- Daina STANIŠAUSKIENĖ
- Mano ūkis
Šiandien Raseinių r. ūkininko Eugenijaus Jasiulio ūkį galima laikyti pavyzdiniu šeimos ūkiu: per 100 ha žemės, 25 melžiamos karvės, kylantys nauji pastatai ir vešlūs žolynai. Nepaisant apgailėtinos pieno supirkimo kainos, jis žada plėsti pieno ūkį ir auginti 80 melžiamų karvių. Tačiau, kad apsispręstų kuo versis, prireikė ir laiko, ir konsultantų patarimų.
Pradžia buvo sunki
Per vargus atsiėmęs 15 ha senelių žemės 1993 m. jaunas veterinarijos gydytojas ėmėsi kurti savo ūkį. „Iš pradžių vertėmės viskuo, iš ko buvo galima uždirbti: auginome cukrinius runkelius, linus, javus. Tada turėjome tik 5 karves“, - prisiminė nelengvą ūkininkavimo pradžią E.Jasiulis. Beje, pirmieji statiniai ką tik įsikūrusiame ūkyje buvo ūkiniai pastatai. Tik prieš trejus metus buvo baigtas statyti ir gyvenamasis namas.
Jau dešimt metų ūkininkaujantis E.Jasiulis verstis pieno ūkiu nutarė prieš ketverius metus, kuomet buvusio Žemės ūkio konsultavimo tarnybos Raseinių r. biuro vedėjo Jono Elzbergo įkalbėtas išvyko į kaimyninę Lenkiją. „Tik pamatęs, kaip ūkininkauja lenkai, supratau, kokios mūsų nesėkmės priežastys ir kodėl mes negalime tvirtai atsistoti ant kojų, - tvirtino ūkininkas. – Mintis, jog ir aš galiu taip tvarkytis, nedavė ramybės“. Gal ir keistai tuomet, tik grįžęs iš kelionės, atrodė Eugenijus, kai vėlų rudenį su žoliapjove išvažiavo į ganyklas. Tačiau būtent ganyklų priežiūrą pirmiausia ir reikėjo keisti.
Geriausias patarėjas - LŽŪKT
Ūkininkavimo pradžioje užsimezgusi draugystė su konsultavimo tarnyba nenutrūko iki šių dienų. E.Jasiuliui konsultantai pataria ne tik kaip auginti karves, bet ir kada bei kuo laukus purkšti, tvarko ūkio buhalterinę apskaitą. Pasak ūkininko, be jų – nė iš vietos. O ir konsultantai smalsaus ūkininko nepalieka ramybėje. Pirmieji užsienio projektai buvo įgyvendinami E.Jasiulio ūkyje: mokėsi ir ūkininkas, ir patys konsultantai.
Vieno iš projektų tikslas buvo išmokyti lietuvius tinkamai prižiūrėti žolynus. Žolių ūkio tvarkymo egzaminą E.Jasiulis išlaikė dešimtukui, nes pasirašęs sutartį, privalėjo vykdyti visus reikalavimus. Konsultantai į ūkį užsukdavo kas dvi savaites. Taigi visi pievų priežiūros darbai buvo atliekami laiku. Pirmieji daniškų daugiamečių svidrių ir baltųjų dobilų hektarai derėjo puikiai, taip pat ir primilžiai per kelis metus šoktelėjo nuo 4 000 iki 6 000 kg. „Tik tada supratau, kad kuo jaunesnė žolė, tuo ji maistingesnė. Įsitikinau pamatęs siloso tyrimų rezultatus, akivaizdus faktas ir padidėję primilžiai. Iš pradžių buvo gaila 25 cm žolę pjauti gegužę, juk buvome pripratę šienapjūtę pradėti kur kas vėliau, kai žolė kelius siekdavo“, - žolių ūkio tvarkymo pamokas prisiminė Eugenijus. Kad raseiniškis moka gaminti silosą, įrodo ir geriausiojo siloso gamintojo konkurse užimta III-oji vieta.
Dabar ūkyje pasėta ne tik daniškų ir olandiškų, bet ir lietuviškų žolių mišinių. Lietuviško mišinio Agro-3 sudėtyje be taip gyvulių mėgiamų daugiamečių svidrių ir baltųjų dobilų dar yra pašarinių motiejukų, tikrųjų eraičinų ir pievinių miglių. Šiemet ūkininkas pasėjo 7,5 ha mišinio Agro-5. Iš 100 ha ploto žolynai užima 38 ha.
Kad derėtų, reikia gerai patręšti
Pašarų gamybos sezoną ūkininkas pradeda gana anksti, apie gegužės 20 d. Ir šiemet jo ūkyje buvo surengta bene pirmoji pašarų gamybos lauko diena. Aplinkinių rajonų ūkininkai pamatė pavyzdingai prižiūrėtas Eugenijaus pievas ir daug ko iš jo pasimokė. Prieš įrengdamas naują žolyną, jis žemę kultivuoja, voluoja. Po to, į hektarą išberia 500 kg azofoskos (NPK 16 16 16). Pasėjus žolių sėklas, žemė dar kartą privoluojama. Tais metais žolynai daugiau netręšiami. Kitais metais, kai tik galima įvažiuoti į ganyklą, išberiama 300 kg/ha azofoskos norma. Vėliau po kiekvieno nuganymo ar pjovimo, beriama po 100-150 kg amonio salietros. Kad kitais metais žolės būtų derlingos, prieš žiemą žolė nupjaunama, kad liktų tik 5 cm.
Išgelbėjo liucernos
Praėjusios vasaros sausra raseiniškio augintinių nepalietė. „Jei neturėčiau liucernų, būčiau prapuolęs“, - įsitikinęs ūkininkas. Lietuvos žemdirbystės instituto mokslininkas dr. Jonas Gutauskas šias žoles populiarina jau seniai. Pasak jo, tai ilgaamžės (4-5 metų) ir derlingos (9-12 t/ha SM) žolės, puikiai ištveriančios sausrą, tinkamos ir ganyti, ir šienauti.
„Liucernas reikia auginti su varpinėmis žolėmis, jų galima netręšti azotu, pakanka fosforo ir kalio, nes liucernos gali fiksuoti atmosferos azotą, tačiau tik tuomet, jei jų sėklos padengtos nitraginu“, - aiškino J.Gutauskas. Kaip auga prancūziškų veislių liucernos Lietuvos klimato sąlygomis, galima pamatyti Eugenijaus ūkyje, kur Lietuvos žemdirbystės instituto mokslininkai atlieka bandymus.
Karvėms reikia ne tik žolių siloso
Karvėms ūkyje pagaminama ne tik žolių, bet ir kukurūzų siloso. Pastarųjų augalų plotus ūkininkas padvigubino – šiemet pasėjo 10 ha. Juos doroja naudotu smulkintuvu Fortschritt. Nors tai ne pati tinkamiausia technika kukurūzams smulkinti, tačiau, pasak ūkininko, kad grūdai būtų sutraiškyti, augalus pradeda pjauti dar ne visai subrendusius, kol grūdo odelė minkšta
Be siloso melžiamos karvės gauna savos gamybos ir AB „Kėdainių grūdai“ kombinuotųjų pašarų mišinio: vasarą 1 l pieno skiriama 200 g, o žiemą – 300 g koncentratų. Beje, jei karvės būtų šeriamos gamykliniais kombinuotaisiais pašarais, gautų per daug baltymų, mat ūkininko silosas labai maistingas. Tad konsultantai patarė juos maišyti su ne tokiais maistingais, savo ūkyje užaugintais grūdais. „Išgintos į ganyklą karvės visų kombinuotųjų pašarų net nesuėda, tik apie birželio vidurį, kuomet žolės maistingumas sumažėja, koncentratų nelieka“, - pastebėjo ūkininkas. Pasak jo, labai puikus pašaras – cukrinių runkelių griežinių išspaudos. Visą žiemą telyčios buvo šeriamos tik šienainiu ir griežiniais. Jokių koncentratų jos negavo, bet gerai augo.
Planuose – šalta karvidė
Senajame Jasiulių tvarte visi gyvuliai jau nebetelpa, tad po truputį įsibėgėja naujosios 80 vietų karvidės statyba. Pasak ūkininko, tvartas neturėtų daug kainuoti, mat visos jo konstrukcijos nenaujos, sienoms bus panaudotos siloso tranšėjos plokštės. Šaltojoje karvidėje bus įrengtos 3 eilės boksų, o mėšlas šalinamas skreperiu. Mėšlui ir kitoms nuotekoms kaupti ketina pastatyti 1 000 t talpos rezervuarą. Pasak LŽŪKT Raseinių r. biuro gyvulininkystės konsultanto Dainoro Bagdono, toks gyvulių laikymas užsienio šalyse populiariausias, tad ūkininko pasirinkimas tikrai teisingas. Tvartas statomas Eugenijaus šeimos lėšomis, o karvidės įrangai (melžimo ir mėšlo šalinimo) įsigyti jis tikisi gauti SAPARD programos paramą.
Atrodytų, kad ūkininkauti Eugenijui sekasi, tačiau paklaustas apie finansinę ūkio padėtį, jis liūdnai nusišypso. Vargu, ar šiandien yra ūkininkų, patenkintų pieno supirkimo kainomis. „Pieną parduodu UAB „Pieno žvaigždės“, už kilogramą gaunu 35 centus, ar tiek jis vertas?“, - pats savęs klausė ūkininkas. E.Jasiulio nuomone, kad būtų stipresni, ūkininkai turi kooperuotis, todėl dar šiemet jis ketina įstoti į kooperatyvą „Lietuviškas pienas“.