Kaip mi­nė­ta, Lie­tu­vo­je šiuo me­tu bio­lo­gi­nio tur­to są­vo­ka ne­tai­ko­ma. Miš­kas, ki­ti dau­gia­me­čiai so­di­niai ap­skai­to­mi il­ga­lai­kio ma­te­ria­lio­jo tur­to su­dė­ty­je. Au­ga­lai, gy­vu­lių prie­aug­lis, su­au­gę pro­duk­ty­vie­ji gy­vu­liai ap­skai­to­mi trum­pa­lai­kio tur­to su­dė­ty­je. Trum­pa­lai­kiam tur­tui pri­ski­ria­ma ir iš au­ga­lų bei gy­vu­lių gau­ta pro­duk­ci­ja. Šis tur­tas įkai­no­ja­mas fak­ti­ne įsi­gi­ji­mo ar­ba pa­si­ga­mi­ni­mo (iš­au­gi­ni­mo) sa­vi­kai­na. Be to, prie­šin­gai, nei nu­ro­do TAS 41, gy­vu­lių sker­die­na ne­lai­ko­ma ž.ū. pro­duk­ci­ja. Ji pri­ski­ria­ma pra­mo­ni­nės ga­my­bos pro­duk­ci­jai. Gy­vu­liui au­gant, di­dė­ja jo svo­ris, t.y. gau­na­mas prie­svo­ris, ku­ris ir lai­ko­mas gy­vu­lių au­gi­ni­mo pro­duk­ci­ja.

Bio­lo­gi­nio tur­to ver­ti­ni­mo ap­skai­ta

TAS 41 rei­ka­lau­ja bio­lo­gi­nį tur­tą ver­tin­ti jo at­si­ra­di­mo mo­men­tu ir kiek­vie­ną kar­tą, kai su­da­ro­mas ba­lan­sas, tik­rą­ja ver­te, at­ėmus par­da­vi­mo vie­tos iš­lai­das. Pro­duk­ci­ja, gau­ta iš bio­lo­gi­nio tur­to, taip pat tu­ri bū­ti ver­ti­na­ma der­liaus nu­ė­mi­mo mo­men­tu jos tik­rą­ja ver­te, at­ėmus par­da­vi­mo vie­tos iš­lai­das.

Tik­ro­ji ver­tė yra su­ma, už ku­rią ga­li bū­ti ap­si­keis­ta tur­tu ar pa­slau­go­mis. Ši su­ma ga­li bū­ti už­skai­ty­ta kaip tar­pu­sa­vio sko­la tarp ša­lių, jei jos ke­ti­na pirk­ti/par­duo­ti tur­tą ar­ba no­ri užskai­ty­ti tar­pu­sa­vio sko­lą.

Nu­sta­tant tik­rą­ją tur­to ver­tę, rei­kia at­si­žvelg­ti į jo bu­vi­mo vie­tą ir būk­lę. Pvz., fer­mo­je lai­ko­mų gy­vu­lių tik­ro­ji ver­tė yra jų rin­kos kai­na, at­ėmus ga­li­mas trans­por­to ir ki­tas gy­vu­lių pri­sta­ty­mo į rin­ką iš­lai­das. Par­da­vi­mo vie­tos išlai­dos ap­ima mo­kė­ji­mus tar­pi­nin­kams, ver­tin­to­jams, pre­ky­bos agen­tams ir mo­kes­čius bei rin­klia­vas. Tar­ki­me, par­da­vi­mo vie­ta yra tur­gus. Už ją rei­kės su­si­mo­kė­ti mo­kes­tį, gal ir par­da­vė­ją sam­dy­ti. Taip ir su­si­da­ro par­da­vi­mo vie­tos išlai­dos. Į šias iš­lai­das ne­įei­na trans­por­to ir ki­tos iš­lai­dos, pa­ti­ria­mos ga­be­nant tur­tą į par­da­vi­mo vie­tą.

Bio­lo­gi­nio tur­to ar ž.ū. pro­duk­ci­jos tik­rąją ver­tę nu­sta­tyti bū­tų leng­viau, jei šį tur­tą gru­puo­tu­me pa­gal reikš­min­gus po­žy­mius, pvz., gy­vu­lius - pa­gal am­žių; pro­duk­ci­ją - pa­gal ko­ky­bę.

TAS 41 tei­gia, jog pa­ti­ki­miau­sias bio­lo­gi­nio tur­to ar pro­duk­ci­jos tik­ro­sios ver­tės nu­sta­ty­mo ma­tas yra ak­ty­vio­sios rin­kos kai­na.

Ak­ty­vi­ą­ja va­di­na­ma to­kia rin­ka, ku­ri ati­tin­ka vi­sas šias są­ly­gas:

• pre­kės, ku­rio­mis pre­kiau­ja­ma to­kio­je rin­ko­je, yra vie­na­rū­šės;
• vi­suo­met yra su­in­te­re­suo­tų pir­kė­jų ir par­da­vė­jų;
• su­in­te­re­suo­toms šalims pri­ei­na­mos kai­nos.

Jei­gu įmo­nė su­si­ju­si su ke­lio­mis skir­tin­go­mis ak­ty­vio­sio­mis rin­ko­mis, kai­ną ji pasirinks tos rin­kos, ku­rio­je ti­ki­si par­duo­ti pro­duk­ci­ją ar bio­lo­gi­nį tur­tą.

Pa­si­tai­ko at­ve­jų, kai ak­ty­vios rin­kos nė­ra. Tuo­met, nu­sta­tant bio­lo­gi­nio tur­to ar ž.ū. pro­duk­ci­jos tik­rą­ją ver­tę, įmo­nė tu­rės at­si­žvelg­ti bent į vie­ną šių tik­ro­sios ver­tės nu­sta­ty­mo fak­to­rių:

• pas­ku­ti­nio rin­kos san­do­rio kai­ną, jei­gu ne­bu­vo žy­maus eko­no­mi­nių ap­lin­ky­bių pa­si­kei­ti­mo nuo san­do­rio su­da­ry­mo iki at­skai­to­my­bės die­nos;
• pa­našaus tur­to rin­kos kai­ną su pa­tai­sy­mais, at­spin­din­čiais skir­tu­mus.

Tais at­ve­jais, kai rin­kos kai­na ar nu­sta­ty­to­ji ver­tė ne­ati­tin­ka esa­mos bio­lo­gi­nio tur­to būk­lės, įmo­nė nau­dos dis­kon­tuo­tą (per­skai­čiuo­tą į lau­kia­mą ver­tę) lau­kia­mo gry­nų­jų pi­ni­gų srau­to iš to tur­to ver­tę. Lau­kia­mo gry­nų­jų pi­ni­gų srau­to iš tur­to esa­mo­sios ver­tės ap­skai­čia­vi­mo tiks­las - nu­sta­ty­ti bio­lo­gi­nio tur­to (esa­mo­sios būk­lės) tik­rą­ją ver­tę jo da­bar­ti­nė­je vie­to­je.

Tar­da­mie­si dėl san­do­rių kai­nos, su­in­te­re­suo­ti pir­kė­jai ir par­da­vė­jai ap­gal­vo­ja ga­li­mus pi­ni­gų srau­tų po­ky­čius. Tai reiš­kia, kad tik­ro­ji ver­tė at­spin­di to­kių po­ky­čių ti­ki­my­bę.

Kar­tais tik­rą­ją ver­tę ga­li­ma apy­tiks­liai nu­sta­ty­ti pa­gal fak­ti­nes iš­lai­das, ypač jei:

• per lai­ko­tar­pį nuo šių iš­lai­dų su­si­da­ry­mo iki tik­ro­sios ver­tės nu­sta­ty­mo da­tos įvy­ko ne­di­de­li bio­lo­gi­niai po­ky­čiai (pvz., vais­me­džių so­di­nu­kai pa­so­din­ti be­si­bai­giant fi­nan­si­niams me­tams);
• bio­lo­gi­nio po­ky­čio po­vei­kis kai­nai yra lai­ko­mas ne­reikš­min­gu (pvz., nu­sta­tant so­do tik­rą­ją ver­tę pir­mai­siais au­gi­mo me­tais, kai ti­ki­ma­si, kad so­das bus au­gi­na­mas 20 me­tų).

Lie­tu­vo­je bio­lo­gi­nio tur­to są­vo­ka iki šiol ne­nau­do­ta, to­dėl nė­ra ir jo įkai­no­ji­mo pa­tir­ties. Ben­dro­vė­se ir ki­to­se įmo­nė­se bei ūki­nin­kų ūkiuo­se, tai­kan­čiuo­se nuo­lat ap­skai­to­mų at­sar­gų bū­dą, ž.ū. pro­duk­ci­ja per ata­skai­ti­nį lai­ko­tar­pį įkai­no­ja­ma pla­ni­ne sa­vi­kai­na, ku­ri me­tų pa­bai­go­je ko­re­guo­ja­ma iki fak­ti­nės.

Re­ko­men­da­ci­jo­se ūki­nin­ko ūkio veik­los ap­skai­tai tvar­ky­ti nu­ma­ty­ta, kad kiek­vie­no ata­skai­ti­nio lai­ko­tar­pio pa­bai­go­je ūki­nin­ko ūky­je pa­ga­min­tos pro­duk­ci­jos ir gy­vu­lių li­ku­čiai bei sa­vos ga­my­bos pro­duk­ci­ja, su­nau­do­ta ūkio ar as­me­ni­nėms reik­mėms, tu­ri bū­ti įkai­no­ta nor­ma­ty­vi­nė­mis kai­no­mis. Šios kai­nos ga­lė­tų bū­ti nau­do­ja­mos ir nu­sta­tant bio­lo­gi­nio tur­to, ir ž.ū. pro­duk­ci­jos tik­rą­ją ver­tę, jei anks­čiau ap­tar­tais bū­dais sun­ku nu­sta­ty­ti tik­rą­ją bio­lo­gi­nio tur­to bei pro­duk­ci­jos ver­tę. Tai leis­tų Lie­tu­vo­je pra­dė­ti tai­ky­ti TAS 41 nuo­sta­tas, ver­ti­nant bio­lo­gi­nį tur­tą ir ž.ū. pro­duk­ci­ją.

Pa­ja­mų ir ne­tek­čių pripažinimo po­ky­čiai

Įsi­ga­lio­jus TAS 41, pa­ja­mų pa­di­dė­ji­mas ar su­ma­žė­ji­mas (at­si­ra­dęs įver­ti­nus bio­lo­gi­nį tur­tą bei ž.ū. pro­duk­ci­ją jų pir­mi­nio re­gist­ra­vi­mo ap­skai­to­je mo­men­tu ar­ba pa­si­kei­tus įmo­nė­je au­gi­na­mo bio­lo­gi­nio tur­to ver­tei) tu­ri bū­ti ap­skai­to­mas kaip to ata­skai­ti­nio lai­ko­tar­pio (per ku­rį su­si­da­rė) pa­ja­mų pa­di­dė­ji­mas ar­ba su­ma­žė­ji­mas. Tai iš es­mės kei­čia pa­ja­mų pri­pa­ži­ni­mo mo­men­tą, nes pa­ja­mos at­si­ran­da, kai at­si­ran­da bio­lo­gi­nis tur­tas ar­ba kai gau­na­ma pro­duk­ci­ja. Pa­si­kei­tus bio­lo­gi­nio tur­to ver­tei, pa­ja­mos ma­žė­ja ar­ba di­dė­ja.

Tvar­kant ūki­nin­ko ūkio veik­los ap­skai­tą (kai pro­duk­ci­jos ir gy­vu­lių li­ku­čiai bei sa­vos ga­my­bos pro­duk­ci­ja, su­nau­do­ta ūkio ar as­me­ni­nėms reik­mėms, įkai­no­ja­ma nor­ma­ty­vi­nė­mis kai­no­mis), skir­tu­mas tarp fak­ti­nės sa­vi­kai­nos ir nor­ma­ty­vi­nio įkai­no­ji­mo pa­ro­do­mas kaip ūki­nin­ko ūkio veik­los fi­nan­si­nis re­zul­ta­tas (pel­nas ar­ba nuos­to­lis). Toks bū­das ati­tin­ka TAS 41 rei­ka­la­vi­mus ir ga­li bū­ti nau­do­ja­mas fi­nan­si­nio re­zul­ta­to dėl bio­lo­gi­nio tur­to bei ž.ū. pro­duk­ci­jos ver­tės po­ky­čio ap­skai­tai ir at­skai­to­my­bei bei ga­li bū­ti tai­ko­mas vi­so­se bio­lo­gi­nį tur­tą au­gi­nan­čio­se ir ž.ū. pro­duk­ci­ją ga­mi­nan­čio­se įmo­nė­se.