- Lina NAVICKIENĖ, dr. Edmundas PAULAUSKAS LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO KONSULTAVIMO TARNYBA
- Mano ūkis
Pastaruoju metu nemažai ūkininkų pradėjo domėtis, ar kiaulėms galima duoti rugių. Pagal mokslininkų rekomendacijas rugiai kiaulių pašaruose gali sudaryti tik iki 30 procentų. Lazdijų rajone Veisiejų verslo ir technologijos mokykloje konsultantai pabandė šių pašarų kiekį padidinti iki 50 procentų.
Veisiejų verslo ir technologijų mokykla dirba 70 ha žemės, sėja 20 ha rugių. Mokyklos ūkyje auginamos Lietuvos baltosios kiaulės, kurios pagal veislininkystės specialistų vertinimus yra vienos iš geriausių šalyje. Kiaulės laikomos geromis sąlygomis ir šeriamos subalansuotais pašarų mišiniais.
Yra žinoma, kad rugiuose yra medžiagų, kurias kiaulės sunkiai virškina, tačiau, pridėjus fermentų priedų, virškinamumą galima padidinti. Cheminė rugių sudėtis panaši kaip kviečių, tačiau dėl blogesnio skonio kiaulės juos prasčiau ėda. Taip pat rugiuose mažai nepakeičiamųjų amino rūgščių ir daug nekrakmolinių polisacharidų, kurių kiaulių organizmas nepasisavina, dėl to sutrinka virškinimas, kiaulės suserga diarėja. Rugių virškinamumui pagerinti bandomosios grupės kiaulėms prie pašarų buvo pridėta priedų, kurių sudėtyje yra fermentų kompozicijos VILZIM MR – tai grybinės ir bakterinės kilmės fermentų kompleksas, kuris pagerina rugių virškinamumą. Vienai tonai kombinuotojo pašaro pakanka 0,5 kg multienziminės fermentų kompozicijos.
Bandymas truko 120 dienų. Buvo sudarytos 2 analogiškos Lietuvos baltųjų veislės nujunkytų paršelių grupės (kiekvienoje po 12). Kontrolinės grupės paršeliai buvo šeriami rugiais, miežiais, grikiais, kvietrugiais (lygiomis dalimis), bulvėmis, šakniavaisiais, pienu ir baltyminiais papildais. Jiems buvo gaminamas drėgnas šių pašarų mišinys. Bandomosios grupės paršai gavo sausų, ūkyje paruoštų kombinuotųjų pašarų. Pastarosios grupės paršeliai prie jų buvo pratinami palaipsniui. Iki 30 kg svorio paršai buvo šeriami 3 kartus per parą tokiu pašarų kiekiu, kurį suėsdavo per valandą po pašarų išdalinimo. Vėliau tuo pačiu principu buvo šeriami 2 kartus per parą. Paskutinį penėjimo mėnesį, siekiant padidinti kiaulių raumeningumą ir sumažinti gamybos kaštus, pašarų kiekis buvo sumažintas. Kiaulaitės gavo po 2,65-2,9 kg, o kastratai – ne daugiau kaip 2,7 kg pašarų per parą. Augančios kiaulės buvo sveriamos vieną kartą per mėnesį.
Kontrolinės grupės kiaulių šėrimas buvo suskirstytas į atskirus periodus, per kuriuos jos gavo skirtingo maistingumo pašarų. Jei kiaulės būtų šeriamos vienodo maistingumo pašarais, augtų lėčiau. Be to, padidėtų pašarų sąnaudos, taip pat ir kaina (2 lentelė).
Kontrolinės grupės kiaulėms per bandymą sušerti pašarai kainavo 399 Lt pigiau negu bandomosioms, tačiau, kad kontrolinės kiaulės pasiektų bandomųjų kiaulių svorį, jas reikėtų auginti dar 33 dienas ir kiekvienai papildomai sušerti po 88,5 kg pašarų, kurie kainuotų 36,29 Lt. Svarbu ne vieno kilogramo pašaro kaina, bet 1 kg svorio priaugti reikalingų pašarų kaina bei 1 kg kiaulienos savikaina.
Bandomosios grupės kiaulės 1 kg priesvorio priaugti suvartojo 1,71 kg pašarų mažiau negu kontrolinės grupės. Iš viso per 120 bandymo dienų bandomosios grupės paršai suėdė po 61 kg mažiau pašarų, bet priaugo vidutiniškai po 19 kg daugiau negu kontrolinės.
Kiaulių augimo intensyvumas taip pat buvo skirtingas. Bandomo sios grupės kiaulės vidutiniškai per parą priaugo po 158 g daugiau negu kontrolinės. Šios grupės kiaulių augimo tempai prilygo ES šalių lygiui.
Bandomosios grupės kiaulių augimo intensyvumas tolygiai didėjo iki 80 kg svorio. Nuo 80 kg svorio, kad padidėtų raumeningumas, pašarų buvo duodama mažiau, todėl priesvoriai nedidėjo. Paskutiniojo svėrimo metu aparatu Piglog-105 buvo nustatytas kiaulių raumeningumas ir lašinių storis. Apdorojus matavimo duomenis, abiejų grupių kiaulės buvo suskirstytos į klases pagal SEUROP klasifikaciją. Esant vienodam svoriui, raumeningesnės buvo bandomosios grupės kiaulės.