- Daiva MASKOLIŪNAITĖ LIETUVOS AGRARINĖS EKONOMIKOS INSTITUTAS
- Mano ūkis
Kaip programa „Lyderis plius“ rems kaimo bendruomenes
Lietuvos kaimo bendruomenės savo lūkesčius dėl geresnio gyvenimo sieja su įstojimu į Europos Sąjungą. Viena iš paramos galimybių - tai „Lyderio plius“ (LEADER+) programa. Ji skirta:
-
regioninėms kaimo plėtros strategijoms parengti ir įgyvendinti. Bus remiamos vietovės, rengiančios bei įgyvendinančios integruotos (visaapimančios) kaimo plėtros planus, atitinkančius tipiškas konkrečios vietovės sąlygas. Lėšos bus skiriamos naujoms technologijoms įdiegti ir naudoti, siekiant produktų ir paslaugų konkurencingumo; regioninių produktų reklamai; naujiems produktams ir paslaugoms, parodančioms kaimo vietovės išskirtinumą, pristatyti; tausojamiesiems gamtiniams ir kultūriniams ištekliams panaudoti;
-
šviesti ir mokyti kaimo plėtros dalyvius (bus remiamas švietimas, kurį rengs nevyriausybinės organizacijos);
-
Lietuvos ir kitų šalių kaimo bendruomenėms bendradarbiauti. Bendradarbiavimu skatinamas patirties, žmogiškųjų ir finansinių išteklių suvienijimas.
Pirmuoju atveju remiamos kaimo bendruomenių, vietos verslo ar valdžios atstovų iniciatyvos. Vietinės iniciatyvos grupės, norinčios pasinaudoti parama, turi atstovauti kaimo vietovei, kur gyvena nuo 10 000 iki 100 000 gyventojų. Ne mažiau kaip pusę partnerių, pateikiančių integruotos plėtros planus, turi sudaryti kaimo bendruomenės ar vietos verslininkai. Siūloma, kad iki 50 proc. vietos iniciatyvinės grupės sudarytų bendruomenių atstovai, iki 25 proc. - verslo ir vietos valdžios atstovai. Taip bendruomenėms suteikiama daugiau galimybių pakelti gyvenimo gerovę ir savo problemas spręsti savarankiškai. Lietuvoje ypatingą dėmesį numatoma skirti naujoms darbo vietoms kurti, aplinkosaugai, į bendruomenių veiklą įtraukti daugiau moterų ir jaunimo, išsaugoti vietinį kultūros paveldą. Geriausiai parengtos programos bus finansuojamos konkurso būdu.
„Lyderio plius“ programa pripažįsta kaimo vietovių skirtingumą ir įvairias jų reikmes, padidina piliečių galimybes dalyvauti savo vietovės plėtroje, skatina demokratiškumą. Ši programa į vietinę veiklą įjungia kaimo bendruomenes, kelia bendruomeniškumo dvasią, skatina partnerystę tarp nacionalinių ir vietinių struktūrų bei privačių asmenų (verslo sektoriaus).
Kas lemia „Lyderio plius“ programos sėkmę
Programa yra veiksminga, nes:
-
į plėtros procesą įtraukia visus piliečius. Taip išsiaiškinami vietos poreikiai, o vietiniai žmonės skatinami savarankiškai priimti sprendimus vietovės gyvenimui pagerinti;
-
partnerystė skatina vietovės plėtrą ir kuo įvairesnę veiklą;
-
institucijų tinklas, kuris yra grindžiamas partnerystės principu, suteikia galimybę kaimo plėtros politikai būti kuriamai ‘’iš apačios į viršų”, aukštesniems valdžios sluoksniams įsiklausant į kaimo bendruomenių problemas bei siūlymus;
-
bendradarbiavimo principas atima daug laiko, reikalauja žmonių iniciatyvos bei išteklių, tačiau tik taip įmanoma atrinkti ir paremti veiksmingiausias programas. Projektai, siekiantys finansinės paramos, turi būti parengti taip, kad būtų akivaizdu, jog žmonės ir institucijos sugebės juos įgyvendinti.
„Lyderio plius“ programa jungia žemės ūkį ir kaimo plėtrą. Tai leidžia pagerinti kaimo žmonių galimybes ūkininkauti arba verstis alternatyvia žemės ūkio veikla.
Suomijos patirtis
Lietuvoje kol kas žinomos tik „Lyderis plius“ programos įgyvendinimo gairės, tad kaimo bendruomenėms sunku įsivaizduoti, kaip ta parama bus galima pasinaudoti. Kol neturime pavyzdžių Lietuvoje, belieka remtis užsienio patirtimi. Kaip veikia ši programa, gražiai pailiustruoja Suomijos Momillos kaimo pavyzdys.
Momilla iš pirmo žvilgsnio atrodo kaip kelių fermų kaimas. Pastaruoju metu kaimą paliko 300 gyventojų. Be kelių likusių fermerių, kurie žemės ūkyje dirba ne visą darbo dieną, ir dar vieno kito, kasdien važinėjančio į darbą mieste, vietovė pasmerkta lėtai mirčiai. Taigi gyventojų bendruomenė ėmė rūpintis kaimo ateitimi ir kreipėsi į „Lyderio“ fondą, prašydama 18 000 eurų kaimui išsaugoti. Jie objektyviai įvertino padėtį, numatė galimą kaimo plėtrą, ieškojo įvairių problemos sprendimo alternatyvų. Lyderio programos atstovai pakvietė Momillos bendruomenės iniciatyvinę grupę į „ateities dirbtuvę“. Kartu dirbdami žmonės įvardijo kaimo silpnybes, išteklius ir išeities pozicijas.
Bendro darbo gairės
Kaimo bendruomenės susirinkime buvo paskirta projekto koordinatorė, paskirstytos užduotys visiems bendruomenės nariams: ūkininkams, pensininkams, bažnyčios tarnautojams, medžiotojams, žvejams, sporto asociacijoms. Kiekvienas narys turėjo atlikti tam tikros srities analizę. Taip prasidėjo pusantrų metų trunkantis darbas. Jo aptarti grupės nariai susitikdavo kas dvi savaites. Buvo sudarytas 10 metų veiksmų planas, kuriame numatyta:
-
sudaryti sąrašą pastatų, kuriuos būtų galima panaudoti kaimo bendruomenės veiklai;
-
pagerinti vandentiekio sistemą;
-
užsiimti kaimo turizmu ir apmokyti šio verslo besiimsiančius žmones;
-
sukurti verslininkų partnerystės tinklą (daržovių augintojų, maisto gamintojų, miškininkų, konstruotojų, stalių);
-
reklamuoti savo vietovę;
-
rengti kultūros bei sporto renginius;
-
rengti gido vadovaujamas ekskursijas ir išvykas pėsčiomis;
-
mokykloje įsteigti vakarines klases.
„Lyderio“ programos dėka buvo įkurtas daugiafunkcinis bendruomenės centras, finansuota turizmo verslo atstovų mokymo programa, į kaimo turizmo verslą įtraukti trijų savivaldybių, esančių netoli Momillos, atstovai.
Kitas opus klausimas - tai neaiškus Momillos mokyklos likimas. Mokykla greitu laiku turėjo užsidaryti dėl nepakankamo moksleivių skaičiaus, o tai būtų reiškę, kad žlunga gyventojų siekis į kaimą pritraukti jaunas šeimas. Išeitis rasta, sugalvojus mokyklą specializuoti ir į mokymo programą įtraukti aplinkosaugos kursą. Padedant Helsinkio universitetui, Momillos mokykla įdiegė aplinkos išsaugojimo programą. Dabar mokykloje rengiami seminarai net 10 temų.
Kaimo bendruomenės lyderių grupė sukūrė kelių savivaldybių kaimo turizmo ir kitų verslininkų partnerystės tinklą. Tinklas apima viešbučių ir restoranų savininkus, daržovių augintojus, aludarius, miesto transporto savininkus. „Lyderio“ programos atstovai išmokė bendruomenės gyventojus numatyti bendrą viziją, komunikacijos ir rinkodaros strategijas. Komunikacijos tinklo sukūrimas kainavo apie 30 000 eurų. Verslo atstovai susitinka kartą per mėnesį. Jie išleido reklaminį bukletą ir netgi nuvažiavo į Airiją pasižiūrėti, kaip kiti tvarkosi savo vietovėse.
Dėmesys turizmui
Kaimo turizmas imtas plėtoti ežeringiausiose Suomijos vietovėse. Žiemą Momilloje gyvena 400 gyventojų, o vasaros metu žmonių padaugėja iki 1 000. Momillą aplanko turistai bei kaimo svečiai, kurie įtraukiami į kultūrinę ir socialinę veiklą. Miesto svečiams patogu apsistoti Momilloje, nes kaimas yra netoli Helsinkio. Iš panašių kaimų kilusiems svečiams malonu apsistoti artimoje jiems aplinkoje.
Vihavuosi kaime, irgi dalyvavusiame “Lyderio” programoje (turinčiame tik 10 nuolatinių gyventojų), padedant 100 savanorių, seną lentpjūvę pavyko rekonstruoti į restoraną ir muziejų. Savanoriai - tai nenuolatiniai gyventojai, atvykstantys savaitgaliais ir vasaros metu. Ilgėjant žmonių gyvenimo trukmei, kaimo vietovės virsta mažais kaimeliais su dešimčia senų gyventojų, tuo tarpu jaunesni išsikelia gyventi į miestus ir didmiesčius. Tačiau vasaros metu šeimos sugrįžta į kaimus, iš kurių yra kilę. Keletui mėnesių kaimeliai ‘’atgyja”. Statomi vasarnamiai yra tokie modernūs ir patogūs, kad juose galima gyventi ištisus metus. Internetu nesunku informuoti Suomijos gyventojus apie teikiamas turizmo paslaugas. Visai pagrįstos viltys, kad vis daugiau žmonių taps nuolatiniais tokių kaimelių gyventojais.
Kitos bendruomenių iniciatyvos
„Lyderio“ programos grupė padeda vietinėms iniciatyvinėms grupėms, asociacijoms bei kitiems partnerystės tinklo dalyviams kooperuotis ir kurti projektus gyvenimo kokybei pagerinti. Hauho kaime „Lyderio“ grupė įsteigė transporto centrą, leidžia laikraštį, kuria žemės ūkio transporto priemones, skirtas parodai, rūpinasi aplinkosauga. Hameenloski kaime skautai seną daržinę pavertė jaunimo centru bei mechanikos dirbtuve. „Lyderis“ apmokėjo 40 proc. išlaidų (skyrė 13 000 eurų). Pertvarkytas ant Paijanne ežero kranto buvęs senų žmonių pensionatas - jame įkurta užeiga ir amatų dirbtuvė (tam skirta 24 000 eurų). Kitas originalus projektas - buvusio dailininko name įkurti vasaros kavinę. Dailininkas visą savo gyvenimą tapė gėlių motyvus ant sienų, grindų, sijų ir namo baldų. Jo darbai, išlikę namo aplinkoje, - akstinas pritraukti į kavinę turistų.
Programos „Lyderis“ iniciatoriai skatina kaimo žmones „imti ateitį į savo rankas“. Daugybę metų kaimo žmonės pasikliovė savivaldybėmis ir valstybe, laukdami, kad viskas būtų padaryta ir sutvarkyta. Dabar atėjo laikas patiems imtis iniciatyvos, o „Lyderio“ programa pasirengusi visiems padėti.