Šian­dien Ra­sei­nių r. ūki­nin­ko Eu­ge­ni­jaus Ja­siu­lio ūkį ga­li­ma lai­ky­ti pa­vyz­di­niu šei­mos ūkiu: per 100 ha že­mės, 25 mel­žia­mos kar­vės, ky­lan­tys nau­ji pa­sta­tai ir veš­lūs žo­ly­nai. Ne­pai­sant ap­gai­lė­ti­nos pie­no su­pir­ki­mo kai­nos, jis ža­da plės­ti pie­no ūkį ir au­gin­ti 80 mel­žia­mų kar­vių. Ta­čiau, kad ap­si­spręs­tų kuo ver­sis, pri­rei­kė ir lai­ko, ir kon­sul­tan­tų pa­ta­ri­mų.

 Pra­džia bu­vo sun­ki

Per var­gus at­si­ė­męs 15 ha se­ne­lių že­mės 1993 m. jau­nas ve­te­ri­na­ri­jos gy­dy­to­jas ėmė­si kur­ti sa­vo ūkį. „Iš pra­džių ver­tė­mės vis­kuo, iš ko bu­vo ga­li­ma už­dirb­ti: au­gi­no­me cuk­ri­nius run­ke­lius, li­nus, ja­vus. Ta­da tu­rė­jo­me tik 5 kar­ves“, - pri­si­mi­nė ne­leng­vą ūki­nin­ka­vi­mo pra­džią E.Ja­siu­lis. Be­je, pir­mie­ji sta­ti­niai ką tik įsi­kū­ru­sia­me ūky­je bu­vo ūki­niai pa­sta­tai. Tik prieš tre­jus me­tus bu­vo baig­tas sta­ty­ti ir gy­ve­na­ma­sis na­mas.

Jau de­šimt me­tų ūki­nin­kau­jan­tis E.Ja­siu­lis vers­tis pie­no ūkiu nu­ta­rė prieš ket­ve­rius me­tus, kuo­met bu­vu­sio Že­mės ūkio kon­sul­ta­vi­mo tar­ny­bos Ra­sei­nių r. biu­ro ve­dė­jo Jo­no Elz­ber­go įkal­bė­tas iš­vy­ko į kai­my­ni­nę Len­ki­ją. „Tik pa­ma­tęs, kaip ūki­nin­kau­ja len­kai, su­pra­tau, ko­kios mū­sų ne­sėk­mės prie­žas­tys ir ko­dėl mes ne­ga­li­me tvir­tai at­si­sto­ti ant ko­jų, - tvir­ti­no ūki­nin­kas. – Min­tis, jog ir aš ga­liu taip tvar­ky­tis, ne­da­vė ra­my­bės“. Gal ir keis­tai tuo­met, tik grį­žęs iš ke­lio­nės, at­ro­dė Eu­ge­ni­jus, kai vė­lų ru­de­nį su žo­liap­jo­ve iš­va­žia­vo į ga­nyk­las. Ta­čiau bū­tent ga­nyk­lų prie­žiū­rą pir­miau­sia ir rei­kė­jo keis­ti.

Ge­riau­sias pa­ta­rė­jas - LŽŪKT

Ūki­nin­ka­vi­mo pra­džio­je už­si­mez­gu­si drau­gys­tė su kon­sul­ta­vi­mo tar­ny­ba ne­nu­trū­ko iki šių die­nų. E.Ja­siu­liui kon­sul­tan­tai pa­ta­ria ne tik kaip au­gin­ti kar­ves, bet ir ka­da bei kuo lau­kus purkš­ti, tvar­ko ūkio bu­hal­te­ri­nę ap­skai­tą. Pa­sak ūki­nin­ko, be jų – nė iš vie­tos. O ir kon­sul­tan­tai smalsaus ūki­nin­ko ne­pa­lie­ka ra­my­bė­je. Pir­mie­ji už­sie­nio pro­jek­tai bu­vo įgy­ven­di­na­mi E.Ja­siu­lio ūky­je: mo­kė­si ir ūki­nin­kas, ir pa­tys kon­sul­tan­tai.

Vie­no iš pro­jek­tų tiks­las bu­vo iš­mo­ky­ti lie­tu­vius tin­ka­mai pri­žiū­rė­ti žo­ly­nus. Žo­lių ūkio tvar­ky­mo eg­za­mi­ną E.Ja­siu­lis iš­lai­kė de­šim­tu­kui, nes pa­si­ra­šęs su­tar­tį, pri­va­lė­jo vyk­dy­ti vi­sus rei­ka­la­vi­mus. Kon­sul­tan­tai į ūkį už­suk­da­vo kas dvi sa­vai­tes. Tai­gi vi­si pie­vų prie­žiū­ros dar­bai bu­vo at­lie­ka­mi lai­ku. Pir­mie­ji da­niš­kų dau­gia­me­čių svid­rių ir bal­tų­jų do­bi­lų hek­ta­rai de­rė­jo pui­kiai, taip pat ir pri­mil­žiai per ke­lis me­tus šok­te­lė­jo nuo 4 000 iki 6 000 kg. „Tik ta­da su­pra­tau, kad kuo jau­nes­nė žo­lė, tuo ji mais­tin­ges­nė. Įsi­ti­ki­nau pa­ma­tęs si­lo­so ty­ri­mų re­zul­ta­tus, aki­vaiz­dus fak­tas ir pa­di­dė­ję pri­mil­žiai. Iš pra­džių bu­vo gai­la 25 cm žo­lę pjau­ti ge­gu­žę, juk bu­vo­me pri­pra­tę šie­nap­jū­tę pra­dė­ti kur kas vė­liau, kai žo­lė ke­lius siek­da­vo“, - žo­lių ūkio tvar­ky­mo pa­mo­kas pri­si­mi­nė Eu­ge­ni­jus. Kad ra­sei­niš­kis mo­ka ga­min­ti si­lo­są, įro­do ir ge­riau­sio­jo si­lo­so ga­min­to­jo kon­kur­se už­im­ta III-oji vie­ta.

Da­bar ūky­je pa­sė­ta ne tik da­niš­kų ir olan­diš­kų, bet ir lie­tu­viš­kų žo­lių mi­ši­nių. Lie­tu­viš­ko mi­ši­nio Ag­ro-3 su­dė­ty­je be taip gy­vu­lių mė­gia­mų dau­gia­me­čių svid­rių ir bal­tų­jų do­bi­lų dar yra pa­ša­ri­nių mo­tie­ju­kų, tik­rų­jų erai­či­nų ir pie­vi­nių mig­lių. Šie­met ūki­nin­kas pa­sė­jo 7,5 ha mi­ši­nio Ag­ro-5. Iš 100 ha plo­to žo­ly­nai už­ima 38 ha.

Kad de­rė­tų, rei­kia ge­rai patręš­ti

Pa­ša­rų ga­my­bos se­zo­ną ūkininkas pra­de­da ga­na anks­ti, apie ge­gu­žės 20 d. Ir šie­met jo ūky­je bu­vo su­reng­ta be­ne pir­mo­ji pa­ša­rų ga­my­bos lau­ko die­na. Ap­lin­ki­nių ra­jo­nų ūki­nin­kai pa­matė pa­vyz­din­gai pri­žiū­rė­tas Eu­ge­ni­jaus pie­vas ir daug ko iš jo pa­si­mo­kė. Prieš įreng­da­mas nau­ją žo­ly­ną, jis že­mę kul­ti­vuo­ja, vo­luo­ja. Po to, į hek­ta­rą iš­be­ria 500 kg azo­fos­kos (NPK 16 16 16). Pa­sė­jus žo­lių sėk­las, že­mė dar kar­tą pri­vo­luo­ja­ma. Tais me­tais žo­ly­nai dau­giau ne­trę­šia­mi. Ki­tais me­tais, kai tik ga­li­ma įva­žiuo­ti į ga­nyk­lą, iš­be­ria­ma 300 kg/ha azo­fos­kos nor­ma. Vė­liau po kiek­vie­no nu­ga­ny­mo ar pjo­vi­mo, be­ria­ma po 100-150 kg amo­nio sa­liet­ros. Kad ki­tais me­tais žo­lės bū­tų der­lin­gos, prieš žie­mą žo­lė nu­pjau­na­ma, kad lik­tų tik 5 cm.

Iš­gel­bė­jo liu­cer­nos

Pra­ėju­sios va­sa­ros saus­ra ra­sei­niš­kio au­gin­ti­nių ne­pa­lie­tė. „Jei ne­tu­rė­čiau liu­cer­nų, bū­čiau pra­puo­lęs“, - įsi­ti­ki­nęs ūki­nin­kas. Lie­tu­vos žem­dir­bys­tės ins­ti­tu­to moks­li­nin­kas dr. Jo­nas Gu­taus­kas šias žo­les po­pu­lia­ri­na jau se­niai. Pa­sak jo, tai il­ga­am­žės (4-5 me­tų) ir der­lin­gos (9-12 t/ha SM) žo­lės, pui­kiai iš­tve­rian­čios saus­rą, tin­ka­mos ir ga­ny­ti, ir šie­nau­ti.

„Liu­cer­nas rei­kia au­gin­ti su var­pi­nė­mis žo­lė­mis, jų ga­li­ma ne­tręš­ti azo­tu, pa­kan­ka fos­fo­ro ir ka­lio, nes liu­cer­nos ga­li fik­suo­ti at­mo­sfe­ros azo­tą, ta­čiau tik tuo­met, jei jų sėk­los pa­deng­tos nit­ra­gi­nu“, - aiš­ki­no J.Gu­taus­kas. Kaip au­ga pran­cū­ziš­kų veis­lių liu­cer­nos Lie­tu­vos kli­ma­to są­ly­go­mis, ga­li­ma pa­ma­ty­ti Eu­ge­ni­jaus ūky­je, kur Lie­tu­vos žem­dir­bys­tės ins­ti­tu­to moks­li­nin­kai at­lie­ka ban­dy­mus.

Kar­vėms rei­kia ne tik žo­lių si­lo­so

Kar­vėms ūky­je pa­ga­mi­na­ma ne tik žo­lių, bet ir ku­ku­rū­zų si­lo­so. Pas­ta­rų­jų au­ga­lų plo­tus ūki­nin­kas pa­dvi­gu­bi­no – šie­met pa­sė­jo 10 ha. Juos do­ro­ja nau­do­tu smul­kin­tu­vu Fort­schritt. Nors tai ne pa­ti tin­ka­miau­sia tech­ni­ka ku­ku­rū­zams smul­kin­ti, ta­čiau, pa­sak ūki­nin­ko, kad grū­dai bū­tų su­traiš­ky­ti, au­ga­lus pra­de­da pjau­ti dar ne vi­sai su­bren­du­sius, kol grū­do ode­lė minkš­ta

 Be si­lo­so mel­žia­mos kar­vės gau­na sa­vos ga­my­bos ir AB „Kė­dai­nių grū­dai“ kom­bi­nuo­tų­jų pa­ša­rų mi­ši­nio: va­sa­rą 1 l pie­no ski­ria­ma 200 g, o žie­mą – 300 g kon­cen­tra­tų. Be­je, jei kar­vės bū­tų še­ria­mos ga­myk­li­niais kom­bi­nuo­tai­siais pa­ša­rais, gau­tų per daug bal­ty­mų, mat ūki­nin­ko si­lo­sas la­bai mais­tin­gas. Tad kon­sul­tan­tai pa­ta­rė juos mai­šy­ti su ne to­kiais mais­tin­gais, sa­vo ūky­je už­au­gin­tais grū­dais. „Iš­gin­tos į ga­nyk­lą kar­vės vi­sų kom­bi­nuo­tų­jų pa­ša­rų net ne­su­ėda, tik apie bir­že­lio vi­du­rį, kuo­met žo­lės mais­tin­gu­mas su­ma­žė­ja, kon­cen­tra­tų ne­lie­ka“, - pa­ste­bė­jo ūki­nin­kas. Pa­sak jo, la­bai pui­kus pa­ša­ras – cuk­ri­nių run­ke­lių grie­ži­nių iš­spau­dos. Vi­są žie­mą te­ly­čios bu­vo še­ria­mos tik šie­nai­niu ir grie­ži­niais. Jo­kių kon­cen­tra­tų jos ne­ga­vo, bet ge­rai au­go.

Pla­nuo­se – šal­ta kar­vi­dė

Se­na­ja­me Ja­siu­lių tvar­te vi­si gy­vu­liai jau ne­be­tel­pa, tad po tru­pu­tį įsi­bė­gė­ja nau­jo­sios 80 vie­tų kar­vi­dės sta­ty­ba. Pa­sak ūki­nin­ko, tvar­tas ne­tu­rė­tų daug kai­nuo­ti, mat vi­sos jo kon­struk­ci­jos nenaujos, sie­noms bus pa­nau­do­tos si­lo­so tran­šė­jos plokš­tės. Šal­to­jo­je kar­vi­dė­je bus įreng­tos 3 ei­lės bok­sų, o mėš­las ša­li­na­mas skre­pe­riu. Mėš­lui ir ki­toms nuo­te­koms kaup­ti ke­ti­na pa­sta­ty­ti 1 000 t tal­pos re­zer­vu­a­rą. Pa­sak LŽŪKT Ra­sei­nių r. biu­ro gy­vu­li­nin­kys­tės kon­sul­tan­to Dai­no­ro Bag­do­no, toks gy­vu­lių lai­ky­mas už­sie­nio ša­ly­se po­pu­lia­riau­sias, tad ūki­nin­ko pa­si­rin­ki­mas tik­rai tei­sin­gas. Tvar­tas sta­to­mas Eu­ge­ni­jaus šei­mos lė­šo­mis, o kar­vi­dės įran­gai (mel­ži­mo ir mėš­lo ša­li­ni­mo) įsi­gy­ti jis tikisi gau­ti SAPARD pro­gra­mos pa­ra­mą.

At­ro­dy­tų, kad ūki­nin­kau­ti Eu­ge­ni­jui se­ka­si, ta­čiau pa­klaus­tas apie fi­nan­si­nę ūkio pa­dė­tį, jis liūd­nai nu­si­šyp­so. Var­gu, ar šian­dien yra ūki­nin­kų, pa­ten­kin­tų pie­no su­pir­ki­mo kai­no­mis. „Pie­ną par­duo­du UAB „Pie­no žvaigž­dės“, už ki­log­ra­mą gau­nu 35 cen­tus, ar tiek jis ver­tas?“, - pats sa­vęs klau­sė ūki­nin­kas. E.Ja­siu­lio nuo­mo­ne, kad bū­tų stip­res­ni, ūki­nin­kai tu­ri ko­o­pe­ruo­tis, to­dėl dar šie­met jis ke­ti­na įsto­ti į ko­o­pe­ra­ty­vą „Lie­tu­viš­kas pie­nas“.