- Dr. Sigitas JAPERTAS, Renata JAPERTIENĖ
- Mano ūkis
Birželio 20 dieną LR žemės ūkio ministras pasirašė įsakymą Nr. 3D-245, kuriuo patvirtino naujos redakcijos Pieno supirkimo taisykles. Taisyklės įsigaliojo nuo liepos 1 dienos. Jose sugriežtinta ir inhibitorinių medžiagų kontrolė.
Taisyklėse yra nurodyta, kad jei supirkimo metu piene randama inhibitorinių medžiagų, pieno siunta neperkama. Tai turi būti įforminama aktu ir iš tos pačios pieno siuntos paimamas pieno mėginys inhibitorinėms medžiagoms laboratorijoje nustatyti. Supirkėjas, gavęs informaciją iš laboratorijos, kad nustatytas nerūšinis pienas (rasta inhibitorinių medžiagų ar kt.), privalo jau nuo kitos dienos iš tokio gamintojo pieno nebepirkti 15 kalendorinių dienų. Gamintojas turi teisę per 2 kalendorines dienas po informacijos apie tyrimo rezultatus gavimo, raštu kreiptis į supirkėją dėl papildomo tyrimo. Jeigu atlikus papildomą tyrimą nustatoma, kad pienas yra rūšinis, jis vėl gali būti superkamas tik pateikus laboratorijos protokolą ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos išvadas (leidimą). Nuo mėginio, iš kurio nustatytas nerūšinis pienas, paėmimo iki pieno pirkimo nutraukimo datos pienas vertinamas kaip nerūšinis.
Inhibitorinės medžiagos – tai medžiagos, kurios stabdo bakterijų dauginimąsi: antibiotikai, įvairios konservuojančios (amoniakas, vandenilio peroksidas ir kt.) ir dezinfekuojančios (chlorkalkės, chloraminas, natrio hipochloritas ir kt.) medžiagos. |
Tyrimo metodai
Natūraliame piene neturi būti pašalinių medžiagų – antibiotikų, pesticidų, sunkiųjų metalų, druskų, radioaktyviųjų izotopų, toksinų, neutralizuojančių ir konservuojančių medžiagų, medikamentų ir kt. Pienas su tokiomis medžiagomis kenksmingas žmonių sveikatai. Todėl į pieninę pristatytas pienas tiriamas, ar jame nėra inhibitorinių medžiagų. Jos nustatomos mikrobiologiniais tyrimais, naudojant jautrias bakterijų kultūras (Valio T-101, LPT, Delvo SP ar kt. testais). Jeigu tiriamajame piene yra inhibitorinių medžiagų, bakterijos jame beveik nesidaugina. Į terpę įpiltas indikatorius neredukuojamas arba redukuojamas silpnai, ir jos spalva nekinta arba kinta lėtai. Šiuo metu Lietuvoje inhibitorinių medžiagų kontrolei atlikti siūlomi ir pasaulyje garsių firmų imunocheminiai inhibitorinių medžiagų nustatymo testai kaip SNAP®, Parallux ir kiti. Inhibitorinių medžiagų nustatymas šiais testais trunka tik 5-10 minučių. Be to, tokiais tyrimo testais galima nustatyti ir kokios grupės antibiotikas pateko į pieną, o Parallux testas net parodo konkretų antibiotiką.
Pieno su inhibitorinėmis medžiagomis geriau nevartoti
Vartojant pieną su inhibitorinėmis medžiagomis, pakinta virškinimo trakto normalios mikrofloros rūšinė sudėtis, atsiranda antibiotikams atsparių bakterijų, kurių neveikia žmonėms gydyti skirti antimikrobiniai preparatai. Žmogaus organizmas pasidaro alergiškas šioms medžiagoms. Be to, jos stabdo pieno rūgšties bakterijų, naudojamų rūgštiems pieno produktams ir sūriams gaminti, dauginimąsi.
Inhibitorinių medžiagų piene atsiradimo priežastys:
-
karves gydote antimikrobiniais preparatais, švirkšdami juos į raumenis, veną, tešmenį, gimdą arba sugirdydami. Antimikrobinės medžiagos su pienu išsiskiria gydymo metu ir 48–96 val. ar net daugiau valandų po gydymo. Šis laikas vadinamas karencijos laiku ir priklauso nuo to, koks antimikrobinis preparatas buvo vartotas. Todėl, susirgus gyvuliui, būtina kviestis veterinarijos gydytoją, kuris paskirs gydymą ir nurodys, kiek laiko pieno negalima vartoti maistui (t.y. parduoti perdirbimo įmonei);
-
prieš užtrūkstant karvei (po paskutiniojo melžimo) buvo sušvirkšti ilgo veikimo antimastitiniai preparatai ir karvė veršiavosi anksčiau negu buvo numatyta;
-
karves šeriate kombinuotaisiais pašarais ar premiksais su antibiotikų priedais, skirtais penimiems gyvuliams;
-
karves šeriate supelijusiais, mikotoksinais užterštais pašarais;
-
po dezinfekavimo prastai išplaunate melžimo, pieno aušinimo ir kitus pieno indus;
-
gydomų karvių neatskiriate nuo sveikųjų;
-
veterinariniais preparatais gydomų karvių tinkamai nepaženklinate;
-
gydomų karvių neregistruojate ir nepažymite, kiek dienų po paskutinės preparato dozės sušvirkštimo sergančios karvės pieno negalima pilti į bendrą talpą.
Ką daryti, kad inhibitorinės medžiagos nepatektų į pieną
-
Gydomas karves atskirkite nuo sveikųjų.
-
Gydydami gyvulius, laikykitės veterinarijos gydytojo nurodymų ir paskirto vaisto vartojimo instrukcijos, ypač atkreipkite dėmesį į vaisto karencijos (išsiskiriamo su pienu) periodą. Gydymo ir vaisto karencijos metu pienas yra kenksmingas žmonių sveikatai.
-
Gydomas karves paženklinkite specialiais raudonais raiščiais, užrišdami juos ant užpakalinių kojų, arba ant tešmens ar šlaunų užpurkšdami specialių dažų.
-
Kiekvienoje fermoje pildykite „Gydomų karvių registracijos lapus“. Sušvirkštę vaistus karvei į pieno liauką, gimdą, raumenis, veną, po oda ar sugirdę medikamentus, būtinai pažymėkite šiame lape. Į jį turi pasižiūrėti kiekviena melžėja prieš kiekvieną melžimą.
-
Gydomas karves melžkite paskutines, o jų pieną pilkite į atskirą talpą. Po melžimo šį pieną pavirinkite ir sunaikinkite (t.y. išpilkite į srutų duobę) arba sugirdykite penimiems gyvuliams, kurių nesiruošiate greitai skersti. Melžimo aparatą, kuriuo buvo melžta gydoma karvė, gerai išplaukite, kad neliktų antimikrobinių preparatų likučių. Į atskirą talpą turi būti supilamas visas gydomos karvės pienas, nes vaistai, nežiūrint kur jie sušvirkšti, patenka į visus tešmens ketvirčius.
-
Jei karvei po paskutiniojo melžimo (prieš užtrūkinimą) į tešmenį sušvirkštėte ilgo veikimo antimastitinių preparatų, tai tokią karvę atskirkite nuo melžiamų karvių ir pažymėkite minėtais būdais, nes dažnai pasitaiko, kad stambesniuose ūkiuose pakaitinė melžėja pamelžia prieš kelias dienas užtrūkintą karvę ir supila jos pieną į bendrą talpą.
-
Jei prieš užtrūkstant karvei (po paskutiniojo melžimo) buvo sušvirkšti ilgo veikimo antimastitiniai preparatai, ir karvė atsivedė anksčiau negu buvo numatyta, tai po kiekvieno melžimo tokios karvės pieną ištirkite, ar jame nėra inhibitorinių medžiagų. Tik įsitikinę, kad jų nėra, šį pieną galite pilti į bendrą talpą ir jį parduoti.
-
Melžiamų karvių nešerkite kombinuotaisiais pašarais ar papildais, skirtais penimiems gyvuliams.
-
Melžiamų karvių nešerkite supelijusiais, mikotoksinais užterštais pašarais.
-
Po dezinfekavimo gerai išplaukite melžimo aparatus, pieno linijas, pieno aušintuvus ir kitus melžimo ar pieno transportavimo indus.