Nuo že­mės dir­bi­mo iki kar­vių mel­ži­mo – apie vi­sa tai Lie­tu­vos ūki­nin­kai ga­li su­ži­no­ti Šve­di­jos vy­riau­sy­bės ir de­šim­ties šios ša­lies kom­pa­ni­jų re­mia­mo pro­jek­to bei Lie­tu­vos že­mės ūkio kon­sul­ta­vi­mo tar­ny­bos or­ga­ni­zuo­ja­muo­se se­mi­na­ruo­se. Tik vie­nas šių se­mi­na­rų iš­skir­ti­nu­mas – Šve­di­jos fir­mų pri­sta­ty­mas.

Per­nai ru­de­nį pra­si­dė­jęs pro­jek­tas „Tau­so­jan­čio­sios žem­dir­bys­tės ir pra­mo­nės plėt­ra Bal­ti­jos ša­ly­se“ vyks­ta vi­so­se tri­jo­se ša­ly­se vie­nu me­tu ir baig­sis šių me­tų pa­bai­go­je. Pro­jek­to pla­nuo­se nu­ma­ty­ta su­reng­ti 10 se­mi­na­rų: mėš­lo ir nuo­te­kų tvar­ky­mo, pie­no ko­ky­bės ge­ri­ni­mo, že­mės dir­bi­mo, grū­dų lai­ky­mo bei žo­li­nių pa­ša­rų ga­my­bos te­mo­mis.

Kė­dai­nių ra­jo­no ūki­nin­ko Jo­no Tal­man­to ūky­je vy­ku­sio se­mi­na­ro ak­cen­tas – že­mės dir­bi­mas ir sė­ja Šve­di­jos fir­mų ma­ši­no­mis. Se­mi­na­ro me­tu bu­vo aiš­ki­na­ma, kaip įdieg­ti tau­so­ja­mą­sias že­mės dir­bi­mo tech­no­lo­gi­jas. Pa­sak Šve­di­jos že­mės ūkio ap­lin­ko­sau­gos ir in­ži­ne­ri­jos ins­ti­tu­to že­mės dir­bi­mo eks­per­to Gu­na­ro Lun­di­no (Gun­nar Lun­din), no­rint pa­di­din­ti že­mės pro­duk­ty­vu­mą ir tau­so­ti ją, be tin­ka­mos tech­ni­kos rei­ka­lin­ga ir ge­ra sė­jo­mai­na. Šve­di­jo­je at­lik­tais ty­ri­mais nu­sta­ty­ta, kad tre­jus me­tus to­je pa­čio­je vie­to­je au­gi­na­mų žie­mi­nių kvie­čių vi­du­ti­nis der­lin­gu­mas sie­kė 4 590 kg/ha. Tuo tar­pu į kvie­čių au­gi­ni­mo sė­jo­mai­ną įtrau­kus va­sa­ri­nius rap­sus, der­lin­gu­mas pa­di­dė­jo iki 5 960 kg/ha, t.y. kvie­čių pri­kul­ta 30 proc. dau­giau. La­bai svar­bu dir­vą kuo ma­žiau su­slėg­ti. Vie­nas iš bū­dų tai pa­siek­ti - ant trak­to­rių su­mon­tuo­ti su­dve­jin­tus ra­tus. Eks­per­to tei­gi­mu, ariant lie­tin­go­mis są­ly­go­mis dir­vos struk­tū­ra la­bai pa­žei­džia­ma, iš­plau­na­ma daug mais­to me­džia­gų, ypač fos­fo­ro. To­dėl ar­ti rei­kia tin­ka­mu me­tu. „Kai ku­rie Šve­di­jos ūki­nin­kai leng­vas dir­vas aria pa­va­sa­rį ir po to, įdir­bus prieš­sė­ji­nio dir­bi­mo ag­re­ga­tais, iš kar­to sė­ja. To­kiu bū­du ja­vus ga­li­ma pa­sė­ti 3 sa­vai­tė­mis anks­čiau“, - su­si­rin­ku­siems Lie­tu­vos ūki­nin­kams pa­sa­ko­jo G.Lun­di­nas. Ta­čiau Lie­tu­vos že­mės ūkio in­ži­ne­ri­jos ins­ti­tu­to dar­buo­to­jas dr. Al­gir­das Ba­ka­sė­nas pa­brė­žė, kad Lie­tu­vos ūkiuo­se ne vi­sas nau­jo­ves ga­li­ma pri­tai­ky­ti, o kiek­vie­nai že­mei įdirb­ti tu­ri bū­ti at­ski­ras „re­cep­tas“. Pa­sak jo, kiek­vie­nas pa­dar­gas ar ki­to­kia ma­ši­na tu­ri ir pri­va­lu­mų, ir trū­ku­mų, to­dėl ren­kan­tis tech­ni­ką bū­ti­na ge­rai įver­tin­ti vi­sas sa­vo­jo ūkio są­ly­gas. Jis ne­nei­gė, kad se­mi­na­re pri­sta­ty­tas fir­mos „Väders­tad“ pu­ren­tu­vas Car­rier – at­ei­ties pa­dar­gas, mat juo že­mė įdir­ba­ma ypač sek­liai (4-7 cm gy­liu). „Tai, ga­li­ma sa­ky­ti, pas­ku­ti­nis ma­dos žo­dis, bet Lie­tu­vo­je ko ge­ro dar nė­ra to­kių ly­gių, ne­pik­tžo­lė­tų lau­kų, ku­riuo­se bū­tų ga­li­ma nau­do­ti šį pu­ren­tu­vą. Toks sek­lus pu­re­ni­mas – be­ari­mės že­mės dir­bi­mo tech­no­lo­gi­jos nau­jo­vė, ku­ri dar ma­žai kur tai­ko­ma, bet tik­rai per­spek­ty­vi“, - įsi­ti­ki­nęs A.Ba­ka­sė­nas.

Se­mi­na­re apie že­mės dir­bi­mo sis­te­mas ir pa­dar­gus bu­vo pri­sta­ty­ti šve­diš­ki plū­gai, sė­ja­mo­sios ir že­mės dir­bi­mo agregatai. Šve­diš­ko­mis sė­ja­mo­sio­mis Väders­tad Ra­pid ir sek­laus pu­re­ni­mo pu­ren­tu­vais Väders­tad Car­rier Lie­tu­vo­je pre­kiau­ja UAB „Väders­tad“, o plū­gais Öve­rum – UAB „Bal­tic Farm Sup­ply Cen­ter“. Pas­ta­ro­ji ben­dro­vė tie­kia ir šve­diš­kas grū­dų džio­vyk­las bei sau­gyk­las Tor­num ir yra ofi­cia­lus CASE že­mės ūkio tech­ni­kos at­sto­vas Pa­bal­ti­jy­je. Kaip dir­ba ši tech­ni­ka, ūki­nin­kai ga­lė­jo ste­bė­ti J.Tal­man­to lau­kuo­se. Ūki­nin­kas val­do per 500 ha že­mės. Tai ga­na daug, to­dėl dar šie­met, jei gaus SAPARD pa­ra­mą, jis ke­ti­na įsi­gy­ti uni­ver­sa­lią Väders­tad Ra­pid sė­ja­mą­ją ir ki­tą au­ga­li­nin­kys­tės ūkiui rei­ka­lin­gą tech­ni­ką.