gi re­a­lios ko­o­pe­ra­ci­jos po­ten­cia­las te­bė­ra toks men­kas, kad te­ga­li­ma kal­bė­ti tik apie ben­dros veik­los užuo­maz­gas.

 

Pa­gal veik­los rū­šis dau­giau­sia įkur­ta ž.ū. pa­slau­gų ko­o­pe­ra­ty­vų – 30 proc., ga­my­bi­nės veik­los - 30 proc., pre­ky­bos ir per­dir­bi­mo ko­o­pe­ra­ty­vų - apie 25 proc.

 

Pa­grin­di­nis ko­o­pe­ra­ty­vų kū­ri­mo­si ko­or­di­na­to­rius ir jų veik­los ska­tin­to­jas yra Že­mės ūkio rū­mai. Prieš ke­le­tą me­tų įsi­stei­gė že­mės ūkio ko­o­pe­ra­ty­vų aso­cia­ci­ja „Ko­o­pe­ra­ci­jos ke­lias“, ta­čiau ir jai dėl įvai­rių ap­lin­ky­bių ne­pa­vy­ko iš­ju­din­ti šio ju­dė­ji­mo. Že­mės ūkio mi­nis­te­ri­jos veik­la iki šiol ap­si­ri­bo­da­vo tam tik­rų tei­si­nių ak­tų ren­gi­mu.

 

Aiš­ku, ko­o­pe­ra­ty­vų kū­ri­mo­si svar­bą ir nau­dą pir­miau­sia tu­ri su­vok­ti pa­tys žem­dir­biai, ta­čiau ne­su­kū­rus pa­lan­kaus tei­si­nio, or­ga­ni­za­ci­nio ir fi­nan­si­nio pa­ma­to var­gu ar ga­li­ma ti­kė­tis spar­taus ko­o­pe­ra­ci­jos su­kles­tė­ji­mo.

 

Pir­miau­sia tu­rė­tų bū­ti su­stip­rin­ta or­ga­ni­za­ci­nė ko­o­pe­ra­ci­jos gran­dis. Tuo tiks­lu prie ŽŪR rei­kė­tų įkur­ti Na­cio­na­li­nį ko­o­pe­ra­ci­jos cen­trą, ku­ris už­tik­rin­tų nuo­sek­lią šios sri­ties po­li­ti­ką. Šia­me cen­tre ga­lė­tų veik­ti ž.ū. ko­o­pe­ra­ty­vų eks­por­to agen­tū­ra, ku­ri bū­tų ypač nau­din­ga vai­sių ir dar­žo­vių, mė­sos ir ja­vų sek­to­riams.

 

Kol kas men­kai rū­pi­na­ma­si ko­o­pe­ra­ci­jos spe­cia­lis­tų ren­gi­mu. Tą ga­lė­tų da­ry­ti Bui­vy­diš­kių stu­di­jų cen­tras, tu­rin­tis ž.ū. va­dy­bi­nin­kų ren­gi­mo pa­tir­ties.

 

Ne­tin­ka­mas įsta­ty­mas

 

Ko­o­pe­ra­ci­jos že­mės ūky­je ki­to­niš­ku­mas pra­šo­si kur kas ati­des­nio šių pro­ce­sų tei­si­nio reg­la­men­ta­vi­mo – to­kių ko­o­pe­ra­ty­vų veik­lai tei­siš­kai re­gu­liuo­ti rei­kė­tų at­ski­ro įsta­ty­mo.

 

Toks įsta­ty­mas leis­tų su­kur­ti ir įtei­sin­ti sklan­džią ir ne­pri­eš­ta­rin­gą ska­ti­ni­mo, fi­nan­sa­vi­mo ir kre­di­ta­vi­mo bei mo­kes­čių sis­te­mą. Pir­ma­sis Ko­o­pe­ra­ci­jos įsta­ty­mas bu­vo pri­im­tas dar 1993 m. ir at­si­žvel­gė iš es­mės tik į var­to­to­jų ko­o­pe­ra­ci­jos ypa­tu­mus. Vė­liau šis tei­si­nis ak­tas pas­ku­bo­mis bu­vo per­tvar­ky­tas į Ko­o­pe­ra­ti­nių ben­dro­vių (ko­o­pe­ra­ty­vų) įsta­ty­mą, ku­ris taip pat men­kai įver­ti­no že­mės ūkio ko­o­pe­ra­ci­jos sa­vi­tu­mą.

 

Nė­ra vi­siš­kai su­de­rin­ti Ko­o­pe­ra­ti­nių ben­dro­vių (ko­o­pe­ra­ty­vų) ir per­nai pri­im­tas Že­mės ūkio ir kai­mo plėt­ros įsta­ty­mai, esa­ma ir ki­tų prieš­ta­ra­vi­mų. Tar­ki­me, pa­vie­niai žem­dir­biai yra at­lei­džia­mi nuo pa­ja­mų mo­kes­čio už sa­vo pa­ga­min­tą ir par­duo­tą pro­duk­ci­ją, tuo tar­pu su­si­ko­o­pe­ra­vu­sių ūki­nin­kų pa­ja­mos, gau­na­mos kaip di­vi­den­dai ir vė­liau ski­ria­mos kiek­vie­no ūkio in­ves­ti­ci­joms, be jo­kio per­ei­na­mo­jo lai­ko­tar­pio tam­pa mo­kes­čių ob­jek­tu. Tar­si už­mirš­ta­ma, kad ko­o­pe­ra­ty­vo tiks­las, bent jau jo veik­los pra­džio­je, nė­ra be­ato­dai­riš­kos ko­mer­ci­nės nau­dos sie­ki­mas.

 

Dėl ne­ap­gal­vo­to tei­si­nio reg­la­men­ta­vi­mo ku­ria­si fik­ty­vūs ž.ū. ko­o­pe­ra­ty­vai. To­kios ben­dro­vės ne­re­tai su­si­bu­ria tik tam, kad pa­si­nau­do­tų tei­kia­mo­mis leng­va­to­mis.

 

Pas­ta­ruo­ju me­tu ėmė ryš­kė­ti dar vie­na fik­ty­vių ko­o­pe­ra­ty­vų rū­šis. Jie stei­gia­si per­dir­bi­mo įmo­nių ini­cia­ty­va, yra šių įmo­nių val­do­mi ir pa­grin­di­nis jų tiks­las – už­bėg­ti už akių tik­rie­siems ko­o­pe­ra­ty­vams. An­tai, vie­na iš stam­biau­sių pie­no per­dir­bi­mo įmo­nių „Že­mai­ti­jos pie­nas“ 2002 m. pa­si­rū­pi­no įkur­ti fik­ty­vų ko­o­pe­ra­ty­vą „So­džiaus pie­nas“ ir jo var­du įren­gė net 35 pie­no su­pir­ki­mo punk­tus. Šis ko­o­pe­ra­ty­vas su­ge­bė­jo pa­si­nau­do­ti tei­kia­mo­mis leng­va­to­mis ir ga­vo net 1,1 mln. Lt vals­ty­bės pa­ra­mą. Ta­čiau aki­vaiz­du, kad jis at­sto­vau­ja ne žem­dir­bių, o per­dir­bė­jų in­te­re­sams.

 

Ki­tas fik­ty­vus ko­o­pe­ra­ty­vas „Že­me­sa“ įsi­kū­rė AB „Tau­ra­gės mais­tas“ ini­cia­ty­va ir su­ge­bė­jo „iš­si­rū­pin­ti“ 250 tūkst. Lt vals­ty­bės pa­ra­mą. Šio ko­o­pe­ra­ty­vo veik­lą šiuo me­tu ti­ria tei­sė­sau­gos or­ga­nai.

Tai­gi Že­mės ūkio rū­mai, vals­ty­bės var­du ad­mi­nist­ruo­da­mi pa­ra­mą ko­o­pe­ra­ty­vams, tu­rė­tų bū­ti kur kas aky­les­ni.

 

Strin­ga fi­nan­si­nė pa­ra­ma

 

Kai­mo rė­mi­mo pro­gra­mo­je ko­o­pe­ra­ci­jai nu­ma­to­mos pa­ly­gin­ti ne­ma­žos lė­šos - 2002 m. skir­ta 5 mln. Lt (dėl or­ga­ni­za­ci­nių ne­sklan­du­mų iš vals­ty­bės skir­tos pa­ra­mos įsi­sa­vin­ta tik ne­žy­mi šių lė­šų da­lis), 2003 m. - 7 mln. Lt. Ten­ka ap­gai­les­tau­ti, kad ir šie­met kar­to­ja­si per­nykš­tė si­tu­a­ci­ja. An­tai, per pir­mą­jį tiks­li­nio fi­nan­sa­vi­mo eta­pą nu­ma­ty­ta pa­ra­ma tik 6 ko­o­pe­ra­ty­vams. Vals­ty­bės kom­pen­sa­ci­ja šiems ko­o­pe­ra­ty­vams su­da­rys tik 276 tūkst. Lt ar­ba vos 6 proc. vi­sų ko­o­pe­ra­ci­jai skir­tų lė­šų.

 

De­rė­tų to­bu­lin­ti ko­o­pe­ra­ty­vų pa­ra­mos prin­ci­pus. An­tai, ko­o­pe­ra­ci­jos plė­to­tės tiks­li­nio fi­nan­sa­vi­mo 2003 m. tai­syk­lė­se nu­ma­ty­ti ga­na pai­nūs pre­ten­den­tų at­ran­kos kri­te­ri­jai, dėl ku­rių pa­ra­mos tei­ki­mo pro­ce­dū­ros tam­pa ne­skaid­rios. Tai įro­do ir mi­nė­tie­ji at­ve­jai, kai tiks­li­niu fi­nan­sa­vi­mu pa­si­nau­do­jo fik­ty­vūs ko­o­pe­ra­ty­vai.

 

Ne­aiš­ku, ko­dėl tiks­li­nio fi­nan­sa­vi­mo tai­syk­lė­se yra nu­ma­ty­tas rei­ka­la­vi­mas, kad ga­li bū­ti kom­pen­suo­ja­mos tik ei­na­mų­jų me­tų in­ves­ti­ci­jos. Toks ap­ri­bo­ji­mas trik­do ko­o­pe­ra­ty­vų in­ves­ti­ci­nius pro­ce­sus. Ne­su­pran­ta­ma, ko­dėl prie ne­kom­pen­suo­ti­nų pri­ski­ria­mos in­ves­ti­ci­jos že­mei pirk­ti ar­ba trum­pa­lai­kiam tur­tui įsi­gy­ti. Ne­re­tai šios in­ves­ti­ci­jos, ypač ko­o­pe­ra­ty­vo veik­los pra­džio­je, yra la­bai svar­bios ir be­veik le­mia­mos. Ko ge­ro tu­rė­tų bū­ti per­žiū­rė­tas drau­di­mas kom­pen­suo­ti in­ves­ti­ci­jas il­ga­lai­kiam ma­te­ria­lia­jam tur­tui įsi­gy­ti iš­per­ka­mo­sios nuo­mos (li­zin­go) bū­du.

 

Dar vie­nas ko­o­pe­ra­ty­vų kū­ri­mo­si stab­dys – ne­iš­plė­to­ta kre­di­ta­vi­mo sis­te­ma. Sto­ko­da­mi lik­vi­daus tur­to, dau­ge­lis ko­o­pe­ra­ty­vų, ypač be­si­ku­rian­tys, ne­ga­li nau­do­tis ban­kų pa­sko­lo­mis. Dėl įvai­rių prie­žas­čių ne vi­sa­da ga­li pa­gel­bė­ti ir Že­mės ūkio pa­sko­lų ga­ran­ti­jų fon­das.

 

Tam tik­ra iš­ei­tis ga­lė­tų bū­ti be­įsi­bė­gė­jan­čios kre­di­to uni­jos. Tai iš es­mės yra kre­di­to ko­o­pe­ra­ty­vai, vie­ni­jan­tys smul­kius pa­ji­nin­kus. Šiuo me­tu ša­ly­je yra įsi­stei­gu­sios 54 kre­di­to uni­jos (dau­giau­sia jų kai­me), iš jų 46 pri­klau­so kre­di­to uni­jų aso­cia­ci­jai. Aso­cia­ci­jos na­rių tur­tas pir­mą­jį šių me­tų pus­me­tį su­da­rė 83,6 mln. Lt, in­dė­liai – 65 mln. Lt. Kre­di­to uni­jos vie­ni­ja dau­giau kaip18 tūkst. na­rių.

 

Cen­tri­nė kre­di­to uni­ja ga­lė­tų bū­ti rim­tas ko­o­pe­ra­ty­vų fi­nan­si­nis part­ne­ris. Ben­dram rei­ka­lui bū­tų tik į nau­dą, jei­gu Fi­nan­sų mi­nis­te­ri­ja ar Lie­tu­vos ban­kas įneš­tų so­li­dų pa­ji­nį įna­šą (tar­ki­me, nors 100 mln. Lt) į cen­tri­nę kre­di­tų uni­ją. Taip bū­tų iš­plės­tos ko­o­pe­ra­ty­vų kre­di­ta­vi­mo ga­li­my­bės ir su­teik­tas stip­rus im­pul­sas vi­sam ko­o­pe­ra­ti­niam ju­dė­ji­mui. Vals­ty­bės fi­nan­si­nė pa­ra­ma ko­o­pe­ra­ci­jai ga­lė­tų bū­ti per­ve­da­ma į cen­tri­nę kre­di­to uni­ją ir per ją skirs­to­ma. Taip ko­o­pe­ra­ci­jai skir­tos lė­šos ga­lė­tų bū­ti kau­pia­mos, o ne „ding­tų“, pa­si­bai­gus biu­dže­ti­niams me­tams, kaip at­si­ti­ko 2002 m., kai pa­ra­ma bu­vo ne­įsi­sa­vin­ta.