- Dr. Elena SURVILIENĖ, LIETUVOS SODININKYSTĖS IR DARŽININKYSTĖS INSTITUTAS
- Mano ūkis
Tęsinys, pradžia Nr.8
Agurkų diegavirtė
Agurkų diegavirtę sukelia įvairūs patogeniniai dirvos grybai (Fusarium spp., Pythium spp., Rhizoctonia solani, Phytophthora spp., Alternaria spp.). Labiausiai nukenčia nepalankiomis sąlygomis augantys daigai: kai užkrėsta žemė, per giliai įterpta sėkla, per tankiai augantys daigai, mažai šviesos, šalta, drėgna, sunki žemė, žemesnė kaip 20°C temperatūra, stipri laistomo vandens, ypač netinkamos temperatūros, srovė. Susirgusių daigų šaknies kaklelis ir šaknys paruduoja. Stiebelio dalis prie žemės suplonėja ir patamsėja. Lapeliai vysta, daigai sunyksta. Ypač greitai infekcija plinta 28-30oC temperatūroje. Diegavirtė atsiranda židiniais. Kai kada be ryškesnių ligos simptomų pasodinti šiltnamyje daigai pradeda sirgti šaknų puviniais. Ligos sukėlėjai žiemoja šiltnamio žemėje. Ten jie gali gyventi kaip saprotrofai ir užkrėsti tik nusilpusius augalus. Vegetacijos metu plinta per užkrėstą dirvą, vandenį, su daigais. Kai kurie patogenai plinta su sėkla.
Apsauga. Sėkite sveiką, kompleksiškai beicuotą sėklą į neužkrėstą žemę. Laikykitės sėjos normų - tankumo ir gylio. Sudarykite palankesnes sąlygas augalams augti, venkite didelių temperatūros svyravimų, nepertręškite azoto trąšomis. Neauginkite agurkų sunkioje, nelaidžioje žemėje. Daigus auginkite specialiuose substratuose, profilaktiškai laistykite fungicidais, naikinkite sergančius.
Agurkų šaknų puviniai
Vieni dažniausių šaknų puvinių sukėlėjų yra Fusarium genties grybai. Grybo Fusarium solani (Mart) Sacc f. sp. cucurbitae Snyd. et Hans. yra dvi rasės: viena užkrečia vaisius, stiebus ir šaknis, o kita – tik vaisius. Pasodinus šia liga apkrėstus daigus, agurkai suserga labai greitai, ką tik pradėję derėti. Pirmieji ligos simptomai pasirodo stiebo apačioje, prie pat žemės. Nekrotinės dėmės apjuosia ne tik stiebo pamatinę dalį, bet ir šaknis. Pagrindinė šaknis pasidaro tamsiai ruda, sutrūkinėja, pūva. Agurkų apatiniai lapai apvysta, pagelsta ir nudžiūsta. Esant didelei drėgmei, pažeidimų vietose susiformuoja rausvas grybo apnašas. Nuo šaknų puvinio smarkiai nukenčia agurkai, augantys nepalankiomis sąlygomis, kai žemės temperatūra nukrinta žemiau kaip 16-18°C arba pakyla iki 28-30°C. Per didelė grunto drėgmė, nuolat patenkantis vanduo ant stiebų laistant skatina plisti šaknų ir apatinės stiebo dalies puvinius. Labiau serga pertręšti azotu, ištįsę daigai.
Kai agurkų lapai saulėtą dieną apvysta, o apsiniaukusią atsigauna, galima įtarti, kad jie serga vytuliu. Vytulio ir šaknų puvinių dažnai požymiai labai panašūs. Šių ligų sukėlėjai peržiemoja augalų liekanose ir labai užkrečia šiltnamio žemę.
Apsauga. Nešildomuose šiltnamiuose auginkite atsparias veisles ar hibridus. Sėkite sveiką, beicuotą sėklą į neužkrėstus substratus. Šiltnamių žemę, patalpas, įrankius dezinfekuokite terminiu ar cheminiu būdu. Laikykitės agrotechnikos reikalavimų. Nesodinkite daigų į žemesnės kaip 15oC temperatūros žemę. Daigus prieš ir po persodinimo profilaktiškai palaistykite fungicidiniu tirpalu ar naudokite biologinį preparatą mykostopą. Šalinkite ir naikinkite ligotus augalus, o šalia augančius purkškite ar laistykite fungicidais. Sudarykite tinkamas mikroklimato sąlygas, kad dienos ir nakties temperatūros skirtųsi nedaug.
Kekerinis ir sklerotinis puviniai
Viena žalingiausių šiltnamių daržovių liga – kekerinis puvinys (Botrytis cinerea Pers. ex Fr.). Parazitas kenkia beveik visoms daržovėms. Ypač daug žalos liga padaro polietileno šiltnamiuose auginamiems augalams vėsiomis, lietingomis vasaromis, kai neįmanoma gerai jų išvėdinti. Nuo kekerinio puvinio daigai dažnai žūva.
Patogenas sukelia šlapiąjį augalo audinių puvinį. Ant pažeistų organų atsiranda rudų ar juodų nekrotinių dėmių. Esant aukštai santykinei oro drėgmei, dėmės greitai pasidengia puriu dulkančiu pilkšvu pelėsiniu apnašu. Besiliečiant infekuotai vietai su kita augalo dalimi, užkratas greitai pereina ant jos. Ant lapų kekerinio puvinio dėmės paprastai esti didelės, netaisyklingos formos, rusvos spalvos.
Žalingiausia stiebinė ligos forma, kai sutrikus transpiracijai bei mitybai, augalas vysta ir žūsta. Puvinio apimtose vietose stiebas paruduoja, suminkštėja, apsitraukia pilku su juodais skleročiais apnašu. Jeigu pūva stiebo apačia, vysta ir žūsta visas augalas, o jeigu aukščiau, žūsta augalo dalis virš pažeistos vietos. Kekerinis puvinys dažnai pažeidžia ir sėklas. Vėsiu, apsiniaukusiu ir lietingu oru, kai ypač sunku vėdinti šiltnamius, labai pūva ir krinta pažeisti vaisiai. Konidijų, skleročių ir grybienos pavidalu grybas gali peržiemoti dirvoje ant augalinių liekanų. Užkratas lieka gyvybingas sėklų paviršiuje, ant šiltnamių, sandėlių, patalpų konstrukcijų, įrankių, taros ir pan. Be to, šis grybas per ventiliacijos angas bet kada gali patekti į šiltnamius iš lauko. Optimaliausios sąlygos patogenui vystytis yra 95-100 proc. santykinė oro drėgmė ir 16-20oC temperatūra. Grybo vystymasis sulėtėja, kai oro temperatūra pakyla iki 25oC, o drėgmė mažesnė kaip 90 proc. Jau aukštesnėje kaip 28oC temperatūroje sumažėja B. cinerea sporų dygimo energija, o 35oC temperatūroje sporos ir micelis žūsta.
Ligos plitimą greitina per mažas apšvietimas, kitos ligos, kalio ir fosforo trąšų trūkumas substrate. Paprastai grybas puola negyvas ar mechaniškai pažeistas augalo dalis, pvz., apyžiedžio likučius, žiedstiebius, neaugančius vaisius bei tas stiebo dalis, nuo kurių nulaužtos atžalos, lapai, špagato nutrintos vietos.
Sklerotiniu puviniu (Sclerotinia sclerotiorum (Lib.) de Bary) serga beveik visos auginamos daržovės. Dažniau agurkai sirgs ten, kur buvo auginamos salotos ir pupelės. Sklerotinio puvinio požymiai, ligos plitimo sąlygos bei apsaugos priemonės panašios kaip ir kekerinio puvinio atveju. Labiausiai nukenčia agurkų stiebai ir vaisiai. Pūvanti augalo dalis suminkštėja, pavandenija, apsitraukia balta, panašia į vatą grybiena, kurios gabalėliais plinta ligos sukėlėjas. Iš grybienos susiformuoja tamsūs kūneliai – skleročiai. Jie gali susidaryti ir stiebo viduje. Grybo skleročiai augalinėse liekanose išsilaiko iki 2-3 metų. Grybas vystosi ir plinta 5-30oC temperatūroje (optimali 15-18oC), esant didelei dirvos ir oro drėgmei. Agurkai gali sirgti vadinamąja slapta forma, kuomet išorėje grybienos apnašo nebūna, o sergantis augalas nuvysta ir sudžiūna.
Apsauga. Šiltnamių žemę dezinfekuokite terminiu ar cheminiu būdu. Sėkite beicuotą sėklą. Neleiskite, kad oro temperatūra nukristų žemiau kaip 18°C, būtų per daug drėgmės, gerai vėdinkite šiltnamius, ypač polietileninius, nesodinkite augalų per tankiai. Sustabdyti kekerinio puvinio plitimą sunku dėl grybo biologinių savybių, nes atsiranda fungicidams atsparių grybo rasių. Svarbu dieną ir naktį vengti temperatūrų kaitos, kad nesusidarytų vandens kondensato lašų. Stenkitės išlaikyti sausą augalų paviršių, ypač naktimis, kai temperatūra nukrinta iki 15oC. Ligotus augalus ir vaisius šalinkite ir sunaikinkite, sergančius stiebus aptepkite kreidos ir fungicido mišiniu.
Agurkų netikroji miltligė
Netikroji miltligė (Pseudoperonospora cubensis (Berk. et Curt.) Rostow.) – viena iš žalingiausių grybinių ligų šiltnamyje ir lauke augantiems augalams. Pažeidžiami išimtinai tik agurkų lapai. Be lapų agurkai nedera, sudžiūsta. Jeigu ši liga augalus užpuola anksti, gali visai nebūti derliaus. Pirmieji ligos požymiai geriausiai matomi rytais. Viršutinėje sergančių lapų pusėje atsiranda apibrėžtų gyslomis kampuotų, šviesiai žalsvų, vėliau – pagelstančių ir paruduojančių dėmių. Kai jos susilieja, lapas sudžiūsta. Jeigu drėgna, apatinėje lapo pusėje susidaro pilkšvai violetinis apnašas iš grybo sporų. Grybo sporas oro srovės perneša toli ir per trumpą laiką išplatina dideliame plote. Palankiomis ligai plisti sąlygomis gali kilti ligos epifitotija (masinis paplitimas).
Ligos eiga gali būti žaibiška ir per kelias dienas sunaikinti didelius agurkų plotus. Ligai plisti labai palankios vėsios (15-16°C) ir drėgnos naktys, liūtys, rūkas, migla, o saulėtomis dienomis 20-25°C temperatūra. Pastebėta, kad kelias dienas prieš pasirodant dėmėms ant lapų, net vidudienį būna rasa. Būtent tuomet arba pasirodžius pirmosioms dėmėms, agurkai purškiami fungicidais. Kai oras sausas, liga plinta mažiau, bet neišnyksta. Nėra visai aišku, kaip grybas peržiemoja mūsų klimato sąlygomis. Manoma, kad užkrato lieka ant ištisus metus auginamų šiltnamių agurkų.
Apsauga. Auginkite atsparias netikrajai miltligei veisles bei hibridus. Lauke agurkus auginkite atviroje vietoje, toliau nuo vandens telkinių, nes prie jų susidaro rūkai. Pastebėję pirmuosius ligos požymius ar gavę signalą apie jos pasirodymą, profilaktiškai purkškite fungicidais, šiltnamyje palaikykite kuo žemesnę santykinę drėgmę.