23 10 24 Mano ukio prenumerata 2024 23 04 15 Gauti naujienas mobili žurnalas
Mano Ūkis 2003/08
Kalakutų lesinimo būdai ir lesalai
  • Dr. Marijonas MORKŪNAS, PERSONALINĖ PAUKŠTININKYSTĖS ĮMONĖ
  • Mano ūkis

Le­si­ni­mo bū­dai

 

Ka­la­ku­tai ga­li bū­ti le­si­na­mi sau­suo­ju, drėg­nuo­ju ar­ba kom­bi­nuo­tu le­si­ni­mo bū­du. Jei tai­ko­mas pir­ma­sis le­si­ni­mo bū­das, paukš­čiams duo­da­ma tik sau­sų vi­sa­ver­čių kom­bi­nuo­tų­jų gra­nu­liuo­tų ar­ba ne­gra­nu­liuo­tų le­sa­lų. Taip le­si­nant, ka­la­ku­tai gau­na vi­sas rei­ka­lin­gas mais­to me­džia­gas. Be to, paukš­čių le­si­ni­mą ga­li­ma vi­siš­kai me­cha­ni­zuo­ti ir au­to­ma­ti­zuo­ti ir taip pa­di­din­ti dar­bo na­šu­mą, su­ma­žin­ti dar­bo są­nau­das.

 

Ant­ra­sis, ma­žiaus efek­ty­vus, bū­das yra le­si­ni­mas drėg­nais le­sa­lais. Kon­cen­truo­ti le­sa­lai drė­ki­na­mi van­de­niu, nu­grieb­tu pie­nu, iš­rū­go­mis ar ki­to­mis mais­to at­lie­ko­mis. Prie šio le­sa­lo ga­li­ma pri­dė­ti ir ža­lio­sios ma­sės, šak­nia­vai­sių, bul­vių ir ki­tų sul­tin­gų­jų le­sa­lų. Le­sa­lų mi­ši­nys ruo­šia­mas prieš kiek­vie­ną paukš­čių le­si­ni­mą. Jo į le­sa­li­nes pi­la­ma tiek, kiek ka­la­ku­tai su­le­sa per kar­tą. Il­giau pa­bu­vę le­sa­li­nė­se drėg­ni mi­ši­niai, ypač va­sa­rą, ga­li su­ges­ti ir paukš­čiai ga­li su­vi­du­riuo­ti. Pa­ruoš­tas drėg­nas mi­ši­nys tu­ri bū­ti bi­rus, ne­lip­nus, kad ne­už­kli­juo­tų sna­pų an­gų.

 

Tre­čia­sis, eko­no­miš­kai efek­ty­viau­sias, ka­la­ku­tų le­si­ni­mo bū­das yra va­di­na­ma­sis kom­bi­nuo­tas le­si­ni­mas. Ka­la­ku­tams duo­da­ma sau­sų vi­sa­ver­čių kom­bi­nuo­tų­jų le­sa­lų ir drėg­nų le­sa­lų mi­ši­nių. Sau­sų le­sa­lų at­ski­ro­je le­sa­li­nė­je tu­ri bū­ti vi­są lai­ką, o drėg­nų mi­ši­nių duo­da­ma 1-2 kar­tus per pa­rą tiek, kiek paukš­čiai su­le­sa per kar­tą. Tai­kant šį bū­dą, ka­la­ku­tai gau­na ir ūky­je pa­ga­min­tų žo­li­nių, sul­tin­gų­jų pa­ša­rų bei mais­to at­lie­kų, to­dėl pa­sie­kia di­džiau­sią pro­duk­ty­vu­mą. Taip au­gi­nant ga­li­ma su­ma­žin­ti pro­duk­ci­jos sa­vi­kai­ną. Be to, žie­mą ir anks­ti pa­va­sa­rį veisli­nio pul­ko paukš­čiams pa­tar­ti­na duo­ti drėg­nų grū­dų ar ki­to­kių vi­ta­mi­nų tu­rin­čių prie­dų, tad šis le­si­ni­mo bū­das la­biau­siai ati­tin­ka paukš­čių po­rei­kius.

 

Le­sa­lų mais­to me­džia­gos

 

Van­duo. Vi­sos mais­to me­džia­gos į or­ga­niz­mą pa­ten­ka su van­de­niu, to­dėl jis yra pa­ti svar­biau­sia me­džia­gų apy­kai­tos da­lis. Van­dens po­rei­kis pri­klau­so nuo ka­la­ku­tų am­žiaus, le­si­ni­mo bū­do, pa­tal­pų drėg­mės, ap­lin­kos tem­pe­ra­tū­ros. Kai aukš­ta ap­lin­kos tem­pe­ra­tū­ra ir ma­žas san­ty­ki­nis drėg­nu­mas, ka­la­ku­tai van­dens ga­li iš­ger­ti 1,5-2 kar­tus dau­giau ne­gu nor­ma­lio­mis są­ly­go­mis. Ka­la­ku­čiu­kų iš­ger­to van­dens san­ty­kis su le­sa­lais yra: 0-4 sa­vai­čių – 1,2:1; 5-8 sa­vai­čių – 1,6:1; vy­res­nio am­žiaus – 1,7-1,8:1. Su­au­gęs ka­la­ku­tas per pa­rą su­var­to­ja 600-800 ml van­dens. Be jo ka­la­ku­tai ga­li iš­gy­ven­ti tik 3-4 die­nas.

 

Pro­tei­nai. Jie su­da­ry­ti iš bal­ty­mų ir azo­to tu­rin­čių ne­bal­ty­mi­nių me­džia­gų. Bal­ty­mų ka­la­ku­tai tu­ri gau­ti nuo­lat. Jų ne­ga­li­ma pa­keis­ti rie­ba­lais, an­glia­van­de­niais ar ki­to­mis me­džia­go­mis. Be bal­ty­mų ne­pa­si­ga­mi­na or­ga­niz­mui bū­ti­ni hor­mo­nai ir fer­men­tai. Kai le­sa­le pro­tei­nų per daug, or­ga­niz­mas pri­vers­tas eik­vo­ti daug ener­gi­jos jam per­dirb­ti. Jei­gu le­sa­le trūks­ta an­glia­van­de­nių ar rie­ba­lų, da­lis pro­tei­nų ga­li bū­ti pa­nau­do­ta ener­gi­jai ga­min­ti. Kaip bus pa­si­sa­vin­tos šios me­džia­gos, pri­klau­so nuo le­sa­lų vi­sa­ver­tiš­ku­mo bei juo­se esan­čių ami­no rūgš­čių san­ty­kio ir kie­kio. Jei le­sa­luo­se ami­no rūgš­čių ba­lan­sas ne­tin­ka­mas, ka­la­ku­tų prie­aug­lis blo­gai au­ga, pra­stė­ja rep­ro­duk­ci­nės sa­vy­bės. Skir­tin­go am­žiaus ka­la­ku­tų pro­tei­nų po­rei­kis skir­tin­gas: 0-4 sa­vai­čių paukš­čių le­sa­le tu­ri bū­ti 28 proc., 5-8 sa­vai­čių – 24 proc., su­au­gu­sių – 16,5-17,5 proc. ža­lių pro­tei­nų.

 

An­glia­van­de­niai. Tai pa­grin­di­nis ka­la­ku­tų le­sa­lo kom­po­nen­tas, jie su­da­ro iki 65-70 proc. vi­sos ra­cio­no apy­kai­tos ener­gi­jos. An­glia­van­de­niai da­ly­vau­ja me­džia­gų apy­kai­tos pro­ce­suo­se.

 

Rie­ba­lai. Tai van­de­ny­je tirps­tan­tys or­ga­ni­niai jun­gi­niai. Jie įei­na į or­ga­niz­mo ląs­te­lės su­dė­tį, to­dėl di­de­lė or­ga­niz­mo rie­ba­lų da­lis kaip ener­gi­jos at­sar­ga su­si­kau­pia po oda ir vi­daus or­ga­nuo­se. Rie­ba­lų san­kau­pa or­ga­niz­me pri­klau­so nuo ka­la­ku­tų kro­so ir am­žiaus. Su­au­gę ka­la­ku­tai rie­ba­lus kau­pia ge­riau ne­gu prie­aug­lis. Le­sa­luo­se esant 3,5 proc. rie­ba­lų, ge­riau pa­si­sa­vi­na­mi pro­tei­nai.

 

Ža­lia ląs­te­lie­na. Ji rei­ka­lin­ga virš­ki­ni­mui ska­tin­ti, ta­čiau pa­ti ląs­te­lie­na virš­ki­na­ma blo­gai, jos mais­ti­nė ver­tė men­ka. Di­de­lis ląs­te­lie­nos kie­kis le­sa­luo­se ga­li pa­blo­gin­ti ki­tų mais­to me­džia­gų virš­ki­na­mu­mą, ypač pir­mo­sio­mis ka­la­ku­čiu­kų au­gi­ni­mo die­no­mis. Ką tik iš­si­ri­tu­sių ka­la­ku­čiu­kų le­sa­luo­se jos ne­tu­ri bū­ti dau­giau kaip 3 proc.

 

Vi­ta­mi­nai. Tai bio­lo­giš­kai ak­ty­vios or­ga­niz­mo me­džia­gos, rei­ka­lin­gos gy­vy­bi­nei or­ga­niz­mo veik­lai pa­lai­ky­ti. Yra ži­no­ma dau­giau kaip 20 vi­ta­mi­nų, ku­rie įei­na į fer­men­tų ir hor­mo­nų su­dė­tį ir kar­tu su jais ak­ty­viai da­ly­vau­ja me­džia­gų apy­kai­to­je. Jie skirs­to­mi į tirps­tan­čius rie­ba­luo­se ir van­de­ny­je. Ka­la­ku­tų le­sa­luo­se tu­ri bū­ti tirps­tan­čių rie­ba­luo­se vi­ta­mi­nų A, D, E, K ir tirps­tan­čių van­de­ny­je B gru­pės, H ir C vi­ta­mi­nų. Rie­ba­luo­se tirps­tan­tys vi­ta­mi­nai re­gu­liuo­ja mais­to, mi­ne­ra­li­nių me­džia­gų apy­kai­tą, ska­ti­na au­gi­mą, di­di­na or­ga­niz­mo at­spa­ru­mą. Van­de­ny­je tirps­tan­tys vi­ta­mi­nai da­ly­vau­ja me­džia­gų apy­kai­tos ir sin­te­zės pro­ce­suo­se, įei­na į fer­men­tų su­dė­tį, ska­ti­na jų su­si­da­ry­mą, ge­ri­na le­sa­lų pa­si­sa­vi­ni­mą. Kai ku­rie iš jų re­gu­liuo­ja krau­jo ga­my­bą, ska­ti­na su­si­da­ry­ti krau­jo for­mi­niams ele­men­tams ir he­mog­lo­bi­nui.

Fer­men­tai. Tai taip pat bio­lo­giš­kai ak­ty­vios me­džia­gos, ku­rios ska­ti­na le­sa­lų mais­to me­džia­gų virš­ki­ni­mą ir pa­si­sa­vi­ni­mą. Paukš­čių le­sa­lams pa­pil­dy­ti daž­niau­siai nau­do­ja­mas fer­men­ti­nis pre­mik­sas MEK-CGAP. LGI Paukš­ti­nin­kys­tės ban­dy­mų sto­ties duo­me­ni­mis, į le­sa­lus jo rei­kia pri­dė­ti 0,75-0,1 proc. ar­ba 0,75-1,0 kg vie­nai to­nai le­sa­lo. Šia­me pre­mik­se esan­tys fer­men­tai hid­ro­li­zuo­ja le­sa­lų an­glia­van­de­nius, bal­ty­mus bei kai ku­riuos le­sa­lų in­hi­bi­to­rius. Ypač fer­men­ti­nis pre­mik­sas efek­ty­vus le­si­nant ka­la­ku­tus vie­ti­nės ga­my­bos le­sa­lais, ku­rių su­dė­ty­je nė­ra ku­ku­rū­zų.

 

Mi­ne­ra­li­nės me­džia­gos. Jos į ka­la­ku­tų or­ga­niz­mą pa­ten­ka su le­sa­lais ir van­de­niu. Mi­ne­ra­li­nių me­džia­gų tu­rin­tys le­sa­lų prie­dai yra krei­da, ge­sin­tos kal­kės, tri­kal­cio fos­fa­tas, dia­mo­nio fos­fa­tas, kau­la­mil­čiai, kriauk­le­lės ir ki­ti le­sa­lų prie­dai. Mi­ne­ra­li­nės me­džia­gos įei­na į vi­sų kū­no ląs­te­lių su­dė­tį ir yra bū­ti­nos ka­la­ku­tų kau­lams, kiau­ši­nių lukš­tams su­si­da­ry­ti. Kal­cio, fos­fo­ro, ka­lio, nat­rio, mag­nio, chlo­ro ir sie­ros paukš­čių or­ga­niz­mui rei­kia pa­ly­gin­ti daug. Ka­la­ku­tų kau­lų san­ty­ki­nis kie­kis yra ne­di­de­lis, to­dėl jie tu­ri bū­ti tvir­ti.

 

Kal­cis bū­ti­nas ske­le­tui ir kiau­ši­niui for­muo­tis. Jo trūks­tant, ske­le­tas iš­kryps­ta, ko­jos ne­at­lai­ko kū­no svo­rio. Fos­fo­ras rei­ka­lin­gas mais­to me­džia­gų apy­kai­tai or­ga­niz­me pa­lai­ky­ti, taip pat ir ske­le­tui for­muo­tis. Kal­cio ir fos­fo­ro san­ty­kis su­au­gu­sių ka­la­ku­tų le­sa­luo­se tu­ri bū­ti 3,8:1,0; ka­la­ku­čiu­kų – 1,8:1,0. Nat­rio ir ka­lio – 0,8:1,0.

 

Mik­ro­ele­men­tų (ge­le­žies, ko­bal­to, man­ga­no, cin­ko, jo­do, va­rio) ka­la­ku­tams rei­kia ne­daug. Ge­le­žis įei­na į he­mog­lo­bi­no ir kai ku­rių fer­men­tų su­dė­tį, ap­rū­pi­na au­di­nius de­guo­ni­mi. Ko­bal­tas sti­mu­liuo­ja ge­le­žies veik­lą ga­mi­nant erit­ro­ci­tus ir he­mog­lo­bi­ną, įei­na į vi­ta­mi­no B12 su­dė­tį. Man­ga­nas da­ly­vau­ja me­džia­gų apy­kai­tos, au­di­nių kvė­pa­vi­mo, krau­jo ga­my­bos pro­ce­suo­se, vi­daus sek­re­ci­jos liau­kų veik­lo­je. Cin­kas įei­na į kai ku­rių fer­men­tų su­dė­tį, da­ly­vau­ja bal­ty­mų ir an­glia­van­de­nių apy­kai­to­je, ska­ti­na krau­jo ga­my­bą, sper­ma­to­ge­ne­zę, kau­li­nio au­di­nio au­gi­mą. Va­ris ge­ri­na he­mog­lo­bi­no sin­te­zę, ak­ty­vi­na fer­men­tų veik­lą, vamz­di­nių kau­lų vys­ty­mą­si. Jo­das rei­ka­lin­gas skyd­liau­kės hor­mo­nui ti­rok­si­nui ga­min­tis, jis re­gu­liuo­ja an­glia­van­de­nių, mi­ne­ra­li­nių me­džia­gų apy­kai­tą, sper­ma­to­ge­ne­zę.

 

Le­sa­lų kom­po­nen­tai

 

Ka­la­ku­tų ra­cio­nuo­se grū­di­nių le­sa­lų tu­ri bū­ti iki 60-70 proc. Jie ga­mi­na­mi iš var­pi­nių ir ankš­ti­nių au­ga­lų. Var­pi­nių au­ga­lų grū­duo­se yra iki 70 proc. an­glia­van­de­nių ir 8-14 proc. pro­tei­nų, ankš­ti­nių – iki 35 proc. an­glia­van­de­nių ir apie 20-48 proc. pro­tei­nų.

 

Ku­ku­rū­zai – ver­tin­gas le­sa­las, tin­kan­tis įvai­raus am­žiaus ka­la­ku­tams. Jie pa­kan­ka­mai ka­lo­rin­gi, tu­ri ne­daug ląs­te­lie­nos ir ne­ma­žai ka­ro­ti­no. Ka­la­ku­tai ku­ku­rū­zus no­riai le­sa ir su­virš­ki­na iki 90 proc. jų mais­to me­džia­gų.

 

Kvie­čiai – taip pat la­bai ge­ras le­sa­las, tu­rin­tis ma­žai ląs­te­lie­nos ir pa­kan­ka­mai an­glia­van­de­nių bei pro­tei­nų.

 

Mie­žių ap­val­ka­las kie­tes­nis ir sto­res­nis ne­gu ku­ku­rū­zų ir kvie­čių. Jis su­da­ry­tas dau­giau­siai iš ląs­te­lie­nos, to­dėl juos ka­la­ku­tams rei­kia duo­ti su­mal­tus ar­ba nu­lukš­ten­tus. Mie­žių su­dė­ty­je yra sun­kiai virš­ki­na­mų mais­to me­džia­gų, ku­rių jau­ni ka­la­ku­čiu­kai ne­pa­jė­gia pa­si­sa­vin­ti, nes jų virš­ki­ni­mo trak­te nė­ra šias me­džia­gas skai­dan­čių fer­men­tų. To­dėl, jei le­sa­luo­se yra di­des­nis kie­kis mie­žių (30-40 proc.), į jau­niems ka­la­ku­čiu­kams skir­tus le­sa­lus bū­ti­na pri­dė­ti 0,1 proc. fer­men­tų prie­do MEK-CGAP.