Tę­si­nys, pra­džia Nr.8

Ag­ras­tų ken­kė­jai

Ag­ras­ti­nis ug­niu­kas (Zap­ho­dia con­vo­lu­tel­la Hb.). Ken­kia ag­ras­tams ir juo­die­siems ser­ben­tams. Dru­gio vikš­rai įsi­grau­žia į uo­gos vi­dų ir iš­ėda sėk­las. Pas­kui ro­po­ja ant ki­tų uo­gų, ap­raiz­gy­da­mi jas plo­nu vo­ra­tin­kliu. Pa­žeis­tos uo­gos bū­na su­trauk­tos ke­kė­mis, pū­va ir džiūs­ta, bet lie­ka ka­bo­ti vo­ra­tin­kliuo­se. Dru­giai skrai­do ag­ras­tams žy­dint va­ka­rais ar­ba nak­ti­mis. Kiau­ši­nius pa­te­lės de­da į žie­dus, vė­liau – ant uo­gų užuo­maz­gų. Ge­ne­ra­ci­ja – vien­ame­tė. Šių ken­kė­jų yra vi­so­je Lie­tu­vo­je, ta­čiau di­de­lės ža­los jie ne­pa­da­ro.

Ap­sau­ga. To­kia pa­ti kaip nuo pjūk­le­lių.

Ag­ras­ti­nis sprin­dis

Ag­ras­ti­nis sprin­dis (Ab­ra­xas gros­su­la­ria­ta L.). Anks­ti pa­va­sa­rį vikš­rai ap­grau­žia ag­ras­tų, kar­tais ser­ben­tų, kriau­šių, ie­vų pum­pu­rus, vė­liau mai­ti­na­si la­pais. Iš­pli­tus ken­kė­jui, krū­mai ga­li lik­ti be la­pų, su­ma­žė­ja uo­gų der­lius.

Žie­mo­ja jau­ni vikš­rai po nu­kri­tu­siais la­pais. Pa­va­sa­rį pum­pu­rams sprogs­tant, len­da iš žie­mo­ji­mo vie­tų ir li­pa ant krū­mų ša­kų. Dru­giai skrai­do lie­pos mė­ne­sį. Ge­ne­ra­ci­ja – viena­me­tė. Ken­kė­jas,  ypač pa­pli­tęs se­nuo­se, ap­leis­tuo­se ag­ras­ty­nuo­se, pa­da­ro daug ža­los.

Ap­sau­ga. Pa­ste­bė­ję vikš­rus, purkš­ki­te fas­ta­ku, de­ciu.

Ag­ras­tų li­gos

Ag­ras­tų valk­tis. Šią li­gą su­ke­lia gry­bas Spha­e­rot­he­ca mors-uvae (Sichw.) Berk. et Curt – ag­ras­ti­nis valk­čiag­ry­bis. Pla­čiai iš­pli­tu­si ag­ras­tų, o nuo 1960 m. ir juo­dų­jų ser­ben­tų li­ga, ypač daug ža­los pa­da­ro so­dy­bo­se, kur au­gi­na­mos se­nes­nės, jaut­rios li­gai ag­ras­tų veis­lės.

Ar­tė­jant va­sa­ros vi­du­riui ant jau­nų ag­ras­tų la­pų, ūg­lių, uo­gų pa­si­ro­do bal­ta vo­ra­tink­liš­ka gry­bie­na. Sen­da­ma ji su­tan­kė­ja, pa­ru­duo­ja, tam­pa pa­na­ši į vel­ti­nį. Ser­gan­tys la­pai su­si­su­ka, nu­džiūs­ta ir ne­kren­ta, ūg­liai de­for­muo­ja­si ir žie­mą nu­šą­la. Ap­trauk­tos uo­gos su­trū­ki­nė­ja, da­lis jų nu­kren­ta, o li­ku­sios bū­na ne­tin­ka­mos val­gy­ti. Li­ga la­bai nu­a­li­na jaut­rių veis­lių ag­ras­tų krū­mus. Kai ku­rie jų per ke­le­rius me­tus žū­va. Li­gai plis­ti pa­lan­kiau­sia 90-100 proc. san­ty­ki­nė drėg­mė ir 17-27oC tem­pe­ra­tū­ra bei azo­to trą­šų per­tek­lius dir­vo­že­my­je.

Gry­bas žie­mo­ja nu­kri­tu­siuo­se la­puo­se, uo­go­se ir ant pa­žeis­tų ūg­lių. Li­gai jaut­riau­si šių veis­lių ag­ras­tai: Fi­nik, Izium­nij, Kol­choz­nij, Kras­nij Mus­kat­nij, An­glų gel­to­nie­ji. At­spa­res­ni – In­vik­ta, Ju­bi­lei­nij, Gi­nu­čiai, Ži­li­nai, Le­pa­an Va­lio, Lū­šiai.

Ap­sau­ga. Ne­au­gin­ki­te ag­ras­tų pa­vė­sy­je, ne­per­tręš­ki­te azo­to trą­šo­mis. Rū­pes­tin­gai iš­ge­nė­ki­te krū­mus, pa­ša­lin­da­mi nu­džiū­vu­sius ūg­lius ir ša­kas. Už­ar­ki­te nu­kri­tu­sius la­pus ir uo­gas. Au­gi­nant jaut­res­nių li­gai veis­lių ag­ras­tus, bū­ti­na purkš­ti sis­te­mi­niais fun­gi­ci­dais. Ypač svar­bu nu­purkš­ti to­pa­zu prieš žy­dė­ji­mą ir uo­gas nu­sky­nus. Len­ki­jo­je ir ki­to­se ša­ly­se dar nau­do­ja­mi 5 proc. bai­le­to­nas (1,5 kg/ha), pun­čas Bis (112 ml/ha), sko­ras (0,2 l/ha), afu­ga­nas (0,6 l/ha), uo­gas nu­sky­nus – nim­ro­das (2,25 l/ha), ru­bi­ga­nas (0,4 l/ha).