Mano Ūkis 2003/07
Pieningų karvių šėrimas
  • Dr. Zita BARTKEVIČIŪTĖ LIETUVOS VETERINARIJOS AKADEMIJA
  • Mano ūkis

Vi­du­ti­nis 5 000 – 6 000 kg pri­mil­žis iš kar­vės per lak­ta­ci­ją Lie­tu­vo­je ta­po įpras­tu da­ly­ku. Ban­do­se yra ir to­kių kar­vių, ku­rios duo­da 8 000 - 11 000 ki­log­ra­mų. Ta­čiau tin­ka­mai su­tvar­ky­ti pie­nin­gų kar­vių šė­ri­mą nė­ra pa­pras­ta.

Su­dė­tin­ga, kai su­da­rant ra­cio­nus rei­kia „įtik­ti“ ne tik pa­čiai kar­vei, bet ir jos di­džia­ja­me prie­skran­dy­je esantiems mik­ro­or­ga­niz­mams, ku­rių ten ran­da­ma dau­giau ne­gu 60 rū­šių, o vi­sų jų ma­sė sie­kia apie 7 kg. Kar­vės svei­ka­ta, ap­rū­pi­ni­mas mais­to me­džia­go­mis, pro­duk­ty­vu­mas ir pro­duk­ci­jos ko­ky­bė la­biau­siai pri­klau­so nuo mik­ro­or­ga­niz­mų ak­ty­vu­mo ir gau­su­mo.

Pie­nin­gų kar­vių reik­mės la­bai di­de­lės, o ga­li­my­bės su­ės­ti daug pa­ša­rų ri­bo­tos, to­dėl ra­cio­no sau­so­jo­je me­džia­go­je tu­ri bū­ti di­de­lė ener­gi­jos ir mais­to me­džia­gų kon­cen­tra­ci­ja. Pri­mel­žiant per pa­rą 10 kg pie­no, 1 kg ra­cio­no sau­sų­jų me­džia­gų (SM) pa­kan­ka 5,0 MJ NEL (ne­to ener­gi­ja – gry­no­ji, pro­duk­ty­vio­ji ener­gi­ja) ir 120 g ža­lių pro­tei­nų, o kai pri­mil­žis sie­kia 40 kg, tu­rė­tų bū­ti 7,2-7,6 MJ NEL ir 180-190 g ža­lių pro­tei­nų.

 

Kad ne­bū­tų per daug ląstelienos

 

Mik­ro­or­ga­niz­mai yra ge­rai pri­si­tai­kę gy­ven­ti fer­men­tuo­da­mi ląs­te­lie­ną, bet ji lė­tai skai­do­ma ir yra ne itin mais­tin­ga me­džia­ga, to­dėl daug ląs­te­lie­nos tu­rin­tys pa­ša­rai ne­ga­li vy­rau­ti pie­nin­gų kar­vių ra­cio­nuo­se. Ener­gi­nes kar­vių reik­mes ge­riau­siai ten­kin­tų kon­cen­tra­tai, ku­rie 1 kg SM tu­ri 7,5-8,5 MJ NEL, ta­čiau di­des­ni šių pa­ša­rų kie­kiai kei­čia bū­ti­nas są­ly­gas mik­ro­or­ga­niz­mams gy­ven­ti. Mat fer­men­tuo­jant kon­cen­tra­tus, su­si­da­ro la­bai daug la­kių­jų rie­ba­lų rūgš­čių, ku­rios rūgš­ti­na di­džio­jo prie­skran­džio tu­ri­nį. Dau­gu­mai mik­ro­or­ga­niz­mų rei­ka­lin­ga be­veik neut­ra­li (pH 6,5-6,8) ter­pė. Dėl di­de­lio rūgš­tin­gu­mo (pH 4,5-5,0) iš­si­vys­to aci­do­zė, mik­ro­or­ga­niz­mai tam­pa ne­ak­ty­vūs, kar­vė pra­ran­da ape­ti­tą, ne­at­ra­jo­ja, su­ser­ga są­na­rių li­go­mis. Ga­li­ma iš­ei­tis iš to­kios pa­dė­ties – duo­ti pie­nin­goms kar­vėms la­bai ge­ros ko­ky­bės žo­li­nių pa­ša­rų (si­lo­so, šie­nai­nio, šie­no). Ver­tin­gi pa­ša­rai gau­na­mi tik iš anks­ti nu­pjau­tos žo­lės. Tuo lai­ku jo­je ma­žai ląs­te­lie­nos bei lig­ni­no, ku­ris vė­liau pjau­to­je žo­lė­je truk­do pa­si­sa­vin­ti mais­to me­džia­gas. Anks­ti pjau­tų pie­vi­nių erai­či­nų 1 kg SM bū­na iki 220 g ląs­te­lie­nos ir apie 30 g lig­ni­no, o pjau­nant po žy­dė­ji­mo, ląs­te­lie­nos su­si­kau­pia dau­giau kaip 350 g ir apie 100 g lig­ni­no. Jau­nų žo­lių or­ga­ni­nių me­džia­gų virš­ki­na­mu­mas sie­kia 80 proc., o SM 1 kg ener­gi­nė ver­tė yra 6,7 MJ NEL. To­kio pa­ša­ro SM 100-tui kg ma­sės kar­vė su­ėda 2,5 kg ir dau­giau. Su­ės­to pa­ša­ro esan­čios ener­gi­jos vi­siš­kai pa­kan­ka 16-18 kg pie­no pa­ga­min­ti, o pri­dė­jus 6,0-6,5 kg kon­cen­tra­tų, iš kar­vės ga­li­ma pri­melž­ti 30-32 kg pie­no.

 

Ko­ky­biš­kų žo­li­nių pa­ša­rų ir kon­cen­tra­tų de­ri­ny­je pa­kan­ka ener­gi­jos ir nė­ra ląs­te­lie­nos per­tek­liaus. Tei­gia­ma, kad pie­nin­gos kar­vės 100-tui kg kū­no ma­sės tu­rė­tų gau­ti 0,3-0,4 kg ląs­te­lie­nos. Di­džio­jo prie­skran­džio mik­ro­or­ga­niz­mai ją su­skai­do iki la­kių­jų rie­ba­lų rūgš­čių – ac­to, pro­pio­no, svies­to. Šios rūgš­tys nau­do­ja­mos pie­no rie­ba­lams bei cuk­rui su­si­da­ry­ti, taip pat tie­kia apie 70 proc. vi­sos or­ga­niz­mui rei­ka­lin­gos ener­gi­jos. Be to, ląs­te­lie­na su­tei­kia prie­skran­džio tu­ri­nio ma­sei pu­ru­mo, ska­ti­na at­ra­jo­ji­mą ir sei­lių iš­sky­ri­mą. Še­ria­ma ne­su­smul­kin­tu šie­nu kar­vė per pa­rą iš­ski­ria apie 180-200 l sei­lių, ku­rių šar­mi­niai jun­gi­niai neut­ra­li­zuo­ja fer­men­ta­ci­jos me­tu su­si­da­ran­čias rūgš­tis ir su­da­ro ge­ras mik­ro­or­ga­niz­mų veik­lai są­ly­gas. Per­au­gu­sių žo­lių ląs­te­lie­na dėl lig­ni­no gau­sos sun­kiai skai­do­ma ir di­džia­ja­me prie­skran­dy­je su­si­lai­ko apie po­rą pa­rų, dėl to kar­vė jau­čia­si so­ti ir ma­žiau ėda ki­tų pa­ša­rų, nors tuo me­tu ener­gi­jos ir mais­to me­džia­gų jai ne­pa­kan­ka. Men­kos ko­ky­bės pa­ša­rų kar­vės pa­jė­gia su­ės­ti vos 1,5-1,7 kg 100-tui kg kū­no ma­sės. Su­ės­to pa­ša­ro ener­gi­jos pa­kan­ka pa­ga­min­ti tik 5-6 kg pie­no. Jų or­ga­ni­nės me­džia­gos pras­tai virš­ki­na­mos (apie 65 proc.), to­dėl SM 1 kg ener­gi­nė ver­tė yra 4,5-5,0 MJ NEL. To­kiais pa­ša­rais še­ria­ma kar­vė 30 kg pie­no ga­lė­tų pa­ga­min­ti tik ga­vu­si 11-12 kg kon­cen­tra­tų.

 

Ypač svar­būs bal­ty­mai

 

Pie­nin­gų kar­vių ap­rū­pi­ni­mas pro­tei­nais taip pat yra sa­vi­tas. Su pa­ša­ru jos tu­ri gau­ti prie­skran­dy­je skai­do­mų ir ne­skai­do­mų pro­tei­nų. Skai­do­mus pro­tei­nus di­džio­jo prie­skran­džio mik­ro­or­ga­niz­mai su­ar­do iki amo­nia­ko ir nau­do­ja sa­vo au­di­nių bal­ty­mams ga­min­ti. To­kie bal­ty­mai yra va­di­na­mi mik­ro­bi­niais bal­ty­mais. Šie bal­ty­mai, o taip pat di­džia­ja­me prie­skran­dy­je ne­su­skai­dy­ti pa­ša­rų pro­tei­nai kar­tu su slen­kan­čia virš­ki­ni­mo trak­tu pa­ša­ro ma­se nu­ke­liau­ja į plo­ną­sias žar­nas. Į šią žar­ny­no da­lį pa­te­kę pro­tei­nai va­di­na­mi nau­din­gai­siais žar­ny­no bal­ty­mais. Žar­ny­no fer­men­tai juos su­skai­do iki ami­no rūgš­čių, ku­rios yra nau­do­ja­mos vi­soms or­ga­niz­mo reik­mėms pa­ten­kin­ti, taip pat ir pie­nui ga­min­ti. Tai­gi pie­no bal­ty­mų sin­te­zę ga­ran­tuo­ja du ami­no rūgš­čių šal­ti­niai – mik­ro­bi­niai bal­ty­mai ir di­džia­ja­me prie­skran­dy­je ne­skai­do­mi pa­ša­ro pro­tei­nai.

 

Mik­ro­bi­nių bal­ty­mų sin­te­zė pri­klau­so nuo di­džio­jo prie­skran­džio mik­ro­or­ga­niz­mų veik­los. Jie ak­ty­viai vei­kia ir vys­to­si tuo­met, kai su pa­ša­rais gau­na pa­kan­ka­mai leng­vai fer­men­tuo­ja­mos ener­gi­jos ir skai­do­mų pro­tei­nų. Abu šie kom­po­nen­tai į prie­skran­dį tu­ri pa­tek­ti tuo pa­čiu me­tu ir tin­ka­mu tar­pu­sa­vio san­ty­kiu.

 

Leng­vai skai­do­mų pro­tei­nų kie­kį ra­cio­ne bū­ti­na re­gu­liuo­ti, nes, jiems fer­men­tuo­jan­tis, prie­skran­dy­je su­si­da­ro la­bai daug amo­nia­ko, ir mik­ro­or­ga­niz­mai ne­pa­jė­gia jį vi­są pa­si­sa­vin­ti. Amo­nia­ko per­tek­lius pa­ten­ka į krau­ją, ke­pe­ny­se pa­ver­čia­mas į šla­pa­lą ir pa­ša­li­na­mas iš or­ga­niz­mo. Tai nuos­to­lin­ga, nes pra­ran­da­ma bal­ty­mų ir ener­gi­jos, o kai amo­nia­ko per­tek­lius yra itin di­de­lis - gy­vu­lys ap­nuo­di­ja­mas.

 

Kar­vės di­džio­jo prie­skran­džio mik­ro­or­ga­niz­mai per pa­rą ga­li pa­ga­min­ti apie 2,5 kg mik­ro­bi­nių bal­ty­mų, ta­čiau to kie­kio pa­kan­ka tik iki 20 kg pie­no. Kai pri­mil­žis yra di­des­nis (apie 30-40 kg) mik­ro­bi­niai bal­ty­mai ten­ki­na tik apie 60 proc. ami­no rūgš­čių reik­mės, to­dėl jos tu­ri pa­tek­ti iš ki­to šal­ti­nio – prie­skran­dy­je ne­skai­do­mų pro­tei­nų.

 

Su­da­rant ra­cio­nus pie­nin­goms kar­vėms, svar­bu ži­no­ti pa­ša­rų pro­tei­nų skai­dy­mo ly­gį. Dau­ge­ly­je pa­ša­rų ne­skai­do­mų pro­tei­nų yra ma­žai. Žo­lė­je, žo­lių si­lo­se, šie­ne, mie­žių, avi­žų, kvie­čių grū­duo­se jų yra tik apie 15 proc. Vi­du­ti­nį kie­kį (apie 25 proc.) tu­ri ku­ku­rū­zų si­lo­sas, sau­lė­grąžų, pal­mių ru­pi­niai, džio­vin­tos mie­lės. Dau­giau­sia ne­skai­do­mų pro­tei­nų (apie 35 proc.) yra aukš­ta tem­pe­ra­tū­ra ap­do­ro­tuo­se pa­ša­ruo­se – žo­lės mil­tuo­se, so­jų, rap­sų, med­vil­nės ru­pi­niuo­se, džio­vin­ta­me sa­la­di­ne. Di­des­nio pro­duk­ty­vu­mo kar­vės tu­ri gau­ti dau­giau prie­skran­dy­je ne­skai­do­mų pro­tei­nų. Joms tu­rė­tų bū­ti pa­rink­ti to­kie pa­ša­rai, kad prie­skran­dy­je ne­skai­do­mi pro­tei­nai su­da­ry­tų apie 30-35 proc. vi­sų pro­tei­nų nor­mos.

 

An­glia­van­de­niai – ener­gi­jos šal­ti­nis

 

Kar­vių pro­duk­ty­vu­mui įta­kos tu­ri ir jų ap­rū­pi­ni­mas leng­vai fer­men­tuo­ja­mais an­glia­van­de­niais – cuk­ru­mi bei krak­mo­lu. Šių me­džia­gų ski­li­mo pro­duk­tus – la­ki­ą­sias rie­ba­lų rūgš­tis – prie­skran­džio mik­ro­or­ga­niz­mai nau­do­ja kaip ener­gi­jos šal­ti­nį. Nuo ap­rū­pi­ni­mo ener­gi­ja ly­gio pri­klau­so mik­ro­bi­nių bal­ty­mų sin­te­zės in­ten­sy­vu­mas.

 

Yra nu­sta­ty­ta, kad kiek­vie­nas su­nau­do­tos apy­kai­tos ener­gi­jos me­ga­džau­lis su­da­ro ga­li­my­bę su­sin­te­tin­ti apie 10 g mik­ro­bi­nių bal­ty­mų. Ta­čiau pie­nin­goms kar­vėms nau­din­giau, kai da­lis pa­ša­rų krak­mo­lo į di­dį­jį prie­skran­dį pa­ten­ka ne­pa­ki­tu­si ir yra skai­do­ma plo­no­sio­se žar­no­se. Tuo­met krak­mo­lo ski­li­mo pro­duk­tas yra gliu­ko­zė, ku­ri nau­do­ja­ma pie­no cuk­rui (lak­to­zei) ga­min­ti. Tai la­bai svar­bu, nes gliu­ko­zės, ku­ri gau­na­ma iš pro­pio­no rūgš­ties gliu­ko­ge­ne­zės pro­ce­so me­tu, ne­pa­kan­ka di­de­liam pie­no kie­kiui su­sin­te­tin­ti. Be to, prie­skran­dy­je skai­dant krak­mo­lą ir cuk­rų, dau­giau su­si­da­ro pro­pio­no rūgš­ties ir ma­žiau ac­to, o tai ri­bo­ja pie­no rie­ba­lų ga­my­bą.

 

Dau­gu­mos pa­ša­rų apie 90 proc. krak­mo­lo ir vi­sas cuk­rus yra su­skai­do­mi di­džia­ja­me prie­skran­dy­je. Mie­žių, avi­žų, kvie­čių, kviet­ru­gių, ru­gių grū­dai di­džia­ja­me prie­skran­dy­je ne­skai­do­mo krak­mo­lo tu­ri tik 8-12 proc., o ku­ku­rū­zų grū­duo­se to­kio krak­mo­lo yra net 40 proc. Pa­ly­gin­ti daug (apie 20-35 proc.) prie­skran­dy­je ne­skai­do­mo krak­mo­lo yra ku­ku­rū­zų su bur­buo­lė­mis si­lo­se. Dėl to šis pa­ša­ras la­bai nau­din­gas pie­nin­gų kar­vių ra­cio­nuo­se, nes or­ga­niz­me pa­si­ga­mi­na dau­giau gliu­ko­zės, to­dėl pa­di­dė­ja pri­mil­žiai. Jei kar­vė duo­da 30 kg pie­no, jo cuk­rui pa­ga­min­ti rei­kia dau­giau kaip 2 kg gliu­ko­zės, o jei pri­mil­žis sie­kia 50 kg, su­var­to­ja­ma apie 4 kg gliu­ko­zės. Tei­gia­ma, kad pie­nin­gų kar­vių ra­cio­nų sau­so­jo­je me­džia­go­je cuk­rus tu­rė­tų su­da­ry­ti tik apie 10 proc., o skai­čiuo­jant kar­tu su krak­mo­lu – apie 25 proc. Tuo at­ve­ju, kai ra­cio­ne yra ku­ku­rū­zų si­lo­so ar­ba ku­ku­rū­zų grū­dų, cuk­raus su krak­mo­lu ra­cio­no sau­so­jo­je me­džia­go­je ga­li bū­ti iki 30 proc.

 

Rie­ba­lai at­lie­ka sa­vo vaid­me­nį

 

Rie­ba­lai kar­vių ra­cio­ne taip pat yra svar­būs. Su pa­ša­ru į gy­vu­lio or­ga­niz­mą pa­ten­ka po­li­ne­so­čio­sios rie­ba­lų rūgš­tys. Vei­kiant prie­skran­džio mik­ro­or­ga­niz­mams, da­lis jų virs­ta so­čio­sio­mis, ki­tos su­skai­do­mos į la­ki­ą­sias rie­ba­lų rūgš­tis, o dar ki­ta da­lis - su­skai­do­ma ir re­zor­buo­ja­ma plo­no­sio­se žar­no­se. Pie­no rie­ba­lai su­si­da­ro iš dvie­jų šal­ti­nių. Maž­daug pu­sė vi­sų rie­ba­lų sin­te­ti­na­ma iš ac­to ir svies­to rūgš­čių, o ki­ta da­lis – iš pa­ša­ro rie­ba­lų, su­skai­dy­tų plo­no­sio­se žar­no­se.

 

Rie­ba­lų kar­vių ra­cio­ne ne­tu­rė­tų bū­ti per daug. Mat ne­so­čio­sios rie­ba­lų rūgš­tys nei­gia­mai vei­kia di­džio­jo prie­skran­džio mik­ro­or­ga­niz­mų gy­vy­bin­gu­mą. Esant daug rie­ba­lų, pras­čiau skai­do­ma pa­ša­rų ląs­te­lie­na, di­dė­ja prie­skran­džio tu­ri­nio rūgš­tin­gu­mas, ma­žė­ja pie­no rie­bu­mas. Ma­žiau ža­lin­gos yra so­čio­sios gy­vū­ni­nės kil­mės rie­ba­lų rūgš­tys.

 

Leis­ti­na mak­si­ma­li rie­ba­lų kon­cen­tra­ci­ja ra­cio­no sau­so­jo­je me­džia­go­je yra 8 proc. ar­ba ne dau­giau kaip po 125 g 100-tui kg kū­no ma­sės. Be to, pa­gei­dau­ti­na, kad da­lis rie­ba­lų bū­tų ap­sau­go­ti nuo skai­dy­mo prie­skran­dy­je, t.y. tam tik­ru bū­du ap­do­ro­ti, tuo­met ra­cio­ne jų ga­li bū­ti dau­giau.

 

Mi­ne­ra­li­nių me­džia­gų ne­tu­ri trūk­ti

 

Pie­nin­gų kar­vių ra­cio­nuo­se tu­ri bū­ti pa­kan­ka­mai mi­ne­ra­li­nių me­džia­gų ir vi­ta­mi­nų. Jų rei­kia apy­kai­tos pro­ce­sams kar­vės or­ga­niz­me, di­džio­jo prie­skran­džio mik­ro­or­ga­niz­mų veik­lai ir ko­ky­biš­kam pie­nui gau­ti. Pie­nin­goms kar­vėms itin svar­būs – kal­cis, fos­fo­ras, mag­nis, ka­lis, nat­ris, cin­kas, se­le­nas, man­ga­nas, va­ris, nes šios mi­ne­ra­li­nės me­džia­gos tie­sio­giai da­ly­vau­ja pie­no sin­te­zės pro­ce­se ir yra su­dė­ti­nės pie­no da­lys. Mik­ro­or­ga­niz­mų gy­vy­bin­gu­mui pa­lai­ky­ti ypač rei­ka­lin­gas fos­fo­ras, sie­ra ir ko­bal­tas.

 

Su ra­cio­no pa­ša­rais kar­vės gau­na tik da­lį joms rei­ka­lin­gų rie­ba­luo­se tirps­tan­čių vi­ta­mi­nų A, D, E, to­dėl kar­vės, ypač lai­ko­mos tvar­tuo­se, kas­dien šių vi­ta­mi­nų prie­dų tu­ri gau­ti. Di­de­lis bal­ty­mų, rie­ba­lų kie­kis pie­nin­gų kar­vių ra­cio­nuo­se ma­ži­na kal­cio, nat­rio, mag­nio pa­si­sa­vi­ni­mą, to­dėl mi­ne­ra­li­nių me­džia­gų nor­mą kar­tais ten­ka di­din­ti.  

 

Naujienų prenumerata

Verslo informacija
Orai