23 10 24 Mano ukio prenumerata 2024 23 04 15 Gauti naujienas mobili žurnalas
Mano Ūkis 2003/07
Genetiškai pa­keis­ti au­ga­lai: išsigelbėjimas ar grėsmė
  • Dr. Jur­gis KULPYS, LIETUVOS VETERINARIJOS AKADEMIJA
  • Mano ūkis

 

 

Il­gus am­žius kul­tū­ri­nių au­ga­lų ir na­mi­nių gy­vu­lių veis­lės bu­vo ku­ria­mos pa­ren­kant in­di­vi­dus, pa­si­žy­min­čius žmo­gui rei­ka­lin­go­mis ar tie­siog pa­tin­kan­čio­mis sa­vy­bė­mis, ir juos kryž­mi­nant tar­pu­sa­vy­je. Taip bu­vo iš­ves­tos veis­lės, ku­rios sky­rė­si nuo sa­vo lau­ki­nių pro­tė­vių di­des­niu pro­duk­ty­vu­mu, spar­tes­niu au­gi­mu ar vys­ty­mu­si.

 

 

XX am­žiu­je ge­ne­ti­kos moks­las pa­di­di­no se­lek­ci­jos ga­li­my­bes, ta­čiau jos es­mės ne­pa­kei­tė. Se­lek­ci­jos ob­jek­tu vis dar bu­vo vien­ti­sas or­ga­niz­mas, t.y. vi­si jo po­žy­miai, o ne vie­na at­ski­ra jo ypa­ty­bė. Tad su rei­ka­lin­gais po­žy­miais ga­li bū­ti per­duo­da­mos ir ne­pa­gei­dau­ti­nos sa­vy­bės.

 

Ga­li­ma de­rin­ti ke­lių organizmų sa­vy­bes

 

Pra­ėju­sio am­žiaus aš­tun­ta­ja­me de­šimt­me­ty­je pa­dė­tis iš es­mės pa­si­kei­tė. Pa­to­bu­lin­ta ge­nų in­ži­ne­ri­jos tech­no­lo­gi­ja lei­do ma­ni­pu­liuo­ti ne vi­su or­ga­niz­mu, bet jo vie­na at­ski­ra sa­vy­be. Tai at­lie­ka­ma dirb­ti­nai per­ke­liant at­ski­rus ge­nus iš vie­no or­ga­niz­mo į ki­tą. To­kiu bū­du ga­li­ma de­rin­ti ne tik vie­nos rū­šies pa­vel­di­mas sa­vy­bes, bet ir tar­pu­sa­vy­je la­bai be­si­ski­rian­čių rū­šių po­žy­mius. Tai­kant šiuos me­to­dus, bu­vo sie­kia­ma pa­di­din­ti au­ga­lų mais­ti­nę ver­tę ir su­kur­ti to­kius au­ga­lus, ku­rie bū­tų at­spa­rūs vi­ru­sams ir vabz­džiams ken­kė­jams, pa­kan­tūs her­bi­ci­dams ar­ba ga­lin­tys aug­ti už­terš­to­je tok­si­nė­mis me­džia­go­mis dir­vo­je.

 

Ge­nų in­ži­ne­ri­jos vei­ki­mo me­cha­niz­mo es­mė – ląs­te­lių ge­ne­ti­nės in­for­ma­ci­jos pa­kei­ti­mas no­ri­ma lin­kme. Bak­te­ri­jų, gry­bų, ir aukš­tes­nių gy­vy­bės for­mų or­ga­niz­mų ge­ne­ti­nės in­for­ma­ci­jos san­da­ros prin­ci­pas iš es­mės yra toks pat. Jis su­si­de­da iš ke­tu­rių skir­tin­gų che­mi­nių jun­gi­nių, t.y. N (nu­kle­o­ti­dų) ba­zių – ade­ni­no (A), ti­mi­no (T), gu­a­ni­no (G) ir ci­to­zi­no (C) - se­kos. Ta­čiau kiek­vie­no­je chro­mo­so­mo­je mo­no­nuk­le­o­ti­dų jun­gi­nių se­ka yra ki­to­kia, skir­tin­go il­gio, ir tai nu­le­mia pa­vel­di­mus or­ga­niz­mo po­žy­mius. Kiek­vie­na ge­ne­ti­nės in­for­ma­ci­jos gran­di­nė iš­si­dės­to spi­ra­le an­ti­ly­giag­re­čiai ir tu­ri sa­vo po­ri­nin­kę. To­kia dvi­gu­ba gran­di­nė va­di­na­ma de­zok­si­ri­bo­nuk­lei­ni­ne rūgš­ti­mi (DNR), ku­ri vi­so­se gy­vo­se ląs­te­lė­se yra dau­gi­ni­mo­si ir pa­vel­di­mu­mo pa­grin­das.

 

Bio­che­mi­niuo­se gy­vy­bės pro­ce­suo­se mi­nė­ta dvi­gu­ba DNR chro­mo­so­mų gran­di­nė yra tar­si mat­ri­ca, ku­ri nu­le­mia vi­sus or­ga­niz­mo po­žy­mius. Dėl to ir yra ga­li­my­bė pa­im­ti ku­rią nors DNR gran­di­nės at­kar­pą ir per­kel­ti ją į ki­to or­ga­niz­mo DNR, taip su­ku­riant nau­ją šios gran­di­nės va­rian­tą, su nau­ja ge­ne­ti­ne in­for­ma­ci­ja. Šis bio­lo­gi­nis prin­ci­pas ir su­da­ro te­ori­nį ge­nų in­ži­ne­ri­jos pa­ma­tą. Prak­ti­nis žings­nis, įtvir­ti­nęs ge­nų in­ži­ne­ri­ją, bu­vo pa­siek­tas maž­daug prieš du de­šimt­me­čius, kai moks­li­nin­kams Her­ber­tui Boi­rui (Her­bert Bo­y­er, JAV Ka­li­for­ni­jos uni­ver­si­te­tas) ir Sten­liui N. Ko­he­nui (Stan­ley N. Co­hen, Stand­for­do uni­ver­si­te­tas) pa­vy­ko per­kel­ti į kul­tū­ri­nių au­ga­lų ląs­te­les dir­vos bak­te­ri­jų Ag­ro­bak­te­rium thu­rin­gien­sis Bt ge­nus, ga­mi­nan­čius in­sek­ti­ci­di­nes – vabz­džius ken­kė­jus žu­dan­čias me­džia­gas. Taip bu­vo su­kur­tos pir­mo­sios ge­ne­tiš­kai pa­keis­tos Bt au­ga­lų kul­tū­ros. Vė­liau bu­vo pa­nau­do­tos ir Ag­ro­bak­te­rium tu­me­fa­ciens Ti plaz­mi­dės. Tai pa­di­di­no kul­tū­ri­nių au­ga­lų at­spa­ru­mą vabz­džiams ken­kė­jams ir jų der­lin­gu­mą.

 

Ge­ne­tiškai pa­keis­ti au­ga­lai der­lin­ges­ni ir at­spa­res­ni

 

Ku­ku­rū­zai, med­vil­nė, bul­vės ir ta­ba­kas bu­vo vie­ni iš pir­mų­jų to­kiu bū­du mo­di­fi­kuo­tų au­ga­lų. Au­gi­nant ge­ne­tiš­kai pa­keis­tus au­ga­lus, ma­žiau nau­do­ja­ma in­sek­ti­ci­di­nių pre­pa­ra­tų, to­dėl ir ap­lin­ka ma­žiau ter­šia­ma. Tai­gi ge­nų in­ži­ne­ri­jos me­to­dais pa­keis­ti au­ga­lai ga­li įgau­ti ge­rų sa­vy­bių. Jau su­kur­ti ar­ba ku­ria­mi au­ga­lai, at­spa­rūs saus­rai, karš­čiui, šal­čiui, au­ga­lai, ge­rai au­gan­tys drus­kin­go­je dir­vo­je, ku­rio­je ma­žai mais­to me­džia­gų. Jei­gu ge­ne­tiš­kai mo­di­fi­kuo­tiems ry­žiams au­gin­ti at­ei­ty­je rei­kė­tų ma­žiau van­dens, tai taip pat tu­rė­tų tei­gia­mą po­vei­kį gam­tai. Už­tvin­dy­tuo­se ry­žių lau­kuo­se gy­ve­nan­čios bak­te­ri­jos iš­ski­ria daug me­ta­no, ku­ris su­ke­lia šilt­na­mio efek­tą ir to­kiu bū­du vei­kia že­mės kli­ma­to at­ši­li­mą.

 

At­ro­dy­tų, kad nau­jos že­mės ūkio pro­duk­ci­jos di­di­ni­mo ga­li­my­bės at­si­ra­do pa­čiu lai­ku. Dau­gė­jant pa­sau­lio gy­ven­to­jų, iš­ki­lo mais­to iš­tek­lių trū­ku­mo pro­ble­ma. Šiuo me­tu apie 800 mln. žmo­nių vi­sa­me pa­sau­ly­je ba­dau­ja. Be­veik penk­ta­da­lis iš jų – be­si­vys­tan­čio­se ša­ly­se. Dėl mais­to trū­ku­mo pa­sau­ly­je kas­met mirš­ta apie 6 mln. vai­kų. Ką jau kal­bė­ti apie tai, kad 2030 me­tais, kaip prog­no­zuo­ja­ma, Že­mė­je gy­vens 2 mlrd. dau­giau žmo­nių ne­gu šiuo me­tu. Su­pran­ta­ma, kad že­mės ūkio au­ga­lų ge­ne­ti­nei mo­di­fi­ka­ci­jai ski­ria­ma daug dė­me­sio ir di­de­lės lė­šos. Pa­vyz­džiui, Jung­ti­nės Ame­ri­kos Vals­ti­jos per me­tus tam iš­lei­džia per 2 mlrd. do­le­rių.

 

Ge­ne­tiš­kai pa­keis­tų au­ga­lų plo­tai di­dė­ja

 

ES Že­mės ūkio ko­mi­si­jos duo­me­ni­mis, 1996 me­tais pa­sau­ly­je ge­ne­tiš­kai pa­keis­tais au­ga­lais bu­vo už­sė­ta 2,6 mln. ha, dau­giau­sia JAV. Per ke­le­rius me­tus šių au­ga­lų plo­tai spar­čiai pa­di­dė­jo. 1999 me­tais pa­sau­ly­je šis plo­tas jau pa­di­dė­jo iki 41,5 mln. ha. Iš jų be­veik 70 proc. bu­vo au­gi­na­ma JAV, 14 proc. Ar­gen­ti­no­je, 9 proc. Ka­na­do­je. Po ke­lis tūks­tan­čius hek­ta­rų to­kių au­ga­lų bu­vo au­gi­na­ma ir Eu­ro­pos ša­ly­se – Is­pa­ni­jo­je, Ru­mu­ni­jo­je, Pran­cū­zi­jo­je, Por­tu­ga­li­jo­je ir Uk­rai­no­je.

 

Dau­giau­sia 1999 me­tais bu­vo au­gi­na­ma ge­ne­tiš­kai pa­keis­tų so­jų ir ku­ku­rū­zų (ati­tin­ka­mai 53 ir 27 proc.). Ge­ne­tiš­kai pa­keis­tos so­jų pu­pe­lės su­da­rė net treč­da­lį vi­sos pa­sau­lio so­jų pu­pe­lių pro­duk­ci­jos. Ki­ti au­gi­na­mi au­ga­lai bu­vo med­vil­nė ir rap­sai, ku­rie su­da­rė maž­daug po 9 proc. vi­sų pakeistų au­ga­lų.

 

Azi­jo­je stam­biau­sia ge­ne­tiš­kai pa­keis­tų au­ga­lų au­gin­to­ja yra Ki­ni­ja. Nors jai te­ko tik 3 proc. vi­so plo­to, ap­sė­to pa­sau­ly­je 1999 me­tais, ta­čiau tarp be­si­vys­tan­čių ša­lių Ki­ni­ja ski­ria dau­giau­sia lė­šų ge­ne­ti­nės mo­di­fi­ka­ci­jos ty­ri­mams. Tais pa­čiais me­tais ji pa­sky­rė 112 mln. JAV do­le­rių. Tu­rint gal­vo­je Ki­ni­jos gy­ven­to­jų skai­čių, ne­rei­kė­tų ste­bė­tis to­kiu di­de­liu jos dė­me­siu šiai moks­lo kryp­čiai.

 

Mū­sų kraš­te kai ku­rie au­ga­lų ge­nų per­kė­li­mo me­to­dai Lie­tu­vos žem­dir­bys­tės ins­ti­tu­te pra­dė­ti tai­ky­ti jau 1985 m. Au­gi­nant trans­ge­ni­nius au­ga­lus, ypač in­ten­sy­viai dir­ba­ma nuo 1996 m. Moks­li­nin­kų pa­stan­go­mis, tai­kant bio­tech­no­lo­gi­jos me­to­dus, ku­ria­mos nau­jos at­spa­res­nės li­goms veis­lės, gau­na­mi ge­res­ni der­liai. Sten­gia­ma­si su­kur­ti au­ga­lus, ku­riems rei­kė­tų ma­žiau trą­šų.

 

Lie­tu­vo­je, ben­dra­dar­biau­jant su už­sie­nio bio­tech­no­lo­gi­nė­mis kom­pa­ni­jo­mis KWS, „DLF Tri­fo­lium“ ir „No­var­tis“ ty­ri­nė­ti to­kie įgy­jan­tys at­spa­ru­mą įvai­riems veiks­niams trans­ge­ni­niai au­ga­lai: vabz­džiams ir her­bi­ci­dams at­spa­rūs cuk­ri­niai ir pa­ša­ri­niai run­ke­liai, ku­ku­rū­zai; vi­ru­sams at­spa­rios bul­vės; šal­čio ne­bi­jan­tys rap­sai. Ma­no­ma, kad, įve­dant įvai­rių ge­nų į alie­ji­nius au­ga­lus, bus gau­na­ma dau­giau ne­so­čių­jų rie­ba­lų rūgš­čių ir alie­jaus.

 

Ty­kan­tys pa­vo­jai

 

Moks­li­nin­kai ty­ri­nė­ja, kaip pa­nau­do­ti trans­ge­ni­nių au­ga­lų sa­vy­bes, kad jos žmo­nėms pa­dė­tų iš­veng­ti vė­ži­nių li­gų, gy­dy­ti šir­dies ir krau­ja­gys­lių sis­te­mos su­tri­ki­mus, įveik­ti or­ga­niz­mo se­nė­ji­mo pro­ce­sus, įgy­ti imu­ni­te­tą kai ku­rioms li­goms. Įvai­rios ge­ne­tiš­kai mo­di­fi­kuo­tų au­ga­lų sa­vy­bės pa­nau­do­ja­mos, ga­mi­nant vi­ta­mi­nus, vais­tus, vak­ci­nas.

 

Išpli­tus ge­ne­tiškai pa­keis­tiems pro­duk­tams, pra­dė­ta įtar­ti, kad kai ku­rie žmo­nės, var­to­jan­tys iš­au­gin­tus su­kryž­min­tų au­ga­lų vai­sius bei sin­te­zės bū­du gau­tus pro­duk­tus, su­ser­ga aler­gi­jo­mis ir ki­to­mis sun­kiai pa­gy­do­mo­mis li­go­mis. Pa­ste­bi­ma, kad ne­pa­gei­dau­ti­nos ypa­ty­bės daž­nai pa­aiš­kė­ja, jau at­si­ra­dus or­ga­niz­mo pa­ken­ki­mo po­žy­miams. Tai ir ke­lia su­si­rū­pi­ni­mą. Ne­lai­mių ne­įma­no­ma nu­ma­ty­ti, jei ne­at­lie­ka­mi iš­sa­mūs ty­ri­mai, ar­ba ge­rai ne­su­si­pa­žįs­ta­ma su ty­ri­nė­ji­mų me­džia­ga, ne­ap­svars­to­mos pa­sek­mės, vai­ko­ma­si vien re­zul­ta­tų, ar­ba gau­na­mi ne­įti­kė­ti­ni re­zul­ta­tai ir lai­ku nesu­si­grie­bia­ma, ko rei­kė­tų im­tis to­liau.

 

Kal­bant apie me­džia­gų apy­kai­tą or­ga­niz­muo­se, svar­bu iš­si­aiš­kin­ti kon­kre­čius at­ve­jus, at­si­žvelg­ti į spe­ci­fi­nes au­ga­lų sa­vy­bes, į tai, ku­rias me­džia­gas jie ga­li me­ta­bo­li­zuo­ti. Ta­čiau ga­na sun­ku nu­spė­ti, kas sly­pi moks­li­nių ty­ri­mų dar­buo­se, nes daž­nai ten­ka su­si­pa­žin­ti jau su ga­ta­vu pro­duk­tu. Dėl ple­ot­ro­pi­jos (vie­no ge­no po­vei­kis ke­liems or­ga­niz­mo po­žy­miams) taip pat ga­li at­si­ras­ti įvai­rių veiks­nių, su­ke­lian­čių nau­jų pa­ki­ti­mų, pa­vyz­džiui: dėl pa­keis­tų au­ga­lų sa­vy­bių žmo­gaus or­ga­niz­me taip pat ga­li at­si­ras­ti po­ky­čių (pa­kis­ti he­mog­lo­bi­nas ir kt.). Pa­veik­ti or­ga­niz­mą ga­li ir vi­sai ne­nu­spė­ja­mos prie­žas­tys, pa­vyz­džiui, au­ga­lams žy­dint, vė­jas ga­li nu­neš­ti žie­da­dul­kes ant to­liau žy­din­čių au­ga­lų ir taip įvyk­ti su­si­kryž­mi­ni­mas. Mo­di­fi­kuo­tų au­ga­lų sėk­lų į dir­vą ga­li pa­tek­ti ne­ty­čia, ir to­kie au­ga­lai pra­de­da dau­gin­tis sa­vai­me. Be to, daž­nai ge­nų in­ži­ne­ri­jos kom­pa­ni­jos sten­gia­si į sa­vo ran­kas pa­im­ti ir sėk­li­nin­kys­tės ūkius. Ta­da jau iš tik­rų­jų, val­gy­da­mas to­kios kom­pa­ni­jos iš­au­gin­tų vai­sių, dar­žo­vių ar ja­vų, ka­žin ar su­ži­no­si, ką var­to­ji.

 

Ame­ri­kie­čiai to­le­ran­tiš­ki mo­di­fi­kuo­tų au­ga­lų produktams

 

Pa­gal moks­li­nin­kų pa­teik­tus ap­klau­sos duo­me­ni­mis, įvai­rių kraš­tų žmo­nės lai­ko­si skir­tin­gų nuo­mo­nių dėl trans­ge­ni­nių au­ga­lų au­gi­ni­mo. JAV net per 70 proc. gy­ven­to­jų pri­ta­ria, kad to­kie au­ga­lai bū­tų au­gi­na­mi, Ka­na­do­je – šiek tiek dau­giau ne­gu 11 proc., Pran­cū­zi­jo­je – be­veik 5 proc., Ja­po­ni­jo­je – tik per 1 proc. Vo­kie­ti­jo­je net 66 proc. ap­klaus­tų­jų ma­no, kad ge­ne­tiš­kai mo­di­fi­kuo­tas mais­tas yra ne­nau­din­gas nei že­mės ūkiui, nei mais­to pra­mo­nei. Ita­li­jo­je 67 proc. žem­dir­bių ne­no­ri au­gin­ti šių kul­tū­rų, Lat­vi­jo­je net 72 proc. ap­klaus­tų­jų ne­no­ri pirk­ti ge­ne­tiš­kai mo­di­fi­kuo­to mais­to.

 

Dis­ku­tuo­jant apie ge­nų in­ži­ne­ri­ją, svar­bu nu­ga­lė­ti ir var­to­to­jų bai­mę, ku­ri, vi­sų pir­ma, yra ne­pa­kan­ka­mas in­for­ma­ci­jos apie tik­ruo­sius šios nau­jos tech­no­lo­gi­jos ri­zi­kos fak­to­rius re­zul­ta­tas. Ži­no­ma, rei­kia vi­so­ke­rio­pai stip­rin­ti ir kon­tro­lės bei tei­si­nės ba­zės me­cha­niz­mus.

 

Lie­tu­vo­je pa­reng­tas „Ge­ne­tiš­kai mo­di­fi­kuo­tų or­ga­niz­mų įsta­ty­mas“ (2001 06 12 IX – 375). Be to, 2002 m. pa­tvir­tin­tas ben­dras Ap­lin­kos ir Svei­ka­tos mi­nis­te­ri­jų bei Vals­ty­bi­nės mais­to ir ve­te­ri­na­ri­jos tar­ny­bos įsta­ty­mas Nr. 682/688/754 „Dėl ge­ne­tiš­kai mo­di­fi­kuo­tų or­ga­niz­mų, jų pro­duk­tų ir ga­mi­nių Lie­tu­vos Res­pub­li­ko­je kla­si­fi­ka­vi­mo ir žen­kli­ni­mo tvar­kos pa­tvir­ti­ni­mo“. Ren­gia­mi ir ki­ti do­ku­men­tai šiais klau­si­mais pa­gal ES di­rek­ty­vas, ku­rios nu­ro­do mo­di­fi­kuo­tų au­ga­lų reg­la­men­ta­ci­jos ir tai­ky­mo nuo­sta­tas jų varto­jimo, pa­vo­jaus bei sau­gos nor­ma­ty­vus.

 

Ge­nų in­ži­ne­ri­jos sau­gu­mo sri­ty­je at­si­žvel­gia­ma ir į ES di­rek­ty­vas bei ki­tų ša­lių pa­tir­tį. Tei­gia­ma, kad ge­nų tech­no­lo­gi­jos bū­du pa­ga­min­ti mais­to pro­duk­tai ir pa­ša­rai yra ne ma­žiau sau­gūs ne­gu tra­di­ci­niai ir ne­pa­si­žy­mi di­des­niais ri­zi­kos veiks­niais. To­dėl JAV šiuo me­tu var­to­ja­mi ir ge­ne­tiš­kai pa­keis­ti po­mi­do­rai, so­jų pu­pe­lės ir bul­vės. Di­džio­jo­je Bri­ta­ni­jo­je Na­cio­na­li­nė pa­ta­ria­mo­ji ko­mi­si­ja nu­ta­rė, kad 4 ge­ne­tiš­kai mo­di­fi­kuo­ti pro­duk­tai: po­mi­do­rų sul­tys, rap­sų alie­jus, so­jos ir alaus mie­lės yra ne­kenks­min­gi svei­ka­tai.

 

Per­spek­ty­vos

 

Ge­ne­tiš­kai mo­di­fi­kuo­ti au­ga­lai pvz. Bt ku­ku­rū­zai, so­jos, rap­sai pla­čiai varto­jami gy­vu­liams šer­ti. At­lik­ti ban­dy­mai JAV, Vo­kie­ti­jo­je ir ki­to­se ša­ly­se lei­džia teig­ti, kad ge­ne­tiš­kai mo­di­fi­kuo­ti pa­ša­rai ne­tu­ri nei­gia­mos įta­kos nei gy­vū­nų svei­ka­tai, nei pro­duk­ty­vu­mui.

 

Šiuo me­tu bio­tech­no­lo­gi­jų plėt­ra vyks­ta taip spar­čiai, kad be jos ne­įsi­vaiz­duo­ja­mas eko­no­mi­nis au­gi­mas. O tai reiš­kia, kad ge­ne­tiš­kai mo­di­fi­kuo­ti or­ga­niz­mai yra ir bus nau­do­ja­mi įvai­rio­se sri­ty­se ir įvai­riais mas­tais. Jau ne­be­dis­ku­tuo­ja­ma apie bio­tech­no­lo­gi­niu bū­du ga­mi­na­mų vais­tų, vak­ci­nų, hor­mo­nų ir į juos pa­na­šių bal­ty­mų nau­dą bei per­spek­ty­vas.