Pra­ėju­siais me­tais Šir­vin­tų ra­jo­no Dru­žų kai­me nui­mant der­lių 2 ha ko­pūs­tų lau­ke pa­ste­bė­ta, kad vi­du­ti­nio vė­ly­vu­mo ko­pūs­tai smar­kiai pa­žeis­ti, pra­ra­dę pre­ki­nę ver­tę. La­pai bu­vo su iš­ki­lio­mis kamš­tė­jan­čio­mis pūs­le­lė­mis. Ne­pa­kenk­ta li­ko tik maž­daug kumš­čio dy­džio ko­pūs­tų vi­di­nė da­lis. Tarp la­pų ap­tik­ta gau­sy­bė trip­sų su­au­gė­lių bei ler­vų.

Ko­pūs­tų prieš­sė­lis bu­vo li­nai, o lie­pą ko­pūs­tai tris kar­tus purkš­ti nuo ken­kė­jų kon­tak­ti­niais in­sek­ti­ci­dais. Fi­to­sa­ni­ta­ri­nių ty­ri­mų la­bo­ra­to­ri­jo­je pa­da­rius ty­ri­mus pa­aiš­kė­jo, jog tai – ta­ba­ki­niai trip­sai (Thrips ta­ba­ci Lin­de­mann). Ir tarp ler­vų, ir tarp su­au­gė­lių ki­tų rū­šių trip­sų ar vabz­džių ne­ap­tik­ta. Ka­dan­gi li­te­ra­tū­ro­je nu­ro­do­ma, jog ko­pūs­tuo­se ga­li gy­ven­ti ki­ta pa­na­ši trip­sų rū­šis – Thrips an­gus­ti­ceps Uzel, ban­di­niai bu­vo nu­siųs­ti į Olan­di­jos au­ga­lų ap­sau­gos tar­ny­bą, ku­ri pa­tvir­ti­no, kad Lie­tu­vo­je iden­ti­fi­kuo­ta rū­šis nu­sta­ty­ta tei­sin­gai. Tik­riau­siai en­to­mo­fa­gų ir pa­ra­zi­toi­dų trū­ku­mas ko­pūs­tų lau­ke, aukš­ta tem­pe­ra­tū­ra bei ki­tos pa­lan­kios są­ly­gos lė­mė ta­ba­ki­nių trip­sų ant­plū­dį.

Gam­to­je, na­tū­ra­lio­se bu­vei­nė­se, ta­ba­ki­nių trip­sų ler­vas puo­la plėš­rie­ji trip­sai – Aeo­lot­hrips in­ter­me­dius Bag­nall. Šie en­to­mo­fa­gai gy­ve­na įvai­rio­se žo­lė­se. Vie­na šios trip­sų rū­šies ler­va per pa­rą su­nai­ki­na 40 ta­ba­ki­nio trip­so ler­vų. Ta­ba­ki­nių trip­sų pa­ra­zi­toi­das – plė­via­sparnis Ce­ra­ni­sus me­nes (Wal­ker). Kul­tū­ri­nių au­ga­lų au­gin­to­jams ne kar­tą te­ko pa­tir­ti nuos­to­lių dėl ta­ba­ki­nio trip­so po­vei­kio. Ban­dy­mai Vo­kie­ti­jo­je kon­tro­liuo­ti šių trip­sų gau­su­mą bio­lo­gi­niu bū­du su auk­sa­a­kė­mis Chry­so­per­la car­nea, pri­klau­san­čio­mis tin­klas­par­niams, ir su Orius gen­ties bla­kė­mis ne­bu­vo sėk­min­gi. Tuo tar­pu JAV, prie Di­džių­jų eže­rų, ko­pūs­tų lau­ke pa­lei­dus plėš­riąsias er­kes Am­bli­sei­us, pa­vy­ko ge­ro­kai su­mažin­ti ta­ba­ki­nių trip­sų da­ro­mą ža­lą.

Ta­ba­ki­niai trip­sai pa­pli­tę nuo pu­siau­jo iki Si­bi­ro, nuo Nau­jo­sios Ze­lan­di­jos iki Šve­di­jos, gy­ve­na iki 2,7 km aukš­čio virš jū­ros ly­gio. Tai - po­li­fa­gas, min­tan­tis įvai­riau­siais au­ga­lais nuo liu­cer­nos iki gvaiz­dū­nės, nuo čes­na­ko iki ro­žių. Vi­są augalų šeimininkų są­ra­šą su­da­ro ke­li šim­tai rū­šių iš vėd­ry­ni­nių, bul­vi­nių, erš­kė­ti­nių, sa­lie­ri­nių, le­li­ji­nių, ast­ri­nių, mo­liū­gi­nių ir ki­tų bo­ta­ni­nių šei­mų. Vabzdžiai smar­kiau pa­ken­kia vi­du­ti­nio kli­ma­to sąly­go­mis au­gan­tiems au­ga­lams ne­gu au­gan­tiems tro­pi­kų juos­to­je; pa­kan­ka­mai re­ti drėg­no­se ato­grą­žo­se. Ta­ba­ki­niai trip­sai gy­ve­na ant la­pų, ūg­lių, žie­duo­se ir žie­dy­nuo­se. La­biau­siai mėgs­ta svo­gū­ni­nius au­ga­lus, ypač sė­ji­nu­kus. Ta­ba­ki­niai trip­sai ga­li iš­gy­ven­ti svo­gū­nų san­dė­liuo­se, mis­da­mi sul­ti­mis iš drėg­nų gal­vu­čių ir pra­de­dan­čių dyg­ti laiš­kų. Ta­čiau daž­ni jie ir lau­ko daržovių (ypač žir­nių, sa­lo­tų, mor­kų ir po­mi­do­rų) lau­kuo­se, ta­ba­ko ir med­vil­nės plan­ta­ci­jo­se, šilt­na­mių agur­kuo­se, ko­pūs­tuo­se ir įvai­rio­se gė­lė­se. Pa­vyzdžiui, Olan­di­jo­je po­rų au­gin­to­jai nu­ro­do, kad be­ne pa­grin­di­nis jų ken­kė­jas - ta­ba­ki­nis trip­sas. Ki­to­se ša­ly­se dėl šių vabz­džių ne­ma­žai nuos­to­lių pa­ty­rė chri­zan­te­mų ir gvaz­di­kų au­gin­to­jai. Dažnai ta­ba­ki­niai trip­sai gy­ve­na lau­kų pik­tžo­lė­se ir stai­ga iš­plin­ta ant kul­tū­ri­nių au­ga­lų.

Smar­kiai pažeis­tų au­ga­lų la­pai, pum­pu­rai ir žie­dai pa­gels­ta, nu­krin­ta; au­ga­lai pa­si­da­ro že­ma­ū­giai, at­si­ran­da ru­dų pūs­le­lių, bal­tų dė­mių, si­dab­riš­kas bliz­ge­sys (iš­siur­bia­mas ląs­te­lių tu­ri­nys, per­si­švie­čia tuš­ti oro tar­pai po ku­ti­ku­la), ma­ty­ti mai­ti­ni­mo­si dū­riai (ran­dai); jau­ni vir­šū­ni­niai la­pai iš­si­gims­ta - su­si­raukš­lė­ja jų pa­vir­šius, įdum­ba au­di­niai, pa­kraš­čiai su­si­su­ka į vi­dų, ma­ty­ti gel­to­nos chlo­ro­ti­nės dė­mės su pil­ku at­spal­viu pa­lei didžiąsias gys­las; pažeidžia­mos žie­dų pa­ma­ti­nės da­lys ir su­nyks­ta be­si­for­muo­jan­čios žie­da­dul­kės. Svar­biau­sia, kad šie trip­sai ga­li pla­tin­ti TSWV – po­mi­do­rų dė­mė­to­jo vy­tu­lio vi­ru­są ir TSV – ta­ba­ko dryž­li­gės vi­ru­są.

Trip­sų su­au­gė­liai 1,1-1,2 mm il­gio, pilkš­vai gels­vi. An­te­nos pil­kos, tik pir­ma­sis na­re­lis švie­ses­nis ne­gu še­ši li­ku­sie­ji. Prie­ki­niai spar­nai gels­vi, už­pa­ka­li­niai bals­vi ir ge­ro­kai siau­res­ni. Kū­no ir an­te­nų na­re­lių spal­va ga­li bū­ti ir ki­to­kia. Ski­ria­mos bent trys ta­ba­ki­nių trip­sų for­mos. Kiau­ši­niai pail­gi, pu­pe­lės for­mos, bal­ti, 0,2 mm dydžio. Pa­te­lė su kiauš­dė­ti­mi kiau­ši­nius įter­pia į šei­mi­nin­ko au­di­nius (kiau­ši­niai bū­na au­ga­lo, daž­niau­siai la­po, vi­du­je). Pir­mo­jo ūgio ler­vos bal­tos, 0,35-0,38 mm il­gio. Ant­ro­jo ūgio ler­vos gels­vos, 0,7-0,9 mm il­gio. Pir­mo­ji ir ant­ro­ji nim­fos spal­va ir for­ma pa­na­šios į ant­ro­jo ūgio ler­vas, ta­čiau su spar­nų užuo­maz­go­mis. Ant­ro­sios nim­fos an­te­nos nu­lin­ku­sios į šo­nus, o pir­mo­sios nim­fos – nu­kreip­tos į prie­kį.

Per me­tus, pri­klau­so­mai nuo ap­lin­kos tem­pe­ra­tū­ros, išsi­vys­to ke­le­tas ta­ba­ki­nių trip­sų ge­ne­ra­ci­jų. Su­au­gė­liai ir ler­vos žie­mo­ja dir­vo­je ar­ba au­ga­lų li­ku­čiuo­se virš že­mės. Nim­fos žie­mo­ja tik dir­vo­je. Vys­ty­mo­si truk­mė: 6-8 die­nos - kiaušiniai, 10-14 die­nų - ler­vos, 5-9 die­nos - nim­fos. Jei tem­pe­ra­tū­ra 15oC, vys­ty­ma­sis trun­ka 35 die­nas. Su­au­gė­liai dau­gi­na­si par­te­no­ge­ne­tiš­kai, re­čiau ly­ti­niu bū­du. Tad daž­niau lau­kuo­se ap­tin­ka­mos pa­te­lės, o ne pa­ti­nė­liai. Pa­te­lės gy­ve­na 32 die­nas: nuo su­au­gė­lio sta­di­jos pra­džios iki kiau­ši­nių dė­ji­mo pra­ei­na 6 pa­ros, kiaušinius de­da 22 pa­ras, nu­sto­ju­sios dė­ti kiau­ši­nius išgy­ve­na dar 4 pa­ras. Vie­na pa­te­lė su­de­da nuo 20 iki 200 kiau­ši­nių.

Arū­no Sa­bo nuo­trau­kos