23 10 24 Mano ukio prenumerata 2024 23 04 15 Gauti naujienas mobili žurnalas
Mano Ūkis 2003/07
Kai­mo in­fra­struk­tū­ra blo­gė­ja
  • Li­na AUSENAITĖ LIETUVOS AGRARINĖS EKONOMIKOS INSTITUTAS
  • Mano ūkis

Lie­tu­vo­je yra apie 21,5 tūkst. kai­mo gy­ve­na­mų­jų vie­to­vių. Is­to­riškai su­si­klos­tė trys kai­mo gy­ve­na­mų­jų vie­to­vių ti­pai: vien­kie­miai, kai­mai, mies­te­liai. Kai­mo gy­ve­na­mų­jų vie­to­vių dy­dis, vien­kie­mių skai­čius bei jų tan­ku­mas įvai­riuo­se re­gio­nuo­se la­bai ne­vie­no­das. Se­niū­ni­jų ap­klau­sos an­ke­tų duo­me­ni­mis, dau­giau­sia vien­kie­mių yra Aly­taus, Kau­no, Ma­ri­jam­po­lės, Tau­ra­gės ap­skri­ty­se, mažiau­siai - Vil­niaus, Ute­nos, Pa­ne­vė­žio ir Šiau­lių ap­skri­ty­se. Pa­ly­gin­ti su res­pub­li­kos vi­dur­kiu, Ute­nos, Vil­niaus ir Pa­ne­vė­žio ap­skri­ty­se dau­giau yra smul­kių (iki 50 gy­ven­to­jų) kai­mo gy­ve­na­mų­jų vie­to­vių, o Ma­ri­jam­po­lės, Klai­pė­dos, Tau­ra­gės ap­skri­ty­se - stam­bes­nių. Dau­giau­sia mies­te­lių išli­ko Telšių ir Ute­nos ap­skri­ty­se.

 

Mies­te­liuo­se są­ly­gos kai­mo so­cia­li­nės in­fra­struk­tū­ros plėt­rai ge­res­nės, ta­čiau ūki­nin­kams įsi­kur­ti čia sun­kiau, nes su­dė­tin­ga su­for­muo­ti ra­cio­na­lius žemės skly­pus. Ūki­nin­kų ūkių skai­čius di­des­nis ten, kur dau­giau vien­kie­mių. Ki­ta ver­tus, ūki­nin­kų ūkiams ku­rian­tis vien­kie­miuo­se, išky­la priešta­ra­vi­mų tarp in­di­vi­du­a­liai ūki­nin­kau­ti pa­lan­kių są­ly­gų ir ri­bo­tų ga­li­my­bių ten­kin­ti kai ku­riuos so­cia­li­nius po­rei­kius. Įta­kos tam tu­ri vien­kie­mio at­stu­mas nuo mies­to ar mies­te­lio, ke­lių ko­ky­bė. So­cia­li­nės pa­skir­ties ob­jek­tų la­biau­siai trūks­ta mažo našumo žemių ir to­liau­siai nuo re­gio­nų cen­trų bei didžių­jų mies­tų nu­to­lu­sio­se kai­mo vie­to­vė­se.

 

Sta­tis­ti­kos de­par­ta­men­to duo­me­ni­mis, se­niū­ni­jų ad­mi­nist­ra­ci­jos yra 65 proc. kai­mo vie­to­vių, kuriuose gy­ve­na dau­giau kaip po 1 000 gy­ven­to­jų. Švie­ti­mo įstai­gas tu­ri dau­giau kaip 67 proc. vie­to­vių, kur gy­ve­na per 200 žmo­nių. Vi­sų ti­pų ben­dro­jo la­vi­ni­mo mo­kyk­lų kai­mo vie­to­vė­se ma­žė­ja: per ket­ve­rius me­tus jų su­ma­žė­jo 7 proc., tad moks­lei­viams ta­po sun­ku pa­siek­ti mo­kyk­lą.

 

Vy­riau­sy­bė 2000 m. pa­tvir­ti­no ,,Gel­to­no­jo au­to­bu­so” pro­gra­mą. Sta­tis­ti­kos de­par­ta­men­to duo­me­ni­mis, 2001 m. moks­lei­vius iš ato­kių kai­mų ir gy­ven­vie­čių į mo­kyk­las vežio­jo 350 gel­to­nų­jų au­to­bu­sų.

Be­veik kiek­vie­no­je di­des­nė­je kai­mo gy­ven­vie­tė­je yra par­duo­tu­vė, ka­vi­nė ar ba­ras. To­liau nuo par­duo­tu­vių esan­čių vie­to­vių gy­ven­to­jus ap­tar­nau­ja au­to­par­duo­tu­vės. Pa­slau­gų įmo­nės, pašto bei ban­kų fi­lia­lai ku­ria­si stam­bes­nė­se gy­ve­na­mo­sio­se vie­to­vė­se. Mal­dos na­mus tu­ri dau­giau kaip pu­sė kai­mo gy­ve­na­mų­jų vie­to­vių.

 

Vie­nam kai­mo gy­ven­to­jui vi­du­ti­niškai ten­ka 24,6 kv.m nau­din­go gy­ve­na­mo­jo plo­to, t.y. 5,9 kv.m dau­giau ne­gu mies­te. Kai­mie­čiai gy­ve­na erd­ves­niuo­se, ta­čiau ko­mu­na­li­niais pa­to­gu­mais blo­giau ap­rū­pin­tuo­se būs­tuo­se. Ko­mu­na­li­nius pa­to­gu­mus tu­ri nuo 4 (cen­tra­li­zuo­tą karšto van­dens tie­ki­mą) iki 54 proc. (cen­tra­li­zuo­tą van­den­tie­kį, ka­na­li­za­ci­ją, cen­tri­nį šil­dy­mą, vo­nią, te­le­fo­ną) vi­sų na­mų ūkių, tuo tar­pu mies­te ati­tin­ka­mai 80-95 proc.

 

Gy­dy­mo ar­ba glo­bos įstai­gos yra dau­giau ne­gu pu­sė­je kai­mo vie­to­vių. Lie­tu­vos svei­ka­tos in­for­ma­ci­jos cen­tro duo­me­ni­mis, 2001 m. šaly­je bu­vo 195 am­bu­la­to­ri­jos ir 966 me­di­ci­nos punk­tai - dau­giau­sia kai­mo vie­to­vė­se.

 

Pa­grin­di­nių kul­tū­ros įstai­gų (bib­lio­te­kų ir kul­tū­ros cen­trų) skai­čius kai­me ma­žė­ja. Kul­tū­ros cen­trų 1997 m. bu­vo 1 230, o 2001 m. - 1 186, bib­lio­te­kų ati­tin­ka­mai 849 ir 817. Per pen­ke­rius me­tus ir kul­tū­ros cen­trų, ir bib­lio­te­kų su­ma­žė­jo 4 proc. Bib­lio­te­ko­se ma­žė­ja kny­gų fon­das, dėl lė­šų sty­giaus užda­ro­mi kul­tū­ros cen­trai.

 

In­fra­struk­tū­ros ob­jek­tų sta­ty­ba bei eks­plo­a­ta­ci­ja yra bran­gi, to­dėl la­bai svar­bi vals­ty­bės pa­ra­ma. SAPARD pro­gra­ma, re­a­liai pra­dė­ju­si veik­ti 2001 m., to­kią pa­ra­mą nu­ma­tė. Pa­gal pa­ra­mos kryp­tį ,,Kai­mo in­fra­struk­tū­ros to­bu­li­ni­mas” bu­vo pa­teik­ta 171, pa­tvir­tin­tos 39 pa­raiškos ben­drai 19,4 mln. Lt su­mai.

 

In­fra­struk­tū­ros pro­jek­tų įgy­ven­di­ni­mas (ke­lių, elek­tros li­ni­jų, van­den­tvar­kos sis­te­mų sta­ty­ba) yra bran­gi ir lė­tai at­si­per­kan­ti in­ves­ti­ci­ja. To­dėl žemės ūkio sub­jek­tams, ku­riems kom­pen­suo­ja­ma tik 50 proc. in­ves­ti­ci­jų, šia pa­ra­ma pa­si­nau­do­ti sun­ku. Tuo tar­pu ne pel­no or­ga­ni­za­ci­jų tei­kia­miems SAPARD pro­gra­mos ,,Kai­mo in­fra­struk­tū­ros to­bu­li­ni­mas” pro­jek­tams kom­pen­suo­ja­ma 90 proc. in­ves­ti­ci­nių išlai­dų, to­dėl ši pa­ra­mos kryp­tis tam­pa vis po­pu­lia­res­nė tarp kai­mo bendruo­me­nių.