- Šarūnas LAUŽADIS ŽEMĖS ŪKIO MINISTERIJA
- Mano ūkis
Jauni žydai, pasiryžę sugrąžinti Izraeliui rojaus įvaizdį, XX a. pradžioje pradėjo kurtis kibucuose. Iš pradžių tai buvo puikiai organizuotos žemdirbių gyvenvietės, atliekančios kartu ir gynybos funkcijas. Iki aštuntojo dešimtmečio jų gyventojų skaičius nuolat didėjo.
Šiuo metu Izraelyje yra 269 kibucai, juose gyvena 116 tūkst. žmonių. Kibucai yra labai įvairaus dydžio. Vienuose jų gyvena mažiau negu 100, kituose - tūkstančiai gyventojų. Nuo pat savo atsiradimo kibucai gyvena pagal komunos taisyklę: iš kiekvieno pagal sugebėjimą – kiekvienam pagal darbą. Viskas sprendžiama bendruose susirinkimuose. Savo gyventojus kibucai aprūpindavo maistu, drabužiais, pastoge, apmokėdavo transporto, švietimo, medicinos ir kt. paslaugas. Vaikai augdavo darželiuose, o tėvai su jais galėdavo bendrauti tik kelias valandas po darbo. Kiekvienas narys, įstodamas į kibucą, visą savo turtą turėdavo atiduoti „į bendrą katilą”, o asmeninėms reikmėms kas mėnesį gaudavo tam tikrą sumą pinigų, nepriklausomai nuo to, kokį darbą dirbdavo. Tačiau tuos pinigus jie galėdavo išleisti tik griežtai nustatytoms reikmėms tenkinti: drabužiams, laikraščiams, šeimos ar asmeninėms šventėms organizuoti ir pan. Kibuco nariai visus darbus turėdavo nudirbti patys, samdytis pašalinių žmonių nebuvo leidžiama. Gyventojai negalėdavo dirbti niekur kitur, tik savo kibuce. Manoma, kad tuo metu tai buvo pati parankiausia žemės valdymo forma.
Pasikeitus ekonominėms sąlygoms, pasikeitė ir tvarka kibucuose. Dauguma kibucų turi įsteigę viešbučius, restoranus, žemės ūkio produktų perdirbimo įmones ir pan. Anksčiau nebuvo net kalbos apie piniginį atlygį už darbą, o dabar kibucų gyventojams jau mokami diferencijuoti atlyginimai. Jų dydis priklauso nuo narystės trukmės, o gyventojų pajamos, gaunamos iš kitų šaltinių, kontroliuojamos minimaliai. Nors ima ryškėti turtinė narių nelygybė, teisės į maitinimą, gydymą, mokymą tebėra visų vienodos - kibucai padengia dalį šių išlaidų. Gyvenimas kibucuose ėmė koncentruotis šeimoje, tėvai patys augina savo vaikus.
Šiandien kibucai nebeteko savo pirmykštės prasmės. Dabar žmonėms jau leidžiama dirbti ir kitur, o įvairiems darbams samdomi profesionalai (net ir gamybos vadovų pareigoms). Šiuo metu 269 šalies kibucuose dirba apie 26 tūkst. narių ir net 62 tūkst. samdomų darbininkų. Tik apie 16 proc. kibucų gyventojų dirba žemės ūkyje, kiti - pramonėje, aptarnavimo sferoje ir pan.
Be kibucų Izraelyje paplitusi ir kita žemės valdymo forma – mošavai. Tai savarankiškų ūkių kooperatyvai, bendrai parduodantys produkciją, perkantys techniką bei įrangą, kuriantys socialines tarnybas. Šias dvi formas papildo centrinėje šalies dalyje ir Galilėjoje įsikūrusios arabų gyvenvietės su savo specifika.
Izraelis iš 400 000 ha naudmenų turi patenkinti apie 6 mln. gyventojų poreikius. Gyventojų šalyje kasmet padaugėja apie 2,6 proc. Izraelio žemės ūkis itin aukšto intensyvumo, pasiektas labai didelis, galbūt didžiausias pasaulyje, vandens vartojimo efektyvumas.
Nuolat intensyvinant žemės ūkio veiklą, nukenčia aplinka, todėl šalies žemės ūkiui keliami dideli ekologiniai reikalavimai. Ekologiška produkcija auginama 5 000 ha plote (1,25 proc. visų ž.ū. naudmenų). Šis plotas kasmet padidėja 25 proc. Produktas ekologišku laikomas tik tuomet, jei auginamas be cheminių trąšų, pesticidų, hormonų ar radiacijos.
Karštų ir sausų regionų dirvožemiams labai trūksta organinių medžiagų, todėl jie mažai derlingi. Aukšta temperatūra palanki kenkėjams daugintis. Todėl pirmieji mėginimai prieš 30 metų auginti ekologiškus produktus didelės sėkmės nesusilaukė. Tačiau nedidelė grupelė pasišventusių augintojų pamažu kaupė šią patirtį. Pagrindinis jų atradimas buvo tas, kad dirvožemių derlingumas gali būti atnaujinamas, nuolat naudojant stabilizuotą kompostą. Tai pagrindinis ekologinės žemdirbystės principas, taikomas Izraelyje ir visuose kituose kraštuose, kur dirvožemiams trūksta organinių medžiagų.
Izraelio ekologiniai plotai ir šiltnamiai tapo dideliu bandymų lauku. Prof. Katano sukurtas dirvožemio apšvitinimas tapo pagrindiniu metodu nuo ligų, piktžolių ir kirmėlių, atsisakyta metilo bromido. Ekologiniame ūkyje paplitęs ir karšto vandens naudojimas bei vabzdžius sulaikantys ekranai, apsaugantys šiltnamius nuo įvairių vabzdžių lervų ir vorų.
Per paskutiniuosius penkerius metus ekologinė gamyba sparčiai augo, todėl Izraelio valdžia įteisino šią žemės ūkio šaką kaip pagrindinę. Tyrimams buvo skirta pinigų, įkurti du ekologinės žemdirbystės bandymų plotai - daržovių ir lauko augalų. Norintiems verstis ekologine žemdirbyste būtina baigti vienos savaitės kursus. Juose kasmet mokosi 70-80 ūkininkų.
Tarptautinės kooperacijos centras prie Izraelio žemės ūkio ministerijos rengia tarptautinius kursus, kuriuose kasmet pabuvoja per 1,6 tūkst. dalyvių. Izraelis vykdo bendrus projektus su JAV, Vokietija, Olandija ir kt. šalimis. Savo specialistus siunčia į Azijos, Afrikos, Lotynų Amerikos ir Karibų jūros šalis, įrengia tose šalyse parodomuosius pienininkystės bei šiltnamių ūkius.
Ekologinės žemdirbystės kritikai įsitikinę, kad tokia produkcija tinka tik turtingoms Vakarų šalims. Vienas iš jų argumentų yra tas, kad ekologinių laukų derlingumas kur kas mažesnis negu tradicinių. Daugeliu atvejų gal tai ir tiesa (nors medvilnės, morkų, avokado ir kt. augalų ekologinis derlius Izraelyje yra toks pat kaip ir tradicinis), tačiau ekologinės žemdirbystės mokslinių tyrimų istorija kur kas trumpesnė negu tradicinio žemės ūkio. Kai bus sukaupta pakankamai žinių ir praktinio patyrimo, ekologinis derlius tikrai nebenusileis tradiciniam.