23 10 24 Mano ukio prenumerata 2024 23 04 15 Gauti naujienas mobili žurnalas
Mano Ūkis 2003/06
Rei­ka­lin­gas ūkininko ūkio ban­kro­to reg­la­men­tas
  • Dr. Kęs­tu­tis JASKELEVIČIUS
  • Mano ūkis

Be­si­kei­čiant eko­no­mi­nei ap­lin­kai ir įvai­rė­jant ūki­nei veik­lai, nie­kas ne­bus ap­sau­go­tas nuo fi­nan­si­nės ne­sėk­mės. Tuo la­biau, kad kei­čiant veik­los po­bū­dį ar nau­do­jan­tis ES struk­tū­ri­nių fon­dų pa­ra­ma, var­gu ar vi­sa­da pa­vyks iš­si­vers­ti be ban­ko pa­sko­lų. Su­tar­tu lai­ku pa­sko­los ne­grą­ži­nus ar ne­įvyk­džius ki­tų fi­nan­si­nių įsi­pa­rei­go­ji­mų, ūki­nin­kui gre­sia ban­kro­tas. To­dėl ūki­nin­kų ban­kro­tai yra rūs­ti rin­kos re­a­ly­bė, su ku­ria vis daž­niau teks su­si­dur­ti žem­dir­biams. Kon­ku­ren­ci­nė ko­va, ku­rią jau da­bar pa­ti­ria ne­ma­ža da­lis ūkių, at­si­vė­rus Eu­ro­pos vals­ty­bių sie­noms, tik dar la­biau su­stip­rės.

 

Nors ūki­nin­kų ūkių re­gist­rą šiuo me­tu tvar­ko Sta­tis­ti­kos de­par­ta­men­tas, ta­čiau nei pas­ta­ra­sis, nei Ūki­nin­kų są­jun­ga ne­tu­ri duo­me­nų apie tai, kiek žem­dir­bių nu­trau­kė ga­my­bi­nę veik­lą dėl fi­nan­si­nės ne­sėk­mės. At­ro­dy­tų, kad tai vos ne kiek­vie­no ūki­nin­ko pri­va­tus rei­ka­las, ku­ris vals­ty­bės vi­sai ne­do­mi­na.

 

Ži­no­ma, ko­mer­ci­nė ri­zi­ka yra pir­miau­sia kiek­vie­no ūkio sub­jek­to rū­pes­tis. Ta­čiau vals­ty­bės pa­rei­ga - su­da­ry­ti kuo pa­lan­kiau­sias veik­los są­ly­gas, o ne­sėk­mės at­ve­ju nu­ma­ty­ti tam tik­ras tei­si­nes pro­ce­dū­ras ūki­nin­ko fi­nan­si­niams įsi­pa­rei­go­ji­mams įvyk­dy­ti. Sa­vai­me aiš­ku, kad šios pro­ce­dū­ros tu­ri mak­si­ma­liai ten­kin­ti kre­di­to­rių in­te­re­sus. Tuo pat me­tu svar­bu ga­lu­ti­nai ne­suž­lug­dy­ti ūkio, ku­ris ne­re­tai dar es­ti eko­no­miš­kai gy­vy­bin­gas.

 

Ban­kro­to pro­ce­dū­rą bū­ti­na reg­la­men­tuo­ti

 

De­ja, ši­taip nė­ra. Štai kon­kre­ti si­tu­a­ci­ja. Ute­nos ra­jo­ne pus­am­žis ūki­nin­kas val­do (kar­tu su nuo­mo­ja­ma) apie 100 ha že­mės. Ūkis yra miš­rios spe­cia­li­za­ci­jos - ja­vai ir mė­si­nė gal­vi­ji­nin­kys­tė. Ūki­nin­ko pe­čius slė­gė ban­kui ne­grą­žin­ta pa­sko­la, ku­ri šių me­tų pra­džio­je kar­tu su dels­pi­ni­giais pa­sie­kė apie 25 tūkst. Lt. Žem­dir­bys ti­kė­jo­si, kad at­ga­vęs pi­ni­gus už dar ru­de­nį Rin­kos re­gu­lia­vi­mo agen­tū­rai par­duo­tus mais­ti­nius kvie­čius bei ko­kiai nors mė­si­nei už pa­ken­čia­mą kai­ną įsi­ūlęs 6 įmi­tu­sius jau­čius, ga­lės at­si­skai­ty­ti su ban­ku dar šį pa­va­sa­rį.

 

De­ja, ban­kas ne­lau­kė ir krei­pė­si į teis­mą, ku­ris ieš­ki­nį pa­ten­ki­no. Teis­mo ne­do­mi­no ūki­nin­kui ne­grą­žin­tos sko­los ir dvi­gu­bai su­ma­žė­ju­sios gal­vi­jų su­pir­ki­mo kai­nos. Dar ne­si­bai­gus teis­mo pa­skir­tam ter­mi­nui sko­lai grą­žin­ti, po ūki­nin­ko kie­mą su fo­to­apa­ra­tu jau su­kio­jo­si ką tik pri­va­čiu ta­pęs teis­mo ant­sto­lis. Dar po mė­ne­sio įvy­ko tur­to var­žy­ti­nės ir bu­vo par­duo­ta tai, kas ūki­nin­kui rei­ka­lin­giau­sia - trak­to­rius su ne­sa­va­ei­giu kom­bai­nu. Tai­gi iš es­mės my­riop bu­vo pa­smerk­tas eko­no­miš­kai gy­vy­bin­gas ūkis, ku­rio sko­la te­su­da­rė apie 15 proc. ben­dro ūki­nin­ko tur­to.

 

Šitaip at­si­ti­ko to­dėl, kad kol kas nė­ra jo­kio tei­sės ak­to, ku­ris reg­la­men­tuo­tų ūki­nin­ko ūkio ban­kro­to pro­ce­dū­rą. Ūki­nin­kas už sa­vo prie­vo­les at­sa­ko taip pat, kaip ir bet ku­ris ki­tas fi­zi­nis as­muo. Nei nau­ja­sis LR Ci­vi­li­nis ko­dek­sas, nei Įmo­nių ban­kro­to įsta­ty­mas, nei, pa­ga­liau, Ūki­nin­ko ūkio įsta­ty­mas neat­si­žvel­gia į tą ap­lin­ky­bę, kad ūki­nin­kas, kaip ir, tar­ki­me, že­mės ūkio ben­dro­vė, ūki­nė ben­dri­ja ar in­di­vi­du­a­li (per­so­na­li­nė) įmo­nė yra eko­no­mi­nės veik­los sub­jek­tas. Ūki­nin­ko ūkio veik­los mas­tas ne­re­tai pra­noks­ta že­mės ūkio ben­dro­vę ar ko­kią nors in­di­vi­du­a­lią įmo­nę. Pas­ta­ro­sioms ga­lio­ja Įmo­nių ban­kro­to įsta­ty­mas, ku­ria­me yra nu­ma­ty­tos tam tik­ros pro­ce­dū­ros, įtei­si­nan­čios ne­mo­ku­mo įver­ti­ni­mo tai­syk­les, ga­li­mą veik­los sa­na­vi­mą ar re­struk­tū­ri­za­vi­mą. Tuo tar­pu ūki­nin­ko ūkis iš kar­to ati­duo­da­mas į teis­mų ir ant­sto­lių ran­kas ir pa­smer­kia­mas žlug­ti. Ko­dėl?

 

Pa­di­din­tos ri­zi­kos ver­slas

 

Ūkio mi­nis­te­ri­jos Įmo­nių ban­kro­to de­par­ta­men­to pa­rei­gū­no Ja­ko­vo Ne­ga­ti­no pa­si­tei­ra­vo­me, kaip reg­la­men­tuo­ja­mas ūki­nin­kų ūkių ban­kro­tas. Jis su­ti­ko, kad pro­ble­mos esa­ma, ta­čiau iki jos, gir­di, dar “ne­pri­ėjo ran­kos”.

 

ES tei­sė ne­reg­la­men­tuo­ja nei ūkio sub­jek­tų tei­si­nių for­mų įvai­ro­vės, nei ban­kro­to pro­ce­dū­rų. Kiek­vie­na vals­ty­bė šiuos da­ly­kus tvar­ko sa­va­ran­kiš­kai. Ta­čiau kiek­vie­nu at­ve­ju yra tiks­liai api­brė­žia­ma įvai­rių ūkio sub­jek­tų le­ga­li­za­vi­mo­si (re­gist­ra­vi­mo­si) ir lik­vi­da­vi­mo­si tvar­ka.

 

Ūki­nin­kų (šei­mos ar fer­me­rių) ūkių veik­la ir jų lik­vi­da­vi­mas iš­ti­kus fi­nan­si­nei ne­sėk­mei įvai­rio­se vals­ty­bė­se reg­la­men­tuo­ja­ma skir­tin­gai. Vie­nur tai­ko­mos su­pap­ras­tin­tos teis­mi­nės ar ne­teis­mi­nės pro­ce­dū­ros, pa­ski­riant spe­cia­lų lai­ki­ną­jį tur­to val­dy­to­ją, ki­to­se vals­ty­bė­se ne­mo­kiu ta­pu­sį ūkį teis­mo spren­di­mu ste­bi ant­sto­lis. Ta­čiau vi­sais at­ve­jais yra sie­kia­ma iš­si­aiš­kin­ti ne­mo­ku­mo at­si­ra­di­mo prie­žas­tis, fi­nan­si­nius įsi­pa­rei­go­ji­mus pa­ly­gin­ti su bū­si­mo­sio­mis pa­ja­mo­mis, ku­rios bus gau­tos, nu­ė­mus ir par­da­vus der­lių ar ki­tą pro­duk­ci­ją.

 

Že­mės ūkis vi­suo­met bus pa­di­din­tos ri­zi­kos veik­los sri­tis. An­tai, per­nykš­tė saus­ra žem­dir­biams pri­da­rė di­de­lių nuos­to­lių. Iš­de­gė ga­nyk­los, ku­rios sun­kiai be­at­si­gaus ir šie­met. Nuos­to­lių pa­sė­liams ga­li pri­da­ry­ti kru­ša ar per­ne­lyg lie­tin­gi me­tai. Tam tik­rą da­lį pa­tir­tų nuos­to­lių ga­li pa­deng­ti pa­sė­lių ar der­liaus drau­di­mas, ta­čiau dau­ge­liu at­ve­jų tai kom­pen­suo­ja tik da­lį ne­gau­tų pa­ja­mų.

 

Ki­tas ri­zi­kos veiks­nys - įvai­riais mais­to pro­duk­tais už­tvin­dy­tos Eu­ro­pos rin­kos ir kon­ku­ren­ci­nė ko­va su pi­ges­ne JAV, Aust­ra­li­jos ir Nau­jo­sios Ze­lan­di­jos že­mės ūkio pro­duk­ci­ja. ES pro­duk­tų per­tek­liui su­ma­žin­ti pa­si­tel­kia vals­ty­bi­nių in­ter­ven­ci­nių su­pir­ki­mų sis­te­mas, ku­rios, ga­ran­tuo­da­mos žem­dir­biams tam tik­rą pa­ja­mų sta­bi­lu­mą, at­ne­ša di­de­lių fi­nan­si­nių nuos­to­lių. Bū­tent dėl šios prie­žas­ties ES ke­ti­na re­for­muo­ti vi­są pa­ra­mos že­mės ūkiui sis­te­mą.

 

Lie­tu­vos ūki­nin­kas su­si­du­ria dar ir su tre­čiuo­ju ri­zi­kos veiks­niu - ne­reg­la­men­tuo­ta ūkių ban­kro­to pro­ce­dū­ra. Įvai­rių šal­ti­nių duo­me­ni­mis var­žy­ti­nių siau­bą jau pa­ty­rė ar­ti 100 ūki­nin­kų. Dau­giau­sia ieš­ki­nių ini­ci­ja­vo ban­kai. Teis­mo ant­sto­liai var­žy­ti­nė­se par­duo­da­vo žem­dir­biui pa­tį rei­ka­lin­giau­sią ir ver­tin­giau­sią tur­tą - že­mės dir­bi­mo pa­dar­gus, trans­por­to prie­mo­nes. Da­lis ūki­nin­kų, pa­ty­rę var­žy­ti­nes, dar tęs­da­vo sa­vo veik­lą, ta­čiau dau­gu­ma sun­kiai be­at­si­tie­sia.

 

Be­je, net ir Sod­ra, pra­del­sus ūki­nin­kui su­mo­kė­ti pri­va­lo­mą­sias vals­ty­bi­nio so­cia­li­nio drau­di­mo įmo­kas, siųs­da­vo grės­min­gus per­spė­ji­mus, kad, gir­di, sko­la bus iš­ieš­ko­ta ne gin­čo tvar­ka. Su­prask, ne­reiks net teis­mo spren­di­mo, bus ap­ra­šy­tas tur­tas ir įvyks jo par­da­vi­mo var­žy­ti­nės. To­kią pat tei­sę tu­ri ir Vals­ty­bi­nė mo­kes­čių ins­pek­ci­ja.

Tai­gi ūki­nin­kui, kaip ga­my­bi­nės veik­los sub­jek­tui, su­da­ry­tos ne­pa­ly­gi­na­mai blo­ges­nės są­ly­gos. Tar­ki­me, už­da­ra ak­ci­nė ben­dro­vė, be­si­ver­čian­ti ta pa­čia že­mės ūkio veik­la, už sa­vo fi­nan­si­nius įsi­pa­rei­go­ji­mus at­sa­ko tik sa­vo įsta­ti­niu ka­pi­ta­lu. To­dėl, pa­ty­rus ne­sėk­mę, ak­ci­nin­kų gy­ve­ni­mas ne­su­griū­na. Tuo tar­pu ūki­nin­kui tai ga­li tap­ti jo šei­mos gy­ve­ni­mo tra­ge­di­ja, nes sko­lų iš­ieš­ko­ji­mas bus nu­kreip­tas ir į gy­ve­na­mą­jį būs­tą.

 

Nereglamentuotos bankroto procedūros

 

Iš da­lies dėl tei­siš­kai ne­reg­la­men­tuo­tų ūki­nin­kų ūkių ban­kro­to pro­ce­dū­rų kai­me lė­tai vyks­ta eko­no­mi­nės veik­los įvai­ri­ni­mo pro­ce­sas. Dau­ge­lis žem­dir­bių, val­dy­da­mi smul­kes­nius ūkius ir ne­gau­da­mi pa­kan­ka­mai pa­ja­mų iš tra­di­ci­nės žem­dir­bys­tės, im­tų­si al­ter­na­ty­vios veik­los, teik­tų že­mės ūkio pa­slau­gas ir pan. Ta­čiau tai ne­iš­ven­gia­mai su­si­ję su tam tik­ro­mis fi­nan­si­nė­mis in­ves­ti­ci­jo­mis ir ban­ko pa­sko­lo­mis. Tai­gi ne­sėk­mės bai­mė žlug­do bet ko­kią ūki­nin­kų ini­cia­ty­vą.

 

Ūki­nin­kų ūkių ban­kro­to pro­ce­dū­rų reg­la­men­ta­vi­mas anaip­tol ne­reiš­kia, kad žem­dir­bys taps ma­žiau at­sa­kin­gas už sa­vo ūki­nius spren­di­mus. Pri­si­im­da­mas fi­nan­si­nius įsi­pa­rei­go­ji­mus, jis vi­suo­met pri­va­lės įver­tin­ti ko­mer­ci­nės ri­zi­kos laips­nį. Ta­čiau pa­ty­ręs ne­sėk­mę, jis ga­lės bū­ti tik­ras, kad jo per ke­lias sa­vai­tes ne­iš­var­žys teis­mo ant­sto­lis. Ūki­nin­kui, kaip ir ki­tiems eko­no­mi­nės veik­los sub­jek­tams, tu­ri bū­ti su­teik­ta ga­li­my­bė įver­tin­ti jo ben­drą fi­nan­si­nę būk­lę, tai­ky­ti ūkio sa­na­vi­mo ar re­struk­tū­ri­za­vi­mo pro­ce­dū­ras. Tai bus ypač svar­bu, kai ūki­nin­kams taps pri­ei­na­ma ES struk­tū­ri­nių fon­dų pa­ra­ma.

 

Kas ga­lė­tų val­dy­ti ūki­nin­kų ban­kro­tus

 

Įver­ti­nus dau­ge­lį ūki­nin­kų veik­los ypa­tu­mų, aki­vaiz­du, kad tu­rė­tų bū­ti pa­reng­tas ir pri­im­tas at­ski­ras Ūki­nin­kų ūkių ban­kro­to įsta­ty­mas. Ūki­nin­kų ūkių ban­kro­to pro­ce­dū­rų val­dy­mą tiks­lin­giau­sia bū­tų pa­ves­ti Že­mės ūkio rū­mams (ŽŪR), ku­rie jau šiuo me­tu vyk­do tam tik­ras vals­ty­bės pa­ti­kė­tas funk­ci­jas (tar­ki­me, pa­ra­mos ko­o­pe­ra­ci­jai ad­mi­nist­ra­vi­mą). Ban­kro­to by­las tu­rė­tų kel­ti ar­ba 1-osios ins­tan­ci­jos teis­mai, ar­ba spe­cia­lus teis­mas, įkur­tas prie ŽŪR.

 

Kaip veik­tų Ūki­nin­kų ūkių ban­kro­to me­cha­niz­mas? Pir­miau­sia tu­rė­tų bū­ti api­brėž­ta ūki­nin­ko ne­mo­ku­mo są­vo­ka. LR Įmo­nių ban­kro­to įsta­ty­me yra nu­sta­ty­ta, kad įmo­nės ne­mo­ku­mas yra to­kia bū­se­na, kai ji, pra­ėjus tam tik­ram ter­mi­nui, neat­si­skai­to su kre­di­to­riais, o pra­dels­ti fi­nan­si­niai įsi­pa­rei­go­ji­mai vir­ši­ja pu­sę tur­to ver­tės. Dau­gu­ma ūki­nin­kų ap­skai­tą tvar­ko pa­gal su­pap­ras­tin­tą sche­mą, ku­rio­je neat­si­spin­di tur­to ver­tė. To­dėl ūki­nin­kas, siek­da­mas val­dy­ti sa­vo fi­nan­si­nę ri­zi­ką, tu­rė­tų pa­si­rink­ti vie­ną iš dvie­jų va­rian­tų: sa­vo ini­cia­ty­va ir lė­šo­mis rin­kos kai­no­mis įver­tin­ti esa­mą tur­tą (į tur­to su­dė­tį gal­būt ne­rei­kė­tų įtrauk­ti gy­ve­na­mo­jo būs­to) ar­ba su­tik­ti, kad ban­kro­to “slenks­čiu” bū­tų lai­ko­ma pu­sė jo ūkio me­ti­nių pa­ja­mų.

 

Ban­kro­to by­los ini­cia­to­riais pa­pras­tai es­ti kre­di­to­riai. Ta­čiau įver­ti­nęs sa­vo fi­nan­si­nę padėtį, su­ti­nkant ki­tiems jung­ti­nės veik­los part­ne­riams, tei­sę iš­kel­ti ban­kro­to by­lą tu­rė­tų įgy­ti ir pats ūki­nin­kas.

 

Ke­liant ban­kro­to by­lą, ŽŪR tu­rė­tų pa­teik­ti teis­mui lai­ki­no­jo ūkio val­dy­to­jo kan­di­da­tū­rą. Juo ga­lė­tų bū­ti spe­cia­lus įga­lio­ti­nis ar­ba kai­my­nys­tė­je ūki­nin­kau­jan­tis as­muo. Įver­ti­nęs esa­mą pa­dė­tį, lai­ki­na­sis ūkio val­dy­to­jas tu­rė­tų teik­ti teis­mui tvir­tin­ti sko­lų grą­ži­ni­mo gra­fi­ką, ūkio sa­na­vi­mo ar lik­vi­da­vi­mo pla­ną. Be to, ūki­nin­kui, kaip ir ki­tiems eko­no­mi­nės veik­los sub­jek­tams, ban­kro­to at­ve­ju tu­rė­tų bū­ti leis­ta nau­do­tis įvai­rių ga­ran­ti­nių fon­dų lė­šo­mis.