- Henrikas OSTRAUSKAS, VALSTYBINĖ AUGALŲ APSAUGOS TARNYBA
- Mano ūkis
Praėjusiais metais Širvintų rajono Družų kaime nuimant derlių 2 ha kopūstų lauke pastebėta, kad vidutinio vėlyvumo kopūstai smarkiai pažeisti, praradę prekinę vertę. Lapai buvo su iškiliomis kamštėjančiomis pūslelėmis. Nepakenkta liko tik maždaug kumščio dydžio kopūstų vidinė dalis. Tarp lapų aptikta gausybė tripsų suaugėlių bei lervų.
Kopūstų priešsėlis buvo linai, o liepą kopūstai tris kartus purkšti nuo kenkėjų kontaktiniais insekticidais. Fitosanitarinių tyrimų laboratorijoje padarius tyrimus paaiškėjo, jog tai – tabakiniai tripsai (Thrips tabaci Lindemann). Ir tarp lervų, ir tarp suaugėlių kitų rūšių tripsų ar vabzdžių neaptikta. Kadangi literatūroje nurodoma, jog kopūstuose gali gyventi kita panaši tripsų rūšis – Thrips angusticeps Uzel, bandiniai buvo nusiųsti į Olandijos augalų apsaugos tarnybą, kuri patvirtino, kad Lietuvoje identifikuota rūšis nustatyta teisingai. Tikriausiai entomofagų ir parazitoidų trūkumas kopūstų lauke, aukšta temperatūra bei kitos palankios sąlygos lėmė tabakinių tripsų antplūdį.
Gamtoje, natūraliose buveinėse, tabakinių tripsų lervas puola plėšrieji tripsai – Aeolothrips intermedius Bagnall. Šie entomofagai gyvena įvairiose žolėse. Viena šios tripsų rūšies lerva per parą sunaikina 40 tabakinio tripso lervų. Tabakinių tripsų parazitoidas – plėviasparnis Ceranisus menes (Walker). Kultūrinių augalų augintojams ne kartą teko patirti nuostolių dėl tabakinio tripso poveikio. Bandymai Vokietijoje kontroliuoti šių tripsų gausumą biologiniu būdu su auksaakėmis Chrysoperla carnea, priklausančiomis tinklasparniams, ir su Orius genties blakėmis nebuvo sėkmingi. Tuo tarpu JAV, prie Didžiųjų ežerų, kopūstų lauke paleidus plėšriąsias erkes Ambliseius, pavyko gerokai sumažinti tabakinių tripsų daromą žalą.
Tabakiniai tripsai paplitę nuo pusiaujo iki Sibiro, nuo Naujosios Zelandijos iki Švedijos, gyvena iki 2,7 km aukščio virš jūros lygio. Tai - polifagas, mintantis įvairiausiais augalais nuo liucernos iki gvaizdūnės, nuo česnako iki rožių. Visą augalų šeimininkų sąrašą sudaro keli šimtai rūšių iš vėdryninių, bulvinių, erškėtinių, salierinių, lelijinių, astrinių, moliūginių ir kitų botaninių šeimų. Vabzdžiai smarkiau pakenkia vidutinio klimato sąlygomis augantiems augalams negu augantiems tropikų juostoje; pakankamai reti drėgnose atogrąžose. Tabakiniai tripsai gyvena ant lapų, ūglių, žieduose ir žiedynuose. Labiausiai mėgsta svogūninius augalus, ypač sėjinukus. Tabakiniai tripsai gali išgyventi svogūnų sandėliuose, misdami sultimis iš drėgnų galvučių ir pradedančių dygti laiškų. Tačiau dažni jie ir lauko daržovių (ypač žirnių, salotų, morkų ir pomidorų) laukuose, tabako ir medvilnės plantacijose, šiltnamių agurkuose, kopūstuose ir įvairiose gėlėse. Pavyzdžiui, Olandijoje porų augintojai nurodo, kad bene pagrindinis jų kenkėjas - tabakinis tripsas. Kitose šalyse dėl šių vabzdžių nemažai nuostolių patyrė chrizantemų ir gvazdikų augintojai. Dažnai tabakiniai tripsai gyvena laukų piktžolėse ir staiga išplinta ant kultūrinių augalų.
Smarkiai pažeistų augalų lapai, pumpurai ir žiedai pagelsta, nukrinta; augalai pasidaro žemaūgiai, atsiranda rudų pūslelių, baltų dėmių, sidabriškas blizgesys (išsiurbiamas ląstelių turinys, persišviečia tušti oro tarpai po kutikula), matyti maitinimosi dūriai (randai); jauni viršūniniai lapai išsigimsta - susiraukšlėja jų paviršius, įdumba audiniai, pakraščiai susisuka į vidų, matyti geltonos chlorotinės dėmės su pilku atspalviu palei didžiąsias gyslas; pažeidžiamos žiedų pamatinės dalys ir sunyksta besiformuojančios žiedadulkės. Svarbiausia, kad šie tripsai gali platinti TSWV – pomidorų dėmėtojo vytulio virusą ir TSV – tabako dryžligės virusą.
Tripsų suaugėliai 1,1-1,2 mm ilgio, pilkšvai gelsvi. Antenos pilkos, tik pirmasis narelis šviesesnis negu šeši likusieji. Priekiniai sparnai gelsvi, užpakaliniai balsvi ir gerokai siauresni. Kūno ir antenų narelių spalva gali būti ir kitokia. Skiriamos bent trys tabakinių tripsų formos. Kiaušiniai pailgi, pupelės formos, balti, 0,2 mm dydžio. Patelė su kiaušdėtimi kiaušinius įterpia į šeimininko audinius (kiaušiniai būna augalo, dažniausiai lapo, viduje). Pirmojo ūgio lervos baltos, 0,35-0,38 mm ilgio. Antrojo ūgio lervos gelsvos, 0,7-0,9 mm ilgio. Pirmoji ir antroji nimfos spalva ir forma panašios į antrojo ūgio lervas, tačiau su sparnų užuomazgomis. Antrosios nimfos antenos nulinkusios į šonus, o pirmosios nimfos – nukreiptos į priekį.
Per metus, priklausomai nuo aplinkos temperatūros, išsivysto keletas tabakinių tripsų generacijų. Suaugėliai ir lervos žiemoja dirvoje arba augalų likučiuose virš žemės. Nimfos žiemoja tik dirvoje. Vystymosi trukmė: 6-8 dienos - kiaušiniai, 10-14 dienų - lervos, 5-9 dienos - nimfos. Jei temperatūra 15oC, vystymasis trunka 35 dienas. Suaugėliai dauginasi partenogenetiškai, rečiau lytiniu būdu. Tad dažniau laukuose aptinkamos patelės, o ne patinėliai. Patelės gyvena 32 dienas: nuo suaugėlio stadijos pradžios iki kiaušinių dėjimo praeina 6 paros, kiaušinius deda 22 paras, nustojusios dėti kiaušinius išgyvena dar 4 paras. Viena patelė sudeda nuo 20 iki 200 kiaušinių.
Arūno Sabo nuotraukos