Aukš­tos ko­ky­bės kvie­čių grū­dams iš­au­gin­ti ir  jų po­ten­cia­lui išnau­do­ti rei­kia dau­giau azo­to trą­šų. Vė­ly­vasis kvie­čių trę­ši­mas azo­tu rei­ka­lin­gas ne tik di­des­niam jų der­liui iš­au­gin­ti, bet ir di­des­niam bal­ty­min­gu­mui pa­siek­ti. Ge­ros ko­ky­bės mais­ti­nių kvie­čių be vė­ly­vojo trę­ši­mo azo­tu iš­au­gin­ti ne­įma­no­ma.

Vė­ly­vasis trę­ši­mas – tai trę­ši­mas, kai azo­to trą­šos be­ria­mos po pas­ku­ti­nio­jo la­po pa­si­ro­dy­mo (BBCH 37) iki plau­kė­ji­mo pra­džios (BBCH 51). Di­de­lių azo­to nor­mų ber­ti ne­ver­ta, nes lai­ko tar­pas tarp trę­ši­mo ir azo­to ėmi­mo pa­bai­gos yra trum­pas, to­dėl trą­šos ga­li lik­ti ne­pa­si­sa­vin­tos. Azo­to nor­ma vė­ly­vajam trę­ši­mui pri­klau­so nuo pa­sė­lio būk­lės, oro są­ly­gų, mais­to me­džia­gų kie­kio dir­vo­je ir nuo anks­čiau iš­ber­to trą­šų kie­kio.

Vė­ly­vasis trę­ši­mas tu­ri įta­kos der­liui bei bal­ty­mų kie­kiui grū­duo­se. Kai trę­šia­ma pas­ku­ti­nio­jo la­po pa­si­ro­dy­mo pradžio­je, pa­di­dė­ja 1 000 grū­dų ma­sė ir grū­dų skai­čius var­po­je. Vė­les­nis trešimas (pa­si­ro­džius pir­mie­siems akuo­tams iki var­pos vir­šū­nė­lės iš­lin­di­mo iš la­pa­makš­tės) la­biau ska­ti­na bal­ty­mų sin­te­zę grū­duo­se.

Vė­ly­vojo trę­ši­mo azo­tu nor­mos

Rei­kė­tų lai­ky­tis šių trę­ši­mo nor­mų:

• I ir II kla­sės kvie­čiams iš­ber­ti po 10 kg N/ha, skai­čiuo­jant kiek­vie­nai bū­si­mo grū­dų der­liaus to­nai;
• pašari­niams kvie­čiams - po 6 kg N/ha.

Tai­gi, kai ti­ki­ma­si kul­ti 9 t/ha grū­dų, vė­ly­vojo trę­ši­mo me­tu mais­ti­niams kvie­čiams rei­kė­tų iš­ber­ti apie 90 kg/ha, pa­ša­ri­niams - 50 kg/ha azo­to. Su­pran­ta­ma, kad to­kios azo­to nor­mos ga­li bū­ti nau­do­ja­mos tik pa­rin­kus ati­tin­ka­mas mais­ti­nių ir pa­ša­ri­nių kvie­čių veis­les. Ne­ver­tė­tų labai derlingas mais­ti­nių kvie­čių veis­les la­bai gau­siai tręšti azo­tu, nes tai ga­li už­terš­ti ap­lin­ką ir ne­duo­ti jo­kios eko­no­mi­nės nau­dos.

Azo­to pa­si­sa­vi­ni­mas

Kiek vė­lai iš­ber­to azo­to su­kau­pia­ma grū­duo­se? Išbė­rus 30 kg N/ha, grū­duo­se bu­vo su­kaup­ta 63 proc. pa­nau­do­to azo­to, iš­bė­rus 60 kg N/ha - 52 proc., 90 kg N/ha - 49 proc., 120 kg N/ha - tik 44 proc.

Va­di­na­si, apie 5-10 kg N/ha iš­ber­tų trą­šų su­kau­pia­ma šiau­duo­se. Be to, rei­kia at­kreip­ti dė­me­sį į tai, kad 40-50 proc. vė­lai iš­ber­tų trą­šų au­ga­lai vi­siš­kai ne­pa­si­sa­vi­na ir jos lie­ka dir­vo­je. To­dėl bū­ti­na nau­do­ti kai ku­rias ag­ro­tech­ni­kos prie­mo­nes, ku­rios su­ma­žin­tų li­ku­sių azo­to trą­šų iš­si­plo­vi­mą į gi­les­nius dir­vo­že­mio sluoks­nius ir grun­ti­nis van­duo ne­bū­tų užterštas nit­ra­tais.

To­dėl nuėmus ja­vų der­lių rei­kė­tų:

• kuo sku­biau pa­sė­ti tar­pi­nius au­ga­lus;
• po kvie­čių sė­ti žie­mi­nius rap­sus ar­ba mie­žius.

Ta­da iki žie­mos ve­ge­tuo­jan­tys au­ga­lai su­nau­do­ja di­de­lę da­lį dir­vo­je esan­čio azo­to ir ne­lei­džia jam iš­si­plau­ti.

Pagal užsienio spaudą parengė Algirdas ALEKSYNAS