- Lina AUSENAITĖ LIETUVOS AGRARINĖS EKONOMIKOS INSTITUTAS
- Mano ūkis
Lietuvoje yra apie 21,5 tūkst. kaimo gyvenamųjų vietovių. Istoriškai susiklostė trys kaimo gyvenamųjų vietovių tipai: vienkiemiai, kaimai, miesteliai. Kaimo gyvenamųjų vietovių dydis, vienkiemių skaičius bei jų tankumas įvairiuose regionuose labai nevienodas. Seniūnijų apklausos anketų duomenimis, daugiausia vienkiemių yra Alytaus, Kauno, Marijampolės, Tauragės apskrityse, mažiausiai - Vilniaus, Utenos, Panevėžio ir Šiaulių apskrityse. Palyginti su respublikos vidurkiu, Utenos, Vilniaus ir Panevėžio apskrityse daugiau yra smulkių (iki 50 gyventojų) kaimo gyvenamųjų vietovių, o Marijampolės, Klaipėdos, Tauragės apskrityse - stambesnių. Daugiausia miestelių išliko Telšių ir Utenos apskrityse.
Miesteliuose sąlygos kaimo socialinės infrastruktūros plėtrai geresnės, tačiau ūkininkams įsikurti čia sunkiau, nes sudėtinga suformuoti racionalius žemės sklypus. Ūkininkų ūkių skaičius didesnis ten, kur daugiau vienkiemių. Kita vertus, ūkininkų ūkiams kuriantis vienkiemiuose, iškyla prieštaravimų tarp individualiai ūkininkauti palankių sąlygų ir ribotų galimybių tenkinti kai kuriuos socialinius poreikius. Įtakos tam turi vienkiemio atstumas nuo miesto ar miestelio, kelių kokybė. Socialinės paskirties objektų labiausiai trūksta mažo našumo žemių ir toliausiai nuo regionų centrų bei didžiųjų miestų nutolusiose kaimo vietovėse.
Statistikos departamento duomenimis, seniūnijų administracijos yra 65 proc. kaimo vietovių, kuriuose gyvena daugiau kaip po 1 000 gyventojų. Švietimo įstaigas turi daugiau kaip 67 proc. vietovių, kur gyvena per 200 žmonių. Visų tipų bendrojo lavinimo mokyklų kaimo vietovėse mažėja: per ketverius metus jų sumažėjo 7 proc., tad moksleiviams tapo sunku pasiekti mokyklą.
Vyriausybė 2000 m. patvirtino ,,Geltonojo autobuso” programą. Statistikos departamento duomenimis, 2001 m. moksleivius iš atokių kaimų ir gyvenviečių į mokyklas vežiojo 350 geltonųjų autobusų.
Beveik kiekvienoje didesnėje kaimo gyvenvietėje yra parduotuvė, kavinė ar baras. Toliau nuo parduotuvių esančių vietovių gyventojus aptarnauja autoparduotuvės. Paslaugų įmonės, pašto bei bankų filialai kuriasi stambesnėse gyvenamosiose vietovėse. Maldos namus turi daugiau kaip pusė kaimo gyvenamųjų vietovių.
Vienam kaimo gyventojui vidutiniškai tenka 24,6 kv.m naudingo gyvenamojo ploto, t.y. 5,9 kv.m daugiau negu mieste. Kaimiečiai gyvena erdvesniuose, tačiau komunaliniais patogumais blogiau aprūpintuose būstuose. Komunalinius patogumus turi nuo 4 (centralizuotą karšto vandens tiekimą) iki 54 proc. (centralizuotą vandentiekį, kanalizaciją, centrinį šildymą, vonią, telefoną) visų namų ūkių, tuo tarpu mieste atitinkamai 80-95 proc.
Gydymo arba globos įstaigos yra daugiau negu pusėje kaimo vietovių. Lietuvos sveikatos informacijos centro duomenimis, 2001 m. šalyje buvo 195 ambulatorijos ir 966 medicinos punktai - daugiausia kaimo vietovėse.
Pagrindinių kultūros įstaigų (bibliotekų ir kultūros centrų) skaičius kaime mažėja. Kultūros centrų 1997 m. buvo 1 230, o 2001 m. - 1 186, bibliotekų atitinkamai 849 ir 817. Per penkerius metus ir kultūros centrų, ir bibliotekų sumažėjo 4 proc. Bibliotekose mažėja knygų fondas, dėl lėšų stygiaus uždaromi kultūros centrai.
Infrastruktūros objektų statyba bei eksploatacija yra brangi, todėl labai svarbi valstybės parama. SAPARD programa, realiai pradėjusi veikti 2001 m., tokią paramą numatė. Pagal paramos kryptį ,,Kaimo infrastruktūros tobulinimas” buvo pateikta 171, patvirtintos 39 paraiškos bendrai 19,4 mln. Lt sumai.
Infrastruktūros projektų įgyvendinimas (kelių, elektros linijų, vandentvarkos sistemų statyba) yra brangi ir lėtai atsiperkanti investicija. Todėl žemės ūkio subjektams, kuriems kompensuojama tik 50 proc. investicijų, šia parama pasinaudoti sunku. Tuo tarpu ne pelno organizacijų teikiamiems SAPARD programos ,,Kaimo infrastruktūros tobulinimas” projektams kompensuojama 90 proc. investicinių išlaidų, todėl ši paramos kryptis tampa vis populiaresnė tarp kaimo bendruomenių.