- Mano ūkis
- Mano ūkis
Po ilgų ir sunkių derybų birželio pabaigoje Liuksemburge buvo priimtas politinis sprendimas dėl tolimesnės ES Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) reformos. Apie esmines jos nuostatas, priimtus susitarimus ir poveikį naujosioms narėms žurnalui “Mano ūkis” pasakoja Žemės ir maisto ūkio integracijos į ES departamento prie ŽŪM direktorius Laimonas ČIAKAS.
Reformos esmė
Šios reformos Europos Sąjungai reikėjo todėl, kad jos žemės ūkis taptų konkurencingesnis pasaulio rinkose, kad pati ES būtų geriau pasirengusi deryboms su Pasaulio prekybos organizacija (PPO). Ši organizacija skatina atsisakyti ES vidaus ir kitų šalių rinkas iškreipiančių priemonių, tokių kaip eksporto subsidijos ar su gamybos apimtimis susietos išmokos. Tai išstumia iš rinkų kitas, ypač besivystančias šalis. Kitas svarbus reformos siekis – saugoti gamtą, augmeniją, gyvūniją, siekti maisto saugos ir gyvulių gerovės standartų, įdiegti naują konsultavimo sistemą. Žemdirbiams bus sudarytos sąlygos laisviau jaustis rinkoje, patiems rinktis, kuo verstis. Ūkininkai bus socialiai apsaugoti, nes gaus istorinę fiksuotą paramą, bet daugelį dalykų galės rinktis ir nuspręsti patys. Iki šiol visi labiau stengdavosi auginti tuos augalus ar gyvulius, kurie yra remiami, todėl ES nuolat susiduria su produkcijos pertekliaus ir jo realizavimo problema. Tam tikra sutaupytų lėšų dalis bus panaudota kaimo plėtrai.
Šios reformos esmė yra ta, kad pajamos, skirtos žemės ūkiui, nemažės, tik lėšos bus skirstomos jau pagal kitą principą. Reforma suskyla į keletą krypčių.
Pirmoji reformuotos BŽŪP kryptis - dabartinę paramą žemės ūkiui atsieti nuo gamybos, nemažinant iki šiol žemdirbių gautų pajamų. Visiško atsiejimo nepasiekta, nes po ilgų svarstymų rastas kompromisas, kad tam tikrose srityse vienokia ar kitokia dalis paramos vis dar gali likti susieta su gamyba. Tarkime, parama javams gali likti susijusi su gamyba iki 25 proc. (kietiesiems kviečiams net iki 40 proc.). Išmokos už ėriavedes išlieka susijusios su gamyba net iki 50 proc. Jautienos sektoriuje šalys narės turės net kelias pasirinkimo galimybes: pasilikti 100 proc. skerdimo išmoką už karvę žindenę ir 40 proc. skerdimo išmoką arba 100 proc. skerdimo išmoką ir nieko daugiau, arba pasilikti 75 proc. specialiąją išmoką už paskerstą bulių. Bus galimybė mokėti ir nacionalines priemokas tam tikriems specifiniams ūkiams paremti, jei jie svarbūs aplinkosaugai, gerina žemės ūkio produktų kokybę ir rinkodarą.
Aštriai diskutuota ir dėl sutaupytų nuo gamybos lėšų perkėlimo kaimo plėtrai (vadinamasis moduliacijos principas). Iki šiol kaimo plėtrai teko tik 10 proc. nuo žemės ūkiui skirtų lėšų, po reformos ši sritis bus kur kas daugiau finansuojama.
Trečioji reformos kryptis – intervencinių kainų mažinimas ir kompensacijų skyrimas. Reforma siūlo mažinti sviesto ir lieso pieno miltų intervencines kainas, tačiau šis mažinimas bus kompensuojamas. Sviesto intervencinė kaina mažės 25 proc. (nuo 2004 iki 2007 m. - po 7 proc., o 2007 m. - 4 proc.). Lieso pieno miltų intervencinė kaina mažės 15 proc. – trejus metus po 5 proc. Javų intervencinė kaina nebus mažinama.
Reformos pradžia
Atskiri reformos elementai bus pradedami įgyvendinti skirtingu laiku. Tarkime, naujoji išmokų sistema pradės veikti nuo 2005 m. sausio 1 d. Jeigu ES narėms reikės pereinamojo laikotarpio, jos galės prašyti, kad ši sistema būtų pradėta taikyti tik nuo 2007 m. Yra didelė pasirinkimų galimybė. Rinkos stabilizavimo mechanizmas atskiruose sektoriuose pradės veikti nuo 2004 m., naujosios kaimo plėtros priemonės senosiose šalyse narėse pradės veikti jau nuo 2005 m. Intervencinių kainų mažinimas ir kompensacijos bus pradėtos mokėti nuo 2004 m.
Galimybė rinktis
Šalys narės turės teisę iš joms Europos Sąjungos skirtų lėšų (vadinamojo nacionalinio voko) mokėti papildomą paramą tam tikroms gamybos šakoms, kur jaučiama, kad reforma gali turėti tam tikrą neigiamą poveikį. Norėdamos išlyginti netolygumus, šalys narės galės pačios apsispręsti, kiek turėti regionų ir kaip juos remti. Kur paramos pakanka, bus paliekamos standartinės išmokos.
Žemdirbiai visas jiems skiriamas išmokas galės gauti, prisilaikydami aplinkos apsaugos, gyvūnų gerovės, maisto saugos, ūkio darbuotojų saugos reikalavimų. Paramos siekiantys žemdirbiai turės atidžiau prižiūrėti dirbamus plotus, saugoti tradicinį kraštovaizdį. Bus atsižvelgiama tik į tuos reikalavimus, kurie tiesiogiai taikomi konkrečiam žemdirbiui.
Naujųjų narių pozicija
Kol kas mes buvome tik “aktyvūs” stebėtojai, kurie galėjo pareikšti savo poziciją, vieną nuomonę palaikyti, kitą – atmesti. Svarstant reformą dalyvavo 25 šalys, tad tuščiažodžiauti nebuvo laiko. Buvo nueita pačiu veiksmingiausiu keliu – pateikta apibendrinta visų naujųjų šalių narių nuomonė. Lietuva kartu su kitomis šalimis kandidatėmis pasirašė kelias deklaracijas, kuriose įtvirtino esmines nuostatas ir šalių kandidačių požiūrį į naująją reformą. Mes siekėme, kad intervencinės kainos nebūtų mažinamos arba kad jų mažinimas būtų kompensuojamas. Toks rezultatas ir buvo užfiksuotas reformos dokumente. Kitas momentas – naujosiose šalyse narėse tiesioginės išmokos, skiriamos žemės ūkiui, nebus peržiūrimos ir perkeliamos kaimo plėtrai tol, kol nesusilygins su senbuvių išmokomis visu 100 proc.
Visos naujosios narės akcentavo (tai užfiksuota deklaracijose), kad viskas, kas kandidačių suderėta derybose, neturi pablogėti dėl to, kad ES yra įdiegiama nauja, reformuota žemės ūkio politika. Visais derybų rezultatais, užfiksuotais Stojimo į ES sutartyje (kvotos, remiami produkcijos dydžiai ir pan.), turi būti pasiremta, teikiant finansavimą naujosioms narėms.
Europos Komisijos siūlymai
Europos Komisija š.m. rugsėjo - spalio mėnesiais naujosioms narėms pateiks pasiūlymus, kaip jos galėtų integruotis į reformuotą BŽŪP. Tuomet bus viskas detaliai aptarta, kokias priemones kur ir kaip taikyti, nes dabar daugelis dalykų mums dar tebėra neaiškūs. Svarbiausias dalykas – reforma neturi nepalankiai atsiliepti mūsų derybų su ES metu pasiektiems rezultatams.
Situaciją galima būtų iliustruoti tokiu pavyzdžiu: Komisija siūlo pradėti taikyti vieną išmoką ūkiui. Žemdirbys, užuot gavęs keletą skirtingų tiesioginių išmokų už grūdus ar gyvulius, gaus vieną išmoką, apskaičiuotą pagal tam tikrą atskaitos laikotarpį. ES senbuvės kaip atskaitos laikotarpį ima 2000-2002 m. Suskaičiuojama, kiek tuomet buvo mokėta išmokų ir ta suma išmokama jau pagal naują principą – vieną išmoką ūkiui. Tačiau naujosioms narėms šis principas netinka, nes tuo metu mes dar nebuvome ES narės, negavome ES tiesioginių išmokų, nefunkcionavo ES mechanizmai. Kaip įvertinti tokį atvejį? Taigi rudenį iš esmės vyks naujųjų narių ir Europos Komisijos lyg ir naujos derybos dėl šalių narių įsijungimo į BŽŪP reformą. Tuomet bus labai naudingi ir pačios Lietuvos argumentai, kad sėkmingai įsijungtume ir maksimaliai pasinaudotume visomis įmanomomis galimybėmis.
Namų darbai
Taigi šiuo metu mes dar kartą labai atidžiai studijuojame ES bendrosios žemės ūkio politikos reformos dokumentus ir rengiamės diskusijoms, kaip, kokiomis sąlygomis įsijungsime į ES. Komisija gali paprašyti mūsų pačių nuomonės, kaip mes siūlytume skaičiuoti vieningą išmoką mūsų žemdirbiams, kiek ir kodėl tiek norėtume turėti regionų. Rezultatai didele dalimi priklausys ir nuo mūsų pačių, todėl iki rudens turime būti labai gerai pasirengę.