Bir­že­lio 20 die­ną LR že­mės ūkio mi­nist­ras pa­si­ra­šė įsa­ky­mą Nr. 3D-245, ku­riuo pa­tvir­ti­no nau­jos re­dak­ci­jos Pie­no su­pir­ki­mo tai­syk­les. Tai­syk­lės įsi­ga­lio­jo nuo lie­pos 1 die­nos. Jo­se su­griež­tin­ta ir in­hi­bi­to­ri­nių me­džia­gų kon­tro­lė.

Tai­syk­lė­se yra nu­ro­dy­ta, kad jei su­pir­ki­mo me­tu pie­ne ran­da­ma in­hi­bi­to­ri­nių me­džia­gų, pie­no siun­ta ne­per­ka­ma. Tai tu­ri bū­ti įfor­mi­na­ma ak­tu ir iš tos pa­čios pie­no siun­tos pa­ima­mas pie­no mė­gi­nys in­hi­bi­to­ri­nėms me­džia­goms la­bo­ra­to­ri­jo­je nu­sta­ty­ti. Su­pir­kė­jas, ga­vęs in­for­ma­ci­ją iš la­bo­ra­to­ri­jos, kad nu­sta­ty­tas ne­rū­ši­nis pie­nas (ras­ta in­hi­bi­to­ri­nių me­džia­gų ar kt.), pri­va­lo jau nuo ki­tos die­nos iš to­kio ga­min­to­jo pie­no ne­be­pirk­ti 15 ka­len­do­ri­nių die­nų. Ga­min­to­jas tu­ri tei­sę per 2 ka­len­do­ri­nes die­nas po in­for­ma­ci­jos apie ty­ri­mo re­zul­ta­tus ga­vi­mo, raš­tu kreip­tis į su­pir­kė­ją dėl pa­pil­do­mo ty­ri­mo. Jei­gu at­li­kus pa­pil­do­mą ty­ri­mą nu­sta­to­ma, kad pie­nas yra rū­ši­nis, jis vėl ga­li bū­ti su­per­ka­mas tik pa­tei­kus la­bo­ra­to­ri­jos pro­to­ko­lą ir Vals­ty­bi­nės mais­to ir ve­te­ri­na­ri­jos tar­ny­bos iš­va­das (lei­di­mą). Nuo mė­gi­nio, iš ku­rio nu­sta­ty­tas ne­rū­ši­nis pie­nas, pa­ė­mi­mo iki pie­no pir­ki­mo nu­trau­ki­mo da­tos pie­nas ver­ti­na­mas kaip ne­rū­ši­nis.

Ty­ri­mo me­to­dai

Na­tū­ra­lia­me pie­ne ne­tu­ri bū­ti pa­ša­li­nių me­džia­gų – an­ti­bio­ti­kų, pes­ti­ci­dų, sun­kių­jų me­ta­lų, drus­kų, ra­dio­ak­ty­vių­jų izo­to­pų, tok­si­nų, neut­ra­li­zuo­jan­čių ir kon­ser­vuo­jan­čių me­džia­gų, me­di­ka­men­tų ir kt. Pie­nas su to­kio­mis me­džia­go­mis kenks­min­gas žmo­nių svei­ka­tai. To­dėl į pie­ni­nę pri­sta­ty­tas pie­nas ti­ria­mas, ar ja­me nė­ra in­hi­bi­to­ri­nių me­džia­gų. Jos nu­sta­to­mos mik­ro­bio­lo­gi­niais ty­ri­mais, nau­do­jant jaut­rias bak­te­ri­jų kul­tū­ras (Va­lio T-101, LPT, Del­vo SP ar kt. te­stais). Jei­gu ti­ria­ma­ja­me pie­ne yra in­hi­bi­to­ri­nių me­džia­gų, bak­te­ri­jos ja­me be­veik ne­si­dau­gi­na. Į ter­pę įpil­tas in­di­ka­to­rius ne­re­du­kuo­ja­mas ar­ba re­du­kuo­ja­mas sil­pnai, ir jos spal­va ne­kin­ta ar­ba kin­ta lė­tai. Šiuo me­tu Lie­tu­vo­je in­hi­bi­to­ri­nių me­džia­gų kon­tro­lei at­lik­ti siū­lo­mi ir pa­sau­ly­je gar­sių fir­mų imu­no­che­mi­niai in­hi­bi­to­ri­nių me­džia­gų nu­sta­ty­mo tes­tai kaip SNAP®, Pa­ral­lux ir ki­ti. In­hi­bi­to­ri­nių me­džia­gų nu­sta­ty­mas šiais te­stais trun­ka tik 5-10 mi­nu­čių. Be to, to­kiais ty­ri­mo te­stais ga­li­ma nu­sta­ty­ti ir ko­kios gru­pės an­ti­bio­ti­kas pa­te­ko į pie­ną, o Pa­ral­lux tes­tas net pa­ro­do kon­kre­tų an­ti­bio­ti­ką.

Pie­no su in­hi­bi­to­ri­nė­mis me­džia­go­mis ge­riau ne­var­to­ti

Var­to­jant pie­ną su in­hi­bi­to­ri­nė­mis me­džia­go­mis, pa­kin­ta virš­ki­ni­mo trak­to nor­ma­lios mik­ro­flo­ros rū­ši­nė su­dė­tis, at­si­ran­da an­ti­bio­ti­kams at­spa­rių bak­te­ri­jų, ku­rių ne­vei­kia žmo­nėms gy­dy­ti skir­ti an­ti­mik­ro­bi­niai pre­pa­ra­tai. Žmo­gaus or­ga­niz­mas pa­si­da­ro aler­giš­kas šioms me­džia­goms. Be to, jos stab­do pie­no rūgš­ties bak­te­ri­jų, nau­do­ja­mų rūgš­tiems pie­no pro­duk­tams ir sū­riams ga­min­ti, dau­gi­ni­mą­si.

In­hi­bi­to­ri­nių me­džia­gų pie­ne at­si­ra­di­mo prie­žas­tys:

• kar­ves gy­do­te an­ti­mik­ro­bi­niais pre­pa­ra­tais, švirkš­da­mi juos į rau­me­nis, ve­ną, teš­me­nį, gim­dą ar­ba su­gir­dy­da­mi. An­ti­mik­ro­bi­nės me­džia­gos su pie­nu iš­si­ski­ria gy­dy­mo me­tu ir 48–96 val. ar net dau­giau va­lan­dų po gy­dy­mo. Šis lai­kas va­di­na­mas ka­ren­ci­jos lai­ku ir pri­klau­so nuo to, koks an­ti­mik­ro­bi­nis pre­pa­ra­tas bu­vo var­to­tas. To­dėl, su­sir­gus gy­vu­liui, bū­ti­na kvies­tis ve­te­ri­na­ri­jos gy­dy­to­ją, ku­ris pa­skirs gy­dy­mą ir nu­ro­dys, kiek lai­ko pie­no ne­ga­li­ma var­to­ti mais­tui (t.y. par­duo­ti per­dir­bi­mo įmo­nei);
• prieš už­trūks­tant kar­vei (po pas­ku­ti­nio­jo mel­ži­mo) bu­vo su­švirkš­ti il­go vei­ki­mo an­ti­mas­ti­ti­niai pre­pa­ra­tai ir kar­vė ver­šia­vo­si anks­čiau ne­gu bu­vo nu­ma­ty­ta;
• kar­ves še­ria­te kom­bi­nuo­tai­siais pa­ša­rais ar pre­mik­sais su an­ti­bio­ti­kų prie­dais, skir­tais pe­ni­miems gy­vu­liams;
• kar­ves še­ria­te su­pe­li­ju­siais, mi­ko­tok­si­nais už­terš­tais pa­ša­rais;
• po dez­in­fe­ka­vi­mo pras­tai iš­plau­na­te mel­ži­mo, pie­no au­ši­ni­mo ir ki­tus pie­no in­dus;
• gy­do­mų kar­vių ne­at­ski­ria­te nuo svei­kų­jų;
• ve­te­ri­na­ri­niais pre­pa­ra­tais gy­do­mų kar­vių tin­ka­mai ne­pa­žen­kli­na­te;
• gy­do­mų kar­vių ne­re­gist­ruo­ja­te ir ne­pa­žy­mi­te, kiek die­nų po pas­ku­ti­nės pre­pa­ra­to do­zės su­švirkš­ti­mo ser­gan­čios kar­vės pie­no ne­ga­li­ma pil­ti į ben­drą tal­pą.

Ką da­ry­ti, kad in­hi­bi­to­ri­nės me­džia­gos ne­pa­tek­tų į pie­ną

• Gy­do­mas kar­ves at­skir­ki­te nuo svei­kų­jų.
• Gy­dy­da­mi gyvulius, lai­ky­ki­tės ve­te­ri­na­ri­jos gy­dy­to­jo nu­ro­dy­mų ir pa­skir­to vais­to var­to­ji­mo in­struk­ci­jos, ypač at­kreip­ki­te dė­me­sį į vais­to ka­ren­ci­jos (iš­si­ski­ria­mo su pie­nu) pe­ri­odą. Gy­dy­mo ir vais­to ka­ren­ci­jos me­tu pie­nas yra kenks­min­gas žmo­nių svei­ka­tai.
• Gy­do­mas kar­ves pa­žen­klin­ki­te spe­cia­liais rau­do­nais raiš­čiais, už­riš­da­mi juos ant už­pa­ka­li­nių ko­jų, ar­ba ant teš­mens ar šlau­nų už­purkš­da­mi spe­cia­lių da­žų.
• Kiek­vie­no­je fer­mo­je pil­dy­ki­te „Gy­do­mų kar­vių re­gist­ra­ci­jos la­pus“. Su­švirkš­tę vais­tus kar­vei į pie­no liau­ką, gim­dą, rau­me­nis, ve­ną, po oda ar su­gir­dę me­di­ka­men­tus, bū­ti­nai pa­žy­mė­ki­te šia­me la­pe. Į jį tu­ri pa­si­žiū­rė­ti kiek­vie­na mel­žė­ja prieš kiek­vie­ną mel­ži­mą.
• Gy­do­mas kar­ves melž­ki­te pas­ku­ti­nes, o jų pie­ną pil­ki­te į at­ski­rą tal­pą. Po mel­ži­mo šį pie­ną pa­vi­rin­ki­te ir su­nai­kin­ki­te (t.y. iš­pil­ki­te į sru­tų duo­bę) ar­ba su­gir­dy­ki­te pe­ni­miems gy­vu­liams, ku­rių ne­si­ruo­šia­te grei­tai skers­ti. Mel­ži­mo apa­ra­tą, ku­riuo bu­vo melž­ta gy­do­ma kar­vė, ge­rai iš­plau­ki­te, kad ne­lik­tų an­ti­mik­ro­bi­nių pre­pa­ra­tų li­ku­čių. Į at­ski­rą tal­pą tu­ri bū­ti su­pi­la­mas vi­sas gy­do­mos kar­vės pie­nas, nes vais­tai, ne­žiū­rint kur jie su­švirkš­ti, pa­ten­ka į vi­sus teš­mens ket­vir­čius.
• Jei kar­vei po pas­ku­ti­nio­jo mel­ži­mo (prieš už­trū­ki­ni­mą) į teš­me­nį su­švirkš­tė­te il­go vei­ki­mo an­ti­mas­ti­ti­nių pre­pa­ra­tų, tai to­kią kar­vę at­skir­ki­te nuo mel­žia­mų kar­vių ir pa­žy­mė­ki­te mi­nė­tais bū­dais, nes daž­nai pa­si­tai­ko, kad stam­bes­niuo­se ūkiuo­se pa­kai­ti­nė mel­žė­ja pa­mel­žia prieš ke­lias die­nas už­trū­kin­tą kar­vę ir su­pi­la jos pie­ną į ben­drą tal­pą.
• Jei prieš už­trūks­tant kar­vei (po pas­ku­ti­nio­jo mel­ži­mo) bu­vo su­švirkš­ti il­go vei­ki­mo an­ti­mas­ti­ti­niai pre­pa­ra­tai, ir kar­vė at­si­ve­dė anks­čiau ne­gu bu­vo nu­ma­ty­ta, tai po kiek­vie­no mel­ži­mo to­kios kar­vės pie­ną iš­tir­ki­te, ar ja­me nė­ra in­hi­bi­to­ri­nių me­džia­gų. Tik įsi­ti­ki­nę, kad jų nė­ra, šį pie­ną ga­li­te pil­ti į ben­drą tal­pą ir jį par­duo­ti.
• Mel­žia­mų kar­vių ne­šer­ki­te kom­bi­nuo­tai­siais pa­ša­rais ar pa­pil­dais, skir­tais pe­ni­miems gy­vu­liams.
• Mel­žia­mų kar­vių ne­šer­ki­te su­pe­li­ju­siais, mi­ko­tok­si­nais už­terš­tais pa­ša­rais.
• Po dez­in­fe­ka­vi­mo ge­rai iš­plau­ki­te mel­ži­mo apa­ra­tus, pie­no li­ni­jas, pie­no au­šin­tu­vus ir ki­tus mel­ži­mo ar pie­no trans­por­ta­vi­mo in­dus.