- Daina STANIŠAUSKIENĖ
- Mano ūkis
Dėl neteisingų pieno tyrimo rezultatų yra nukentėjęs ne vienas pieno gamintojas. Tokių pieno sudėties ir kokybės svyravimų negali paaiškinti nei mokslininkai, nei VĮ „Pieno tyrimai“ specialistai. Ir pastarieji, ir ūkininkai savo kaltę neigia. Nuo praėjusių metų gruodžio pradėta taikyti laikinoji pieno supirkimo tvarka akivaizdžiai įrodė, kad pieno riebalai ir baltymai „išgaruoja“ pakeliui į laboratoriją.
Kad laikinoji pieno supirkimo tvarka naudinga, galėjo įsitikinti visi atvykusieji į Prienų r. Skriaudžiuose vykusį seminarą „Laikinoji pieno supirkimo tvarka - pastovioji pieno supirkimo tvarka“. Šio krašto ūkininkas Martynas Butkevičius, auginantis 60 melžiamų karvių bandą, kurių vidutinis primilžis 7 500 kg, vienas pirmųjų įsijungė į šį eksperimentą. „Aš irgi skųsdavausi neteisingais pieno tyrimo rezultatais, todėl nė nedvejodamas sutikau dalyvauti pieno tyrimo eksperimente. Dabar mano ūkyje pieno sudėties rodikliai stabilūs, o bakterijų skaičius neviršija 20 tūkst.“, - konstatavo M.Butkevičius.
Pagal naująją tvarką pieno bandinį ūkyje kiekvieną dieną paima pats ūkininkas, o VĮ „Pieno tyrimai“ atstovai išveža jį tiesiai į laboratoriją. Per pusmetį jokių pieno sudėties ir kokybės svyravimų naująją tvarką pritaikiusiuose ūkiuose (iš viso 108) nepasitaikė. Tad ketinama ją patvirtinti ir įdiegti daugumoje pieno ūkių. Pasak VĮ „Pieno tyrimai“ direktoriaus Sauliaus Savickio, dalyvaujančių šiame eksperimente ūkininkų karvių pieno sudėties rodikliai artimi vidutiniams kontroliuojamų karvių rodikliams, tai įrodo, kad pieno tyrimo rezultatai yra teisingi. Iš pradžių buvo nutarta taip tirti pieną tik tų ūkininkų, kurie per dieną parduoda ne mažiau kaip 500 kg pieno. Dabar gali prisijungti visi norintieji.
Pieno gamintojų skaudulys – supirkimo kainos
Susirinkusiems į Skriaudžius rūpėjo ne tik pagrindinė renginio tema. Neišvengta kalbų ir apie tai, kas šiuo metu aktualiausia – pieno supirkimo kainas. Atsidūrę aklavietėje pieno gamintojai nenuleidžia rankų ir vis dar mina Vyriausybės ir Žemės ūkio ministerijos koridorius, tačiau nei nuolatiniai susitikimai su Premjeru ir Finansų ministre, nei kelių blokada, nei mitingai laukiamų rezultatų neduoda. Vargais negalais išsiderėta 56 mln. litų parama visų patirtų nuostolių nekompensuoja. „Per 5 šių metų mėnesius pieno gamintojai gavo 19,3 mln. litų pajamų mažiau negu pernai už tą patį laikotarpį“, - tvirtino Pieno gamintojų asociacijos tarybos pirmininkas Bronius Markauskas. Pasak jo, ne visos įmonės vykdo įsipareigojimus mokėti ne mažiau kaip pernai. Paramos taikymo taisyklėse numatyta, kad gavus bent vieną skundą, perdirbimo įmonei paramos lėšos neturėtų būti pervestos. Tad pirmininkas ragino nepamiršti šio saugiklio, ir pasitvirtinus tokiam faktui, siekti, kad nesilaikanti pažadų įmonė numatytos paramos negautų.
Sumažės ES parama
Nieko gero Lietuvos ūkininkams nežada ir naujoji Europos Sąjungos žemės ūkio politika. Pasak Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto (LAEI) Žemės ūkio politikos skyriaus vedėjos Irenos Kriščiukaitienės, ketinama sumažinti intervencines pieno produktų kainas, panaikinti tikslines pieno supirkimo kainas, o pieno kvotų sistemą numatoma pratęsti iki 2015 m. Tikimasi, kad kainų mažinimo nuostolius padengs tiesioginės išmokos.
„Pieno ūkių padėtis dabar yra nepavydėtina ir gana sudėtinga, bet dar sudėtingiau gali būti kitais metais“, - nuogąstavo B.Markauskas. Pasak jo, kitąmet ES skirs tik 20 proc. lėšų, reikalingų rinkai reguliuoti, likusią dalį (80 proc.) turi dengti Lietuvos Vyriausybė. Žinant, kad šiandien ES vidutinė tikslinė pieno supirkimo kaina yra 1,12 Lt/kg, mūsų šalies Vyriausybė šiai kainai palaikyti turėtų skirti 400 mln. Lt. „Taigi esant tokiam skurdžiam šalies biudžetui, tikėtis didelės paramos būtų naivu“, - dėstė asociacijos tarybos pirmininkas.