Lie­tu­vos moks­lų aka­de­mi­jo­je bir­že­lio vi­du­ry­je įvy­ko moks­li­nė kon­fe­ren­ci­ja “Ak­ty­vios ben­druo­me­nės. Skaid­ri sa­vi­val­da. In­for­ma­ci­nės tech­no­lo­gi­jos”. Kon­fe­ren­ci­jos tiks­las – įtrauk­ti įvai­rias in­te­re­sų gru­pes ir po­ten­cia­lius rė­mė­jus į ak­ty­vią ben­druo­me­nių veik­lą, ska­tin­ti spar­čiau pa­nau­do­ti in­for­ma­ci­nes tech­no­lo­gi­jas Lie­tu­vos re­gio­nuo­se. Kon­fe­ren­ci­ją ren­gė Lie­tu­vos moks­lų aka­de­mi­ja, “Trans­pa­ren­cy In­ter­na­tio­nal” Lie­tu­vos sky­rius, At­vi­ros Lie­tu­vos fon­das, UNESCO ka­ted­ra prie Ma­te­ma­ti­kos ir in­for­ma­ti­kos ins­ti­tu­to.

Di­džio­ji aka­de­mi­jos sa­lė sun­kiai tal­pi­no kai­mo ben­druo­me­nių ir sa­vi­val­dos at­sto­vus, įvai­rių fon­dų, tarp­tau­ti­nių ir ne­vy­riau­sy­bi­nių or­ga­ni­za­ci­jų, vals­ty­bi­nių ins­ti­tu­ci­jų dar­buo­to­jus. Kad ir kaip de­juo­tu­me dėl vis dar sun­kaus gy­ve­ni­mo, pa­žan­ga to­kia aki­vaiz­di, kad abe­jo­nių ne­be­ky­la – tik­rai ga­na spar­čiai žen­gia­me į prie­kį. Prieš po­ra me­tų Moks­lų aka­de­mi­jo­je vy­ko pir­mo­ji rim­tes­nė ben­druo­me­nių kū­ri­mui­si skir­ta kon­fe­ren­ci­ja. Tuo­met dar rei­kė­jo vie­niems ki­tus įti­ki­nė­ti, kad ben­druo­me­nes kur­ti bū­ti­na, kad pa­vie­niui kai­mo žmo­nėms bus sun­ku iš­gy­ven­ti. Šian­dien tuo jau nie­kas ne­abe­jo­ja: ben­druo­me­nės bu­ria­si, in­ten­sy­viai dir­ba, ben­dra­dar­biau­ja tar­pu­sa­vy­je ir sie­kia kuo grei­čiau pa­si­nau­do­ti nau­jau­sio­mis in­for­ma­ci­jos tech­no­lo­gi­jo­mis.

Ži­nių vi­suo­me­nė jau re­a­li

Kon­fe­ren­ci­jos da­ly­vių pa­svei­kin­ti at­vy­kęs Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Pre­zi­den­tas Ro­lan­das Pa­ksas kai­mo bend­ruo­me­nių ly­de­rius pri­ly­gi­no ano šimt­me­čio švie­suo­liams – knyg­ne­šiams, o vi­siems su­si­rin­ku­siems (moks­li­nin­kams, ver­sli­nin­kams, val­džios pa­rei­gū­nams) sa­kė: “Jūs esa­te tie žmo­nės, nuo ku­rių pri­klau­so, kaip grei­tai ir sėk­min­gai su­ge­bė­si­me įveik­ti vie­ną iš pa­grin­di­nių šian­die­nos ­šū­kių - tap­ti ži­nių vi­suo­me­ne”. Pre­zi­den­to įsi­ti­ki­ni­mu, in­for­ma­ci­nių tech­no­lo­gi­jų plėt­ra yra vie­nas iš bū­dų kai­mo žmo­nių gy­ve­ni­mui pa­leng­vin­ti. Vals­ty­bės va­do­vas pri­mi­nė, kad jau da­bar prie Pre­zi­den­to ins­ti­tu­ci­jos ak­ty­viai dir­ba Ži­nių eko­no­mi­kos ta­ry­ba. “Siek­siu, kad ži­nių vi­suo­me­nės plėt­ra, kaip vie­na iš svar­biau­sių vals­ty­bės pri­ori­te­tų, bū­tų veiks­min­gai ad­mi­nist­ruo­ja­ma ir su­lauk­tų jos po­rei­kius ati­tin­kan­čio fi­nan­sa­vi­mo”, - ti­ki­no Res­pub­li­kos Pre­zi­den­tas.

Pro­fe­so­rius Lai­mu­tis Telks­nys ak­cen­ta­vo, kad da­bar la­bai svar­bios va­dy­bos ži­nios. Ne­be­už­ten­ka pa­ga­min­ti, sun­kiau­sia – par­duo­ti. O par­duo­ti – reiš­kia ben­drau­ti. Pri­tai­kius in­for­ma­ci­nes tech­no­lo­gi­jas, net va­žiuo­ti nie­kur ne­be­rei­kės, ga­lė­si­me ben­drau­ti iš sa­vo na­mų su vi­su pa­sau­liu - re­kla­muo­ti pre­kes, ten­kin­ti so­cia­li­nius po­rei­kius, keis­tis ir da­ly­tis pa­tir­ti­mi, ži­nio­mis, kul­tū­ros ver­ty­bė­mis. In­ter­ne­tas lei­džia mums gy­ven­ti pa­to­giau, dirb­ti grei­čiau ir pi­giau, ma­ty­ti pla­čiau. Ir tai jau ne moks­lo fan­ta­zi­jos - iš 504 kai­mo se­niū­ni­jų šian­dien 200 tu­ri in­ter­ne­to ry­šį. To­kį ry­šį tu­ri 739 kai­mo pa­grin­di­nės ir vi­du­ri­nės mo­kyk­los, bib­lio­te­kos (pa­sto­vų in­ter­ne­to ry­šį tu­ri 132).

Kuo nau­din­gas in­ter­ne­tas

Aki­vaiz­du, kad kai­mo kom­piu­te­ri­nis raš­tin­gu­mas pats sa­vai­me dar nie­ko ne­reiš­kia. Svar­biau­sia – su­pras­ ti, kaip tuo ry­šiu ga­li­ma pa­si­nau­do­ti, kaip pa­keis­ti sa­vo gy­ve­ni­mo ko­ky­bę. Juk tai ga­li bū­ti pui­ki ga­li­my­bė mo­ky­tis, nes vi­si nie­kuo­met ne­tu­rės są­ly­gų stu­di­juo­ti uni­ver­si­te­tuo­se ar ki­to­se moks­lo įstai­go­se. Rei­kė­tų kuo grei­čiau iš­plė­to­ti nuo­to­li­nių stu­di­jų tin­klą. Čia ga­lė­tų ir tu­rė­tų įsi­jung­ti Lie­tu­vos uni­ver­si­te­tai, ko­le­gi­jos ir pan. Lais­vai sam­do­mas PHARE pro­jek­tų eks­per­tas Ed­mun­das Nor­man­tas in­for­ma­vo, kad ku­ria­ma nuo­to­li­nio mo­ky­mo sis­te­ma, o jos ban­do­ma­sis va­rian­tas in­ter­ne­te jau bus skel­bia­mas rug­pjū­čio vi­du­ry­je. Siū­lo­mi įvai­rių ver­slų kur­sai (50 kur­sų!) ne tik mo­ky­tiems, bet ir žmo­nėms, ne­tu­rin­tiems rim­tes­nio iš­si­la­vi­ni­mo. Anot eks­per­to, kai žmo­gus tu­ri tiks­lą, tai jis vis­ko la­bai grei­tai iš­moks­ta. Juo la­biau, kad kom­piu­te­rius pa­pras­tai pri­žiū­ri iš­ma­nan­tis žmo­gus, ku­ris ga­li pa­dė­ti su­ras­ti pa­gei­dau­ja­mą in­for­ma­ci­ją.

Ben­druo­me­nės ir in­ter­ne­tas

Pri­tai­kant in­for­ma­ci­nes tech­no­lo­gi­jas kai­me, daug ga­li pa­dė­ti įvai­rios ne­vy­riau­sy­bi­nės or­ga­ni­za­ci­jos, pa­čios ben­druo­me­nės. Jos ne­ma­žai dir­ba jau ir šian­dien, bet ne­tu­ri ga­li­my­bių pa­skleis­ti ge­ro­sios sa­vo pa­tir­ties, nes va­ži­nė­ti vie­niems pas ki­tus ar kal­bė­tis te­le­fo­nu bran­gu. In­ter­ne­tas bū­tų pa­ti tin­ka­miau­sia prie­mo­nė. Ja­ni­na Mic­ko­nie­nė, Bal­nin­kų (Mo­lė­tų r.) ben­druo­me­nės va­do­vė, sa­kė, kad jų žmo­nės nau­do­ja­si mo­kyk­los bib­lio­te­ko­je esan­čiu in­ter­ne­to ry­šiu. Ūki­nin­ka­vi­mo kur­suo­se žem­dir­biai iš­gir­do, kad per in­ter­ne­tą ga­li­ma su­ži­no­ti, ko­kia jų pie­no ko­ky­bė ir kiek jiems už tai mo­ka­ma pi­ni­gų. Tai žmo­nėms pa­si­ro­dė la­bai nau­din­ga. Ki­ti ėmė ieš­ko­ti ir su­ra­do in­for­ma­ci­jos apie avi­nin­kys­tę, eko­lo­gi­nį ūki­nin­ka­vi­mą, mat Mo­lė­tuo­se že­mės pras­tos, tad žmo­nės ieš­ko, kuo ga­lė­tų vers­tis. Aukš­ta­dvario ben­druo­me­nės ly­de­rė Jad­vy­ga Dzen­ce­vi­čie­nė pa­sa­ko­jo, kad mo­kyk­lo­je, kur yra kom­piu­te­rių kla­sė, nuo­lat bu­di moks­lei­vis prak­ti­kan­tas. Vy­res­nius žmo­nes prie kom­piu­te­rių jie pri­sik­vie­tė su už­sie­ny­je dir­ban­čių ar be­si­mo­kan­čių vai­kų elek­tro­ni­nio paš­to ad­re­sais – juk tai pui­ki ga­li­my­bė su­si­ra­ši­nė­ti! O kai jau prie to ge­ro pri­pran­ti, tai ga­li­ma pa­gal­vo­ti ir apie ki­to­kius in­ter­ne­to pri­va­lu­mus. Mo­kyk­lo­je be­si­mo­kan­tys vai­kai su ma­lo­nu­mu mo­ko tė­vus dirb­ti kom­piu­te­riais, kar­tu ku­ria įvai­rius pro­jek­tus, o in­for­ma­ci­ją apie juos ran­da ta­me pa­čia­me in­ter­ne­te.

Ši­lu­tės ra­jo­no Au­sė­nų se­niū­ni­jos ben­druo­me­nės at­sto­vė Gra­ži­na Bar­daus­kie­nė sa­kė, kad jų pa­dė­tis kol kas ne­ko­kia. Jie yra pa­ren­gę pro­jek­tą ir lau­kia, kol bus kom­piu­te­ri­zuo­ta bib­lio­te­ka. In­ter­ne­to nė­ra net se­niū­ni­jo­je, tik mo­kyk­lo­je. Ben­druo­me­nė vie­ni­ja apie 70 žmo­nių. Į bib­lio­te­ką žmo­nės at­ei­na, bet la­bai trūks­ta in­for­ma­ci­jos, o kai tu­rės ry­šį, ti­ki­si ak­ty­viai juo pa­si­nau­do­ti.

At­ei­ties pla­nai

In­for­ma­ci­nės vi­suo­me­nės plėt­ros ko­mi­te­tas prie LR Vy­riau­sy­bės pa­ren­gė pro­jek­tą vie­šoms in­ter­ne­to pri­ei­goms kai­mo vie­to­vė­se įreng­ti. Pro­jek­tą fi­nan­suo­ja PHARE pro­gra­ma. Pa­gal šį pro­jek­tą iki 2004 m. vi­du­rio tu­rė­tų pra­dė­ti veik­ti 300 vie­šų in­ter­ne­to pri­ei­gų (5 kom­piu­te­riai ir nuo­la­ti­nis in­ter­ne­to ry­šys) kai­miš­kų­jų se­niū­ni­jų cen­truo­se. Šie in­ter­ne­to cen­trai bus iš­lai­ko­mi vi­sus me­tus (pa­sta­tas, tech­ni­kos prie­žiū­ra, ap­sau­ga, abo­nen­ti­nis mo­kes­tis), o vė­liau - per­duo­ti pa­čioms ben­druo­me­nėms, ti­kin­tis, kad per tą lai­ką jos su­stip­rės ir in­te­lek­tu­a­liai, ir fi­nan­siš­kai. Da­ly­vau­ti pro­jek­te pa­raiš­kas ga­lės teik­ti sa­vi­val­dy­bės ar jų įstai­gos (bib­lio­te­kos, kul­tū­ros na­mai ir pan.). Jau ra­šant pa­raiš­ką, rei­kia nu­ma­ty­ti lė­šas, ku­rių rei­kės in­ter­ne­to cen­trui iš­lai­ky­ti dar pen­ke­rius at­ei­nan­čius me­tus (dau­giau in­for­ma­ci­jos ga­li­ma ras­ti tin­kla­py­je www.ivpk.lt/riap). Vie­tos gy­ven­to­jai ga­lės ne­mo­ka­mai nau­do­tis in­ter­ne­tu 40 val. per sa­vai­tę. Du taš­kus pri­žiū­rės vie­nas spe­cia­liai ap­mo­ky­tas ku­ra­to­rius. At­si­ras ga­li­my­bė kel­ti kva­li­fi­ka­ci­ją, mo­ky­tis nuo­to­li­nė­se stu­di­jo­se, plė­to­ti ver­slus ir pan.

Pla­čia­juos­tis in­ter­ne­tas bū­tų in­for­ma­ci­jos greit­ke­lis kai­mui. Ren­gia­mas ir dar vie­nas pro­jek­tas - “Kai­miš­kų­jų vie­to­vių skait­me­ni­za­vi­mas Lie­tu­vo­je”. Jei abu šiuos pro­jek­tus pa­vyk­tų sėk­min­gai įgy­ven­din­ti, kai­mui at­si­ver­tų pui­kios ga­li­my­bės dirb­ti ir gy­ven­ti at­vi­ra­me ir vie­nin­ga­me pa­sau­ly­je. Ir tuo­met įgy­ven­din­tu­me am­bi­cin­gą tiks­lą – Lie­tu­va tap­tų skait­me­ni­nės plėt­ros pa­vyz­džiu Vi­du­rio ir Ry­tų Eu­ro­pos ša­lims.