- Dr. Alma VALSKYTĖ, LIETUVOS ŽEMDIRBYSTĖS INSTITUTAS
- Mano ūkis
Bulvių maras yra viena pavojingiausių bulvių ligų. Labiausiai plinta šalyse, kur vasarą būna aukšta santykinė drėgmė, vėsios naktys ir šiltos dienos. Infekcija ant bulvienojų sumažina lapų asimiliacijos paviršių, dėl to mažėja derlius. Ligos sukėlėjas į Europą pateko prieš 150 metų ir iki šiol egzistuoja. Tai rodo, kad bulvių maro problema yra labai sudėtinga.
Paskutiniaisiais metais padidėjo ligos sukėlėjo grybo Ph.infestans agresyvumas: sugebėjimas pažeisti augalą šeimininką, tarpti, maitintis ir daugintis jame. Pirma, liga gali vystytis daug greičiau. Vegetatyvinis ligos vystymosi ciklas anksčiau trukdavo 4-5 dienas, o dabar pakanka 3-4 dienų. Antra, grybas gali produkuoti daugiau sporų, todėl liga plinta greičiau. Ir trečia, padidėjo grybo sporų sugebėjimas užkrėsti augalus. Olandijoje atliktų tyrimų duomenimis, senosios populiacijos 100 sporų sukeldavo vienintelę dėmę. Dabar 100 sporų gali sukelti dvi dėmes: dėmių atsiradimo rizika padvigubėjo.
Simptomai
Lapų pažeidimai. Nuo lapų kraštų plinta rudos dėmės. Apatinėje lapų pusėje susidaro baltai pilka grybo konidijų veja, primenanti pelėsius. Konidijų galuose esančias sporas oras, vėjas ar lietus išnešioja ant kitų augalų. Kai temperatūra pakyla virš 150C, sporos sudygsta. Grybas per žaizdas, per natūralius tarpus tarp ląstelių patenka į lapų audinius: jie pakartotinai užsikrečia.
Stiebų pažeidimai. Stiebai pažeidžiami, kai būna mažai kritulių, naktimis gausios rasos ir karštos dienos. Bulvienojai rytais labai greitai nudžiūsta, todėl lapams infekcija nebaisi; tačiau naktinių rasų vandens pakanka, kad užsikrėstų lapkočiai ir tankūs jauni ūgliai.
Gumbų pažeidimai. Gumbai užkrečiami vegetacijos metu arba kasant; saugyklose nebeužsikrečia. Gumbo minkštimas būna rudos spalvos, pažeidimų vietos nėra aiškiai apribotos nuo sveikų audinių. Vienintelis gumbų apsaugos būdas – išlaikyti sveikus bulvienojus.
Paprastai grybas peržiemoja gumbuose. Jei susidaro žiemojančios oosporos, gali peržiemoti dirvoje. Jau vieno užkrėsto gumbo gali pakakti, kad jis sukeltų epidemiją bulvių pasėlyje.
Ligos vystymasis
Drėgnomis šiltomis vasaromis liga plinta labai greitai.
Optimalios sąlygos skirtingais Ph.infestans vystymosi ciklo tarpsniais šiek tiek skiriasi. Svarbiausi veiksniai yra temperatūra ir santykinė oro drėgmė. Sporangijos ant žemutinių augalo lapų paviršiaus formuojasi ir pažeidžia stiebus, kai santykinė drėgmė yra didesnė negu 90 proc.; dygsta, kai temperatūra 21-260C; sporangijos produkuoja zoosporas, kai temperatūra mažesnė negu 180C.
Apsaugos priemonės
-
Atsparių marui veislių auginimas. Marui atsparios bulvių veislės ligos pažeidžiamos vėliau negu jautrios, liga ant jų vystosi lėčiau.
-
Fitosanitarinės priemonės. Jos sumažina infekcijos lygį sėklinėje medžiagoje, riboja ligos plitimą lauke, padidina bulvių atsparumą grybui, apsaugo gumbus, kad neužsikrėstų.
-
Purškimas fungicidais. Tai - veiksmingiausia apsaugos priemonė nuo bulvių maro, padedanti apsaugoti bulvių pasėlius nuo užsikrėtimo. Svarbu purškimų pradžia, intervalai tarp purškimų ir pasirinktieji fungicidai.
Pasirenkant purškimo sistemą, reikėtų įvertinti šiuos veiksnius: ligos vystymosi ypatumus, atskirų bulvių veislių jautrumą, esamą ligos intensyvumą purškimo metu, oro sąlygas, fungicido veikimo laiką, fungicido kainą, galimybę įvažiuoti į pasėlį, galimą sukėlėjo atsparumą fungicido veikliajai medžiagai, bulvių augimo tarpsnį.
Praėjusi žiema buvo šalta, todėl neatžėlė rudenį dirvoje likusios bulvės. Turėtų būti sušalusios ir komposto krūvose likusios bulvės, tad pirminės infekcijos tikimybė sumažėja. Sėklinių bulvių kokybę, t.y. latentinį maro antpuolį, labai sunku įvertinti. Svarbią reikšmę, be abejo, turi ir orai.
Pirmojo purškimo terminui nustatyti rekomenduotina naudotis Augalų apsaugos tarnybos pranešimais, konsultantų ir mokslininkų rekomendacijomis ir bulvių augintojų patirtimi.
Kokiu fungicidu purkšti pirmiausiai
Jei pirmąjį kartą nuo maro purškiama vagų užskleidimo metu, labai jautrias ir vidutinio jautrumo veisles reikėtų purkšti sisteminiais arba pusiau sisteminiais fungicidais. Jei pirmąjį kartą purškiama po vagų užskleidimo, tinka kontaktiniai fungicidai.
Purškimų dažnis priklauso nuo veislės atsparumo, bulvienojų augimo, ligos plitimo lauke, kritulių kiekio po paskutinio purškimo, fungicido veikliosios medžiagos savybių.
Pavyzdžiui, esant vidutiniam ligos antpuoliui, labai neatsparias veisles (Bintje, Venta ir kt.) nupurškus kontaktiniu fungicidu, reikia išlaikyti 6-7 dienų intervalą tarp purškimų. Auginant vidutinio atsparumo marui veisles (pvz., Aistės, Saturna) ir esant vidutiniam ligos antpuoliui, nupurškus sisteminiu fungicidu iki kito purškimo galima laukti 14 dienų.
Paskutinį kartą reikėtų purkšti fungicidais, kurie stabdo dygstančias maro sporas (pvz., širlanu), nes tai mažina bulvių gumbų užsikrėtimą dirvoje.
Fungicidų savybės
Kontaktinės veikliosios medžiagos būna lapų paviršiuje. Jos sutrukdo grybo sporoms įsiskverbti į lapą, tačiau naujai išaugantys lapai nėra apsaugoti.
Translaminariniai (pusiau sisteminai) fungicidai visiškai įsiskverbia per lapą. Tad fungicidai veikia ir apatinėje lapo dalyje.
Sisteminės veikliosios medžiagos apsaugo ne tik esamas, bet ir naujai užaugančias augalo dalis.
Veikliosios medžiagos, patekusios ant lapų, įsiskverbia į juos ir su augalo sultimis patenka į naujai išaugusius ūglius. Žinoma, į naujai augančias augalo dalis patenka ribotas veikliųjų medžiagų kiekis. Ne visada pasiekiama tokia veikliųjų medžiagų koncentracija, kuri apsaugotų naujus ūglius nuo infekcijos. Todėl purškiant sisteminiais fungicidais, intervalus tarp purškimų reikėtų sutrumpinti, jei yra palankios sąlygos ligai plisti ir bulvienojai auga labai greitai (purkšti pakartotinai reikėtų ne po 14, o po 10 dienų). Kai ligos antpuolis labai smarkus, sisteminiai ar translaminariniai fungicidai naudotini purškimų sezono pradžioje, kai labai greitai auga bulvienojai ir yra palankios sąlygos ligai plisti. Sisteminės ir translaminarinės veikliosios medžiagos ypač veiksmingos jaunuose augaluose.
Gydomasis veikimas
Fungicidai, turintys gydomąjį veikimą, gali sulaikyti lape jau esančią, tačiau dar nematomą (latentinę) infekciją. Optimalus sisteminių arba pusiau sisteminių fungicidų gydomasis poveikis trunka 1-3 dienas po infekcijos. Tuo metu dar nėra jokių matomų simptomų. Jei pirmojo purškimo metu jau matomas pažeidimas ir būna nekrozės, tada ir su geriausiomis veikliosiomis medžiagomis ligos plitimas vargu ar sustabdomas, dažniau tik pristabdomas.
Atsparumas lietui
Fungicidų atsparumas lietui priklauso nuo jų veikliųjų medžiagų savybių. Giliai veikiančių veikliųjų medžiagų (dimetamorfo, propanokarbo ir metalaksilo) dalelės per kelias valandas po išpurškimo įsiskverbia į lapų vidų ir todėl nenusiplauna po lietaus. Priešingai, kontaktinės veikliosios medžiagos (vario, mankocebo) silpnai laikosi ant lapų paviršiaus. Gausesni krituliai (20-30 mm) gali nuplauti šių kontaktinių fungicidų apnašą. Tik fluazinamas labai stipriai įsitvirtina bulvių lapų vaškiniame sluoksnyje ir išlieka atsparus lietui.
TERMINŲ PAAIŠKINIMAI
Infekcija
ligą sukeliančių mikroorganizmų įsiskverbimas į augalą
Patogenas
ligos sukėlėjas, sukeliantis patologinius reiškinius audiniuose:
medžiagų apykaitos pažeidimus, nekrozes ir kitus pakitimus
Sukėlėjai
tai ligas sukeliantys mikroorganizmai (bakterijos, grybai, mikromicetai, virusai)
Sporangija
grybų vegetatyvinio dauginimosi organas
Populiacija
grybo rūšies vienetų visuma