- Prof. habil. dr. Albina JAŠINSKIENĖ
- Mano ūkis
Tęsinys, pradžia Nr.8
Agrastų kenkėjai
Agrastinis ugniukas (Zaphodia convolutella Hb.). Kenkia agrastams ir juodiesiems serbentams. Drugio vikšrai įsigraužia į uogos vidų ir išėda sėklas. Paskui ropoja ant kitų uogų, apraizgydami jas plonu voratinkliu. Pažeistos uogos būna sutrauktos kekėmis, pūva ir džiūsta, bet lieka kaboti voratinkliuose. Drugiai skraido agrastams žydint vakarais arba naktimis. Kiaušinius patelės deda į žiedus, vėliau – ant uogų užuomazgų. Generacija – vienametė. Šių kenkėjų yra visoje Lietuvoje, tačiau didelės žalos jie nepadaro.
Apsauga. Tokia pati kaip nuo pjūklelių.
Agrastinis sprindis
Agrastinis sprindis (Abraxas grossulariata L.). Anksti pavasarį vikšrai apgraužia agrastų, kartais serbentų, kriaušių, ievų pumpurus, vėliau maitinasi lapais. Išplitus kenkėjui, krūmai gali likti be lapų, sumažėja uogų derlius.
Žiemoja jauni vikšrai po nukritusiais lapais. Pavasarį pumpurams sprogstant, lenda iš žiemojimo vietų ir lipa ant krūmų šakų. Drugiai skraido liepos mėnesį. Generacija – vienametė. Kenkėjas, ypač paplitęs senuose, apleistuose agrastynuose, padaro daug žalos.
Apsauga. Pastebėję vikšrus, purkškite fastaku, deciu.
Agrastų ligos
Agrastų valktis. Šią ligą sukelia grybas Sphaerotheca mors-uvae (Sichw.) Berk. et Curt – agrastinis valkčiagrybis. Plačiai išplitusi agrastų, o nuo 1960 m. ir juodųjų serbentų liga, ypač daug žalos padaro sodybose, kur auginamos senesnės, jautrios ligai agrastų veislės.
Artėjant vasaros viduriui ant jaunų agrastų lapų, ūglių, uogų pasirodo balta voratinkliška grybiena. Sendama ji sutankėja, paruduoja, tampa panaši į veltinį. Sergantys lapai susisuka, nudžiūsta ir nekrenta, ūgliai deformuojasi ir žiemą nušąla. Aptrauktos uogos sutrūkinėja, dalis jų nukrenta, o likusios būna netinkamos valgyti. Liga labai nualina jautrių veislių agrastų krūmus. Kai kurie jų per kelerius metus žūva. Ligai plisti palankiausia 90-100 proc. santykinė drėgmė ir 17-27oC temperatūra bei azoto trąšų perteklius dirvožemyje.
Grybas žiemoja nukritusiuose lapuose, uogose ir ant pažeistų ūglių. Ligai jautriausi šių veislių agrastai: Finik, Iziumnij, Kolchoznij, Krasnij Muskatnij, Anglų geltonieji. Atsparesni – Invikta, Jubileinij, Ginučiai, Žilinai, Lepaan Valio, Lūšiai.
Apsauga. Neauginkite agrastų pavėsyje, nepertręškite azoto trąšomis. Rūpestingai išgenėkite krūmus, pašalindami nudžiūvusius ūglius ir šakas. Užarkite nukritusius lapus ir uogas. Auginant jautresnių ligai veislių agrastus, būtina purkšti sisteminiais fungicidais. Ypač svarbu nupurkšti topazu prieš žydėjimą ir uogas nuskynus. Lenkijoje ir kitose šalyse dar naudojami 5 proc. bailetonas (1,5 kg/ha), punčas Bis (112 ml/ha), skoras (0,2 l/ha), afuganas (0,6 l/ha), uogas nuskynus – nimrodas (2,25 l/ha), rubiganas (0,4 l/ha).