Chri­zan­te­mos skirs­to­mos į anks­ty­vą­sias, vi­du­ti­nio vė­ly­vu­mo ir vė­ly­vą­sias. Jos pui­kiai au­ga ir žy­di trum­pos die­nos są­ly­go­mis, to­dėl anks­čiau lai­ky­tos ru­de­ni­nė­mis gė­lė­mis. Da­bar chri­zan­te­mos ga­li bū­ti pra­žy­di­na­mos bet ku­riuo me­tų lai­ku.

In­di­nė chri­zan­te­ma (Chry­sant­he­mum in­di­cum L.) – vie­na iš la­biau­siai pa­pli­tu­sių ast­ri­nių (As­te­ra­ce­ae) šei­mos au­ga­lų, ki­lu­si iš Ja­po­ni­jos ir Ki­ni­jos. Jos kil­mė nė­ra vi­sai aiš­ki, ka­dan­gi ki­nie­čiai šį au­ga­lą kryž­mi­no dar 500 m. pr. Kris­tų. Bo­ta­ni­nis šio au­ga­lo pa­va­di­ni­mas reiš­kia „auk­si­nė gė­le­lė“(gr. chry­sos – auk­sas, ant­he­mon – gė­lė) – skais­ta­žie­dė.

Chri­zan­te­mų įvai­ro­vė

Chri­zan­te­mos skirs­to­mos į stam­bia­žie­des ir smul­kia­žie­des. Stam­bia­žie­džių žie­dai bū­na iki 10-20 cm sker­smens. Jos au­gi­na­mos 1 stie­bu, už­au­ga iki 70-100 cm aukš­čio. Smul­kia­žie­džių žie­dai smul­kes­ni, 10 cm sker­smens, po 10-20 su­krau­ti vir­šū­nė­se. Au­ga­lai už­au­ga iki 50-70 cm aukš­čio.

Anks­ty­vo­sios veis­lės žy­di rug­pjū­čio – rug­sė­jo mėn., pra­ėjus 7-8 sa­vai­tėms nuo žied­pum­pu­rių kro­vi­mo pra­džios, kai die­nos il­gu­mas 14-15 val. Vi­du­ti­nio vė­ly­vu­mo chri­zan­te­mos pra­žys­ta spa­lio – lap­kri­čio mėn., po 9-10 sa­vai­čių nuo žied­pum­pu­rių kro­vi­mo pra­džios, kai die­nos il­gu­mas 13-14 val. Vė­ly­vo­sios veis­lės žy­di lap­kri­čio pa­bai­go­je – gruo­džio mėn., po 11-12 sa­vai­čių nuo žied­pum­pu­rių kro­vi­mo pra­džios. Ta­čiau vi­sų chri­zan­te­mų žy­dė­ji­mą ga­li­ma re­gu­liuo­ti ir jų žie­dų tu­rė­ti iš­ti­sus me­tus.

Ge­riau­sia au­gin­ti šilt­na­miuo­se

Ge­riau­siai chri­zan­te­mos au­ga šilt­na­miuo­se. So­di­na­mos į pu­rią, leng­vą ir der­lin­gą dir­vo­že­mį, ku­ris su­da­ro­mas iš ly­gių da­lių: kom­pos­ti­nės že­mės, dur­pių ir per­pu­vu­sio mėš­lo, pH 6,2-6,5. Ga­li­ma chri­zan­te­mas au­gin­ti ir dur­pė­se, ta­čiau tuo­met rei­kia pri­dė­ti trą­šų su mik­ro­ele­men­tais.

Nu­si­pirk­tą ar­ba gau­tą do­va­nų žy­din­čią chri­zan­te­mą ga­li­ma iš­lai­ky­ti ga­na il­gai. Pir­miau­sia rei­kia iš­im­ti iš po­lie­ti­le­no mai­še­lio, kad ne­pra­dė­tų pū­ti pum­pu­rai, žie­dai ir la­pai. Daž­nai nu­žy­dė­ju­sios chri­zan­te­mos iš­me­ta­mos, nors va­zo­ne au­gan­tį au­ga­lą ga­li­ma pri­vers­ti žy­dė­ti ke­le­rius me­tus. Chri­zan­te­mos kaip va­zo­ni­nis au­ga­las ge­riau­siai au­ga sau­lė­tuo­se ge­rai vė­di­na­muo­se kam­ba­riuo­se, ta­čiau ne­mėgs­ta tie­sio­gi­nių sau­lės spin­du­lių.

Chri­zan­te­mos mėgs­ta drėg­mę ir gry­ną orą. Nu­žy­dė­ju­sį au­ga­lą nu­ge­nė­ki­te ir iš­neš­ki­te į lau­ką ar­ba rū­sį, kur tem­pe­ra­tū­ra 3-5°C. Lai­ky­ki­te apie 6 sa­vai­tes. Lais­ty­ki­te tiek, kad že­mė ne­per­džiū­tų. To­kios są­ly­gos ska­ti­na žie­dų for­ma­vi­mą­si. Ki­tas 4 sa­vai­tes chri­zan­te­mas lai­ky­ki­te 16°C tem­pe­ra­tū­ro­je. Iš­au­ga nau­ji ūg­liai, ku­riuos ga­li­ma įšak­ny­din­ti.

Dau­gi­ni­mo bū­dai

Ko­vo mė­ne­sį chri­zan­te­mas per­so­din­ki­te. Ke­rus ga­li­ma pa­da­lin­ti į ke­lias da­lis. Dir­vo­že­mio mi­ši­nys su­da­ro­mas iš ve­lė­ni­nės, kom­pos­ti­nės, dur­pi­nės že­mės ir smė­lio (1:2:1:0,5). Po 2 sa­vai­čių au­ga­lai pra­de­da aug­ti ir ga­li­ma po tru­pu­tį pra­dė­ti tręš­ti mi­ne­ra­li­nė­mis ir or­ga­ni­nė­mis trą­šo­mis, o va­sa­rą pa­so­din­ti lau­ke, sau­lė­to­je, ap­sau­go­to­je nuo vė­jų vie­to­je. Lau­ke chri­zan­te­mos au­ga grei­tai, to­dėl jas rei­kia ap­ge­nė­ti ir for­muo­ti gra­žų ke­rą. Nu­pjau­ti ūg­liai ga­li bū­ti nau­do­ja­mi kaip dau­gi­ni­mo au­gi­niai.

Kad chri­zan­te­mos ne­už­aug­tų la­bai di­de­lės, nau­do­ja­mi au­gi­mą stab­dan­tys pre­pa­ra­tai. Chri­zan­te­mos – trum­pos die­nos au­ga­lai. Kol die­nos il­gu­mas vir­ši­ja 14 va­lan­dų, šios gė­lės au­gi­na la­pus. Kai die­na su­trum­pė­ja iki 9–12 val., jos pra­žys­ta. Tuo me­tu tem­pe­ra­tū­ra tu­rė­tų bū­ti 15-17°C. Ne vi­sų veis­lių chri­zan­te­mos spė­ja pra­žys­ti iki šal­nų. Vė­ly­viau­sios veis­lės prieš šal­nas iš lau­ko įne­ša­mos į šilt­na­mį ar švie­sią pa­tal­pą. Šiuo lai­ko­tar­piu tem­pe­ra­tū­ra tu­rė­tų bū­ti apie 10-12°C. Pa­ki­lus tem­pe­ra­tū­rai dau­giau kaip 15°C ar­ba au­ga­lui trūks­tant švie­sos, ga­li de­for­muo­tis žie­dai.

Stam­bia­žie­des chri­zan­te­mas ga­li­ma dau­gin­ti ža­liai­siais au­gi­niais va­sa­rio – ko­vo mėn. Tin­ka­miau­si au­gi­niai yra iš že­mės iš­au­gu­sių at­ža­lų vir­šū­nė­lės su 3-4 la­pais. Au­gi­nys pjau­na­mas že­miau la­po pri­se­gi­mo vie­tos ir apa­ti­nis la­pas nu­ski­na­mas. Pa­ruoš­ti au­gi­niai smei­gia­mi ne gi­liau kaip 1,5 cm ir 4x4 cm at­stu­mu į iš­plau­tą stam­bų smė­lį ar­ba smė­lin­gą dur­pi­nę že­mę dau­gi­ni­mo dė­žė­je, api­bars­tant augimą stimuliuojančiais mil­te­liais. Per tan­kiai su­smaigs­ty­ti ūg­liai ga­li pra­dė­ti pū­ti, o per re­tai – vys­ti. Dė­žė pri­den­gia­ma plė­ve­le. Lai­ko­ma 14-16°C tem­pe­ra­tū­ro­je, ret­kar­čiais api­purš­kia­ma van­de­niu ir ge­rai vė­di­na­ma: iš pra­džių plė­ve­lė nui­ma­ma 1 val., o vė­liau vė­di­na­ma il­giau. Įsi­šak­ni­ja per 3 sa­vai­tes.

Chri­zan­te­mas ga­li­ma įšak­ny­din­ti ir ne­di­de­liuo­se va­zo­nė­liuo­se, ku­riuo­se jos au­gi­na­mos iki so­di­ni­mo į nuo­la­ti­nę vie­tą. Anks­ty­vo­sios veis­lės bai­gia­mos įšak­ny­din­ti iki ge­gu­žės vi­du­rio, vi­du­ti­nio vė­ly­vu­mo - iki ge­gu­žės pa­bai­gos, o vė­ly­vą­sias ga­li­ma dau­gin­ti ir bir­že­lio pra­džio­je. Vė­liau pa­dau­gin­tos chri­zan­te­mos iš­au­ga že­mes­nės, tai svar­bu au­gi­nant va­zo­nuo­se.

Lais­ty­mas ir prie­žiū­ra

Įsi­šak­ni­ję au­gi­niai so­di­na­mi į pa­ruoš­tą dir­vo­že­mio mi­ši­nį, 10 cm sker­smens va­zo­nus ar­ba grun­tą (be va­zo­no). Įsi­šak­ni­ju­sias chri­zan­te­mas rei­kia lai­ku per­so­din­ti, nes vė­liau jos iš­tįs­ta, o šak­nys su­si­pi­na. Prieš per­so­di­nant, rei­kia ge­rai pa­lie­ti. So­di­na­ma to­kia­me gy­ly­je, ko­kia­me jos au­go. Pa­so­di­nus ge­rai pa­lais­to­ma ir sau­lė­tu oru pir­mo­mis die­no­mis pri­tem­do­ma. Stip­riai au­gan­tiems au­gi­niams trum­pi­na­mos vir­šū­nės, kad dau­giau ša­ko­tų­si. Ge­gu­žės mė­ne­sį au­ga­lai per­so­di­na­mi į to­kios pat su­dė­ties dir­vo­že­mį, tik va­zo­nai ima­mi di­des­nio sker­smens (15 cm). Va­zo­nai sta­to­mi lau­ke į pa­ruoš­tą lys­vę, 40-50 cm at­stu­mais ir įka­sa­mi į že­mę. Lys­vė ap­link chri­zan­te­mas mul­čiuo­ja­ma dur­pė­mis. Smul­kia­žie­dės chri­zan­te­mos dau­gi­na­mos taip pat ža­liai­siais au­gi­niais, ku­rie pjau­na­mi ko­vo – ba­lan­džio mėn. To­liau pri­žiū­ri­mos, kaip stam­bia­žie­dės, tik smul­kia­žie­dės chri­zan­te­mos į grun­tą so­di­na­mos be va­zo­nų.

Karš­to­mis ir sau­lė­to­mis die­no­mis au­ga­lus rei­kia gau­siai lais­ty­ti ir purkš­ti 18-20°C tem­pe­ra­tū­ros van­de­niu. Kai in­ten­sy­vaus au­gi­mo me­tu trūks­ta drėg­mės, stie­bai pra­de­da me­dė­ti, žie­dai bū­na pras­tes­ni. Lais­tant rei­kia steng­tis ne­ap­lie­ti la­pų. Gau­siai lais­tant ru­de­nį ir žie­mą, kai ma­žai švie­sos, chri­zan­te­mos ga­li pra­dė­ti sirg­ti.

Trę­ši­mas

Va­sa­rą chri­zan­te­mos trę­šia­mos kar­tą per sa­vai­tę 0,1–0,15 proc. azo­to trą­šo­mis. Trūks­tant azo­to, au­ga­lai pra­de­da me­dė­ti, jau­ni la­pai bū­na smul­kūs, gels­vi, o se­nes­ni ima raus­ti ir kris­ti. Kai azo­to per daug, la­pai bū­na tam­siai ža­li, tra­pūs, chri­zan­te­mos vė­liau žy­di, grei­čiau vys­ta ir la­biau ser­ga. Va­zo­ne au­gan­tiems au­ga­lams rei­kia ma­žiau azo­to ne­gu au­gi­nant grun­te. Nuo lie­pos vi­du­rio chri­zan­te­mos pra­de­da krau­ti pum­pu­rus ir žy­di, la­bai svar­bu tręš­ti mi­ne­ra­li­nių trą­šų mi­ši­niu, kur yra di­des­nis pro­cen­tas ka­lio ir ypač fos­fo­ro trą­šų. Dėl šių me­džia­gų ir mik­ro­ele­men­tų trū­ku­mo ar per­tek­liaus au­ga­lai su­ser­ga: gels­ta ir smul­kė­ja la­pai, nu­sto­ja aug­ti, pa­kin­ta la­pų spal­va.

Azo­tas tei­gia­mai vei­kia tik­tai esant pa­kan­ka­mam kie­kiui fos­fo­ro, ku­ris spar­ti­na žy­dė­ji­mą, di­di­na at­spa­ru­mą li­goms. Fos­fo­ro trą­šos lė­tai tirps­ta, to­dėl jo­mis rei­kia tręš­ti prieš so­di­ni­mą. Chri­zan­te­mos leng­vai įsi­sa­vi­na ka­lį. Kuo di­des­nė au­ga­lų ma­sė, tuo ka­lio rei­kia dau­giau, ypač kai trūks­ta švie­sos. Au­gi­mo pra­džio­je chri­zan­te­mas nau­din­ga pa­lais­ty­ti 0,1 proc. kal­cio sa­liet­ra ar­ba kar­ba­mi­do tir­pa­lu. Kai pra­de­da nu­si­spal­vin­ti žied­pum­pu­riai – pa­pil­do­mai ne­be­trę­šia­ma. Jei au­ga­lai bu­vo per­tręš­ti azo­tu ir per ve­ge­ta­ci­ją trū­ko švie­sos, nu­skin­ti žie­dai blo­gai iš­si­lai­ko.

Ge­nė­ji­mas

Nuo­lat ša­li­na­mi la­pų pa­žas­ty­se iš­au­gę ūg­liai, nes prie­šin­gu at­ve­ju stam­bia­žie­dės chri­zan­te­mos su­kraus la­bai daug žie­di­nių pum­pu­rų ir žy­dės smul­kiais žie­deliais.

La­bai svar­bu tai­syk­lin­gai ge­nė­ti. Jei chri­zan­te­ma stam­bia­žie­dė, pa­li­ki­te tik 1 stie­bą. Jei smul­kia­žie­dė, au­gi­na­ma dau­giau stie­bų, nu­ski­nant jų vir­šū­nes. Ski­na­ma taip, kad lik­tų 4-6 la­pai, iš ku­rių pa­žas­tų iš­au­ga nau­ji ūg­liai. No­rė­da­mi tu­rė­ti tan­kų krū­mą, vir­šū­nes nu­gnyb­ki­te 3-4 kar­tus. Gau­sia­žie­džiams krū­me­liams su­for­muo­ti šios gru­pės chri­zan­te­mų vir­šū­nė­lės kar­po­mos: bal­tai žy­din­čių – iki rug­sė­jo, o ki­to­mis spal­vo­mis – iki lie­pos – rug­pjū­čio mėn.

Rug­sė­jo pra­džio­je smul­kia­žie­dės chri­zan­te­mos so­di­na­mos į 15-16 cm sker­smens va­zo­nus, ku­rie 2-3 sa­vai­tes pa­lie­ka­mi to­je pa­čio­je lys­vė­je. Rug­sė­jo pa­bai­go­je jie ne­ša­mi į švie­sų, ge­rai vė­di­na­mą šilt­na­mį ar­ba kam­ba­rį ir lai­ko­mi 10-12°C tem­pe­ra­tū­ro­je.

Per­žy­dė­ju­sių chri­zan­te­mų lai­ky­mas

Per­žy­dė­ju­sios chri­zan­te­mos lai­ko­mos kaip dau­gi­ni­mo me­džia­ga. At­ren­ka­mi svei­ki, gra­žūs ke­rai. Stie­bai nu­ker­pa­mi 5–6 cm aukš­ty­je virš šak­nies kak­le­lio. Iš­ka­sa­mi ir su­so­di­na­mi į va­zo­nus ar­ba dė­žu­tes, su­ne­ša­mi į vė­sią pa­tal­pą ir 1-2 kar­tus per sa­vai­tę pa­lais­to­mi. Taip lai­ko­mi iki gruo­džio mė­ne­sio. Gruo­džio vi­du­ry­je au­ga­lai sta­to­mi į švie­ses­nę vie­tą 5-6°C tem­pe­ra­tū­ro­je. Sau­sio mėn. tem­pe­ra­tū­ra ke­lia­ma iki 8-10°C ir chri­zan­te­mos pra­de­da­mos daž­niau lais­ty­ti. Va­sa­rio – ko­vo mė­ne­sį au­ga­lus jau ga­li­ma dau­gin­ti.

Smul­kia­žie­džių chri­zan­te­mų au­ga­lus dau­gi­ni­mui per žie­mą ga­li­ma pa­lik­ti ins­pek­tuo­se. Kad ge­rai įsi­šak­ny­tų, į ins­pek­tus au­ga­lai so­di­na­mi pa­va­sa­rį, kur iki ru­dens au­ga ir žy­di. Per­žy­dė­ju­siems au­ga­lams nu­pjau­na­mi stie­bai, ant vir­šaus už­be­ria­ma la­pų. Pra­si­dė­jus šal­čiams, ins­pek­tai už­den­gia­mi rė­mais ir ant vir­šaus už­be­ria­ma la­pų, dur­pių ar ki­tos šil­ti­na­mosios me­džia­gos. Pa­va­sa­rį, pa­si­bai­gus šal­čiams, chri­zan­te­mos nu­den­gia­mos.

Li­gos ir ken­kė­jai

Chri­zan­te­mas puo­la ama­rai, šil­ta­dar­ži­niai bal­tas­par­niai. Nuo jų au­ga­lai purš­kia­mi in­sek­ti­ci­dais, dez­in­fe­kuo­ja­mas šilt­na­mis. Jei šilt­na­mio oras per drėg­nas, chri­zan­te­mos ga­li su­sirg­ti milt­li­ge. Šilt­na­mį bū­ti­na ge­rai vė­din­ti, o ser­gančius au­ga­lus pur­kšti fun­gi­ci­dais. Drėg­na­me šilt­na­my­je plin­ta rū­dys. Apa­ti­nė­je la­po pu­sė­je at­si­ran­da ru­dos dė­mės, pa­žeis­ti au­ga­lai gels­ta ir džiūs­ta. Nuo rūdžių purškiama fun­gi­ci­dais. Pa­šak­nio bak­te­ri­nis pu­vi­nys plin­ta, kai drėg­na ir šil­ta. Iš pra­džių vys­ta la­pai, o vė­liau nu­vys­ta ir vi­sas au­ga­las.