Bul­vių ma­ras yra vie­na pa­vo­jin­giau­sių bul­vių li­gų. La­biau­siai plin­ta šaly­se, kur va­sa­rą bū­na aukš­ta san­ty­ki­nė drėg­mė, vė­sios nak­tys ir šil­tos die­nos. In­fek­ci­ja ant bul­vie­no­jų su­ma­ži­na la­pų asi­mi­lia­ci­jos pa­vir­šių, dėl to ma­žė­ja der­lius. Li­gos su­kė­lė­jas į Eu­ro­pą pa­te­ko prieš 150 me­tų ir iki šiol eg­zis­tuo­ja. Tai ro­do, kad bul­vių ma­ro pro­ble­ma yra la­bai su­dė­tin­ga.

Pas­ku­ti­niai­siais me­tais pa­di­dė­jo li­gos su­kė­lė­jo gry­bo Ph.in­fes­tans ag­re­sy­vu­mas: su­ge­bė­ji­mas pa­žeis­ti au­ga­lą šei­mi­nin­ką, tarp­ti, mai­tin­tis ir dau­gin­tis ja­me. Pir­ma, li­ga ga­li vys­ty­tis daug grei­čiau. Ve­ge­ta­ty­vi­nis li­gos vys­ty­mo­si cik­las anks­čiau truk­da­vo 4-5 die­nas, o da­bar pa­kan­ka 3-4 die­nų. An­tra, gry­bas ga­li pro­du­kuo­ti dau­giau spo­rų, to­dėl li­ga plin­ta grei­čiau. Ir tre­čia, pa­di­dė­jo gry­bo spo­rų su­ge­bė­ji­mas už­krės­ti au­ga­lus. Olan­di­jo­je atliktų ty­ri­mų duo­me­ni­mis, se­no­sios po­pu­lia­ci­jos 100 spo­rų su­kel­da­vo vie­nin­te­lę dė­mę. Da­bar 100 spo­rų ga­li su­kel­ti dvi dė­mes: dė­mių at­si­ra­di­mo ri­zi­ka pa­dvi­gu­bė­jo.

Simp­to­mai

La­pų pažei­di­mai. Nuo la­pų kraš­tų plin­ta ru­dos dė­mės. Apa­ti­nė­je la­pų pu­sė­je su­si­da­ro bal­tai pil­ka gry­bo ko­ni­di­jų ve­ja, pri­me­nan­ti pe­lė­sius. Ko­ni­di­jų ga­luo­se esan­čias spo­ras oras, vė­jas ar lie­tus iš­ne­šio­ja ant ki­tų au­ga­lų. Kai tem­pe­ra­tū­ra pa­ky­la virš 150C, spo­ros su­dygs­ta. Gry­bas per žaiz­das, per na­tū­ra­lius tar­pus tarp ląs­te­lių pa­ten­ka į la­pų au­di­nius: jie pa­kar­to­ti­nai užsik­re­čia.

Stie­bų pažei­di­mai. Stie­bai pa­žei­džia­mi, kai bū­na ma­žai kri­tu­lių, nak­ti­mis gau­sios ra­sos ir karštos die­nos. Bul­vie­no­jai ry­tais la­bai grei­tai nu­džiūs­ta, to­dėl la­pams in­fek­ci­ja ne­bai­si; ta­čiau nak­ti­nių ra­sų van­dens pa­kan­ka, kad už­si­krės­tų lap­ko­čiai ir tan­kūs jau­ni ūg­liai.

Gum­bų pažei­di­mai. Gum­bai už­kre­čia­mi ve­ge­ta­ci­jos me­tu ar­ba ka­sant; sau­gyk­lo­se ne­beužsik­re­čia. Gum­bo minkš­ti­mas bū­na ru­dos spal­vos, pa­žei­di­mų vie­tos nė­ra aiš­kiai ap­ri­bo­tos nuo svei­kų au­di­nių. Vie­nin­te­lis gum­bų ap­sau­gos bū­das – iš­lai­ky­ti svei­kus bul­vie­no­jus.

Pa­pras­tai gry­bas peržie­mo­ja gum­buo­se. Jei su­si­da­ro žie­mo­jan­čios oospo­ros, ga­li per­žie­mo­ti dir­vo­je. Jau vie­no už­krės­to gum­bo ga­li pa­kak­ti, kad jis su­kel­tų epi­de­mi­ją bul­vių pa­sė­ly­je.

Li­gos vys­ty­ma­sis

Drėg­no­mis šil­to­mis va­sa­ro­mis li­ga plin­ta la­bai grei­tai.

Op­ti­ma­lios są­ly­gos skir­tin­gais Ph.in­fes­tans vys­ty­mo­si cik­lo tarps­niais šiek tiek ski­ria­si. Svar­biau­si veiks­niai yra tem­pe­ra­tū­ra ir san­ty­ki­nė oro drėg­mė. Spo­ran­gi­jos ant že­mu­ti­nių au­ga­lo la­pų pa­vir­šiaus for­muo­ja­si ir pa­žei­džia stie­bus, kai san­ty­ki­nė drėg­mė yra di­des­nė ne­gu 90 proc.; dygs­ta, kai tem­pe­ra­tū­ra 21-260C; spo­ran­gi­jos pro­du­kuo­ja zo­os­po­ras, kai tem­pe­ra­tū­ra mažes­nė ne­gu 180C.

Ap­sau­gos prie­mo­nės

• At­spa­rių ma­rui veis­lių au­gi­ni­mas. Ma­rui at­spa­rios bul­vių veis­lės li­gos pa­žei­džia­mos vė­liau ne­gu jaut­rios, li­ga ant jų vys­to­si lė­čiau.
• Fi­to­sa­ni­ta­ri­nės prie­mo­nės. Jos su­mažina in­fek­ci­jos ly­gį sėk­li­nė­je me­džia­go­je, ri­bo­ja li­gos pli­ti­mą lau­ke, pa­di­di­na bul­vių at­spa­ru­mą gry­bui, ap­sau­go gum­bus, kad neuž­si­krės­tų.
• Purški­mas fun­gi­ci­dais. Tai - veiks­min­giau­sia ap­sau­gos prie­mo­nė nuo bul­vių ma­ro, pa­de­dan­ti ap­sau­go­ti bul­vių pa­sė­lius nuo už­si­krė­ti­mo. Svar­bu purš­ki­mų pra­džia, in­ter­va­lai tarp purš­ki­mų ir pa­si­rink­tieji fun­gi­ci­dai.

Pa­si­ren­kant purš­ki­mo sis­te­mą, rei­kė­tų įver­tin­ti šiuos veiks­nius: li­gos vys­ty­mo­si ypa­tu­mus, at­ski­rų bul­vių veis­lių jaut­ru­mą, esa­mą li­gos in­ten­sy­vu­mą purški­mo me­tu, oro są­ly­gas, fun­gi­ci­do vei­ki­mo lai­ką, fun­gi­ci­do kai­ną, ga­li­my­bę įva­žiuo­ti į pa­sė­lį, ga­li­mą su­kė­lė­jo at­spa­ru­mą fun­gi­ci­do veik­lia­jai me­džia­gai, bul­vių au­gi­mo tarps­nį.

Pra­ėju­si žie­ma bu­vo šal­ta, to­dėl ne­atžėlė ru­de­nį dir­vo­je li­ku­sios bul­vės. Tu­rė­tų bū­ti su­ša­lu­sios ir kom­pos­to krū­vo­se li­ku­sios bul­vės, tad pir­mi­nės in­fek­ci­jos ti­ki­my­bė su­ma­žė­ja. Sėk­li­nių bul­vių ko­ky­bę, t.y. la­ten­ti­nį ma­ro ant­puo­lį, la­bai sun­ku įver­tin­ti. Svar­bią reikš­mę, be abe­jo, tu­ri ir orai.

Pir­mo­jo purški­mo ter­mi­nui nu­sta­ty­ti re­ko­men­duo­ti­na nau­do­tis Au­ga­lų ap­sau­gos tar­ny­bos pra­ne­ši­mais, kon­sul­tan­tų ir moks­li­nin­kų re­ko­men­da­ci­jo­mis ir bul­vių au­gin­to­jų pa­tir­ti­mi.

Ko­kiu fun­gi­ci­du purkšti pirmiau­siai

Jei pir­mą­jį kar­tą nuo ma­ro purš­kia­ma va­gų užsklei­di­mo me­tu, la­bai jaut­rias ir vi­du­ti­nio jaut­ru­mo veis­les rei­kė­tų purkšti sis­te­mi­niais ar­ba pu­siau sis­te­mi­niais fun­gi­ci­dais. Jei pir­mą­jį kar­tą purškia­ma po va­gų už­sklei­di­mo, tin­ka kon­tak­ti­niai fun­gi­ci­dai.

Purš­ki­mų dažnis pri­klau­so nuo veis­lės at­spa­ru­mo, bul­vie­no­jų au­gi­mo, li­gos pli­ti­mo lau­ke, kri­tu­lių kie­kio po pas­ku­ti­nio purš­ki­mo, fun­gi­ci­do veik­lio­sios me­džia­gos sa­vy­bių.

Pa­vyzdžiui, esant vi­du­ti­niam li­gos ant­puo­liui, la­bai ne­at­spa­rias veis­les (Bint­je, Ven­ta ir kt.) nu­purškus kon­tak­ti­niu fun­gi­ci­du, rei­kia išlai­ky­ti 6-7 die­nų in­ter­va­lą tarp purš­ki­mų. Au­gi­nant vi­du­ti­nio at­spa­ru­mo ma­rui veis­les (pvz., Ais­tės, Sa­tur­na) ir esant vi­du­ti­niam li­gos ant­puo­liui, nu­purškus sis­te­mi­niu fun­gi­ci­du iki ki­to purški­mo ga­li­ma lauk­ti 14 die­nų.

Pas­ku­ti­nį kar­tą rei­kė­tų purkš­ti fun­gi­ci­dais, ku­rie stab­do dygs­tan­čias ma­ro spo­ras (pvz., širla­nu), nes tai mažina bul­vių gum­bų už­si­krė­ti­mą dir­vo­je.

Fun­gi­ci­dų sa­vy­bės

Kon­tak­ti­nės veik­lio­sios me­džia­gos bū­na la­pų pa­vir­šiu­je. Jos su­truk­do gry­bo spo­roms įsi­skverb­ti į la­pą, ta­čiau nau­jai iš­au­gan­tys la­pai nė­ra ap­sau­go­ti.

Tran­sla­mi­na­ri­niai (pu­siau sis­te­mi­nai) fun­gi­ci­dai vi­siškai įsi­skver­bia per la­pą. Tad fun­gi­ci­dai vei­kia ir apa­ti­nė­je la­po da­ly­je.

Sis­te­mi­nės veik­lio­sios medžia­gos ap­sau­go ne tik esa­mas, bet ir nau­jai užau­gan­čias au­ga­lo da­lis.

Veik­lio­sios me­džia­gos, pa­te­ku­sios ant la­pų, įsi­skver­bia į juos ir su au­ga­lo sul­ti­mis pa­ten­ka į nau­jai iš­au­gu­sius ūg­lius. Žino­ma, į nau­jai au­gan­čias au­ga­lo da­lis pa­ten­ka ri­bo­tas veik­lių­jų me­džia­gų kie­kis. Ne vi­sa­da pa­sie­kia­ma to­kia veik­lių­jų me­džia­gų kon­cen­tra­ci­ja, ku­ri ap­sau­go­tų nau­jus ūg­lius nuo in­fek­ci­jos. To­dėl purš­kiant sis­te­mi­niais fun­gi­ci­dais, in­ter­va­lus tarp purš­ki­mų rei­kė­tų su­trum­pin­ti, jei yra pa­lan­kios są­ly­gos li­gai plis­ti ir bul­vie­no­jai au­ga la­bai grei­tai (purkšti pa­kar­to­ti­nai rei­kė­tų ne po 14, o po 10 die­nų). Kai li­gos ant­puo­lis la­bai smar­kus, sis­te­mi­niai ar tran­sla­mi­na­ri­niai fun­gi­ci­dai nau­do­ti­ni purš­ki­mų se­zo­no pra­džio­je, kai la­bai grei­tai au­ga bul­vie­no­jai ir yra pa­lan­kios są­ly­gos li­gai plis­ti. Sis­te­mi­nės ir tran­sla­mi­na­ri­nės veik­lio­sios medžia­gos ypač veiks­min­gos jau­nuo­se au­ga­luo­se.

Gy­do­ma­sis vei­ki­mas

Fun­gi­ci­dai, tu­rin­tys gy­do­mą­jį vei­ki­mą, ga­li su­lai­ky­ti la­pe jau esan­čią, ta­čiau dar ne­ma­to­mą (la­ten­ti­nę) in­fek­ci­ją. Op­ti­ma­lus sis­te­mi­nių ar­ba pu­siau sis­te­mi­nių fun­gi­ci­dų gy­do­ma­sis po­vei­kis trunka 1-3 die­nas po in­fek­ci­jos. Tuo me­tu dar nė­ra jo­kių ma­to­mų simp­to­mų. Jei pir­mo­jo purški­mo me­tu jau ma­to­mas pažei­di­mas ir bū­na ne­kro­zės, ta­da ir su ge­riau­sio­mis veik­lio­sio­mis medžia­go­mis li­gos pli­ti­mas var­gu ar su­stab­do­mas, dažniau tik pri­stab­do­mas.

At­spa­ru­mas lie­tui

Fun­gi­ci­dų at­spa­ru­mas lie­tui pri­klau­so nuo jų veik­lių­jų me­džia­gų sa­vy­bių. Gi­liai vei­kian­čių veik­lių­jų me­džia­gų (di­me­ta­mor­fo, pro­pa­no­kar­bo ir me­ta­lak­si­lo) da­le­lės per ke­lias va­lan­das po iš­purš­ki­mo įsi­skver­bia į la­pų vi­dų ir to­dėl nenu­si­plau­na po lie­taus. Priešin­gai, kon­tak­ti­nės veik­lio­sios medžia­gos (va­rio, man­ko­ce­bo) sil­pnai lai­ko­si ant la­pų pa­vir­šiaus. Gau­ses­ni kri­tu­liai (20-30 mm) ga­li nu­plau­ti šių kon­tak­ti­nių fun­gi­ci­dų ap­na­šą. Tik flu­a­zi­na­mas la­bai stip­riai įsi­tvir­ti­na bul­vių la­pų vaš­ki­nia­me sluoks­ny­je ir išlie­ka at­spa­rus lie­tui.   

TER­MI­NŲ PA­AIŠ­KI­NI­MAI

In­fek­ci­ja

li­gą su­ke­lian­čių mik­ro­or­ga­niz­mų įsi­skver­bi­mas į au­ga­lą

Pa­to­ge­nas

li­gos su­kė­lė­jas, su­ke­lian­tis pa­to­lo­gi­nius reiš­ki­nius au­di­niuo­se:
me­džia­gų apy­kai­tos pa­žei­di­mus, ne­kro­zes ir ki­tus pa­ki­ti­mus

Su­kė­lė­jai

tai li­gas su­ke­lian­tys mik­ro­or­ga­niz­mai (bak­te­ri­jos, gry­bai, mik­ro­mi­ce­tai, vi­ru­sai)

Spo­ran­gi­ja

gry­bų ve­ge­ta­ty­vi­nio dau­gi­ni­mo­si or­ga­nas

Po­pu­lia­ci­ja

gry­bo rū­šies vie­ne­tų vi­su­ma