Kaip jau bu­vo ra­šy­ta pra­ėju­sia­me žur­na­lo nu­me­ry­je, gir­dy­mas kre­ke­no­mis ver­še­lių gy­ve­ni­me la­bai svar­bus eta­pas, ta­čiau ne ma­žiau svar­bu ir tai, kaip jie bus au­gi­na­mi vė­liau.

Bai­gus gir­dy­ti kre­ke­no­mis, veršeliai pra­de­da­mi gir­dy­ti pie­nu ar­ba pie­no pa­kai­ta­lu. Tuo me­tu la­bai svar­bu juos ap­sau­go­ti nuo vi­du­ria­vi­mo (dia­rė­jos). Jie nuo­lat tu­ri gau­ti šva­raus van­dens ir pa­ša­rų, ku­rie ska­tin­tų di­džio­jo prie­skran­džio vys­ty­mą­si.

Kas ge­riau?

Ūki­nin­kas ga­li pa­si­rink­ti, kuo gir­dy­ti ver­še­lius: na­tū­ra­liu pie­nu ar jo pa­kai­ta­lu. Daž­nai už­sie­nio ša­ly­se gir­dy­ti na­tū­ra­liu pie­nu yra per bran­gu. Ta­čiau ne vien dėl pi­gu­mo pie­ną ver­ta keis­ti pa­kai­ta­lu. Pie­no pa­kai­ta­las ver­še­liams nau­din­gas dėl to, kad jo su­dė­tis yra pa­sto­vi, o na­tū­ra­laus pie­no su­dė­tis ga­li kis­ti. Be to, kar­vės pie­nas ga­li bū­ti rie­bus, ir ver­še­lis grei­čiau pa­si­so­ti­na, to­dėl su­ėda ma­žiau sau­sų pa­ša­rų. Pa­ste­bė­ta, kad gi­mę sil­pni ver­še­liai, gir­do­mi na­tū­ra­liu pie­nu, au­ga lė­čiau ne­gu tie, ku­rie gau­na pie­no pa­kai­ta­lo. Taip pat gir­do­mi na­tū­ra­liu pie­nu silpni ver­še­liai dėl ge­le­žies trū­ku­mo daž­niau su­ser­ga ane­mi­ja.

Ge­ros ko­ky­bės pa­kai­ta­lai ga­mi­na­mi iš pie­no pro­duk­tų (lie­so pie­no mil­te­lių, iš­rū­gų mil­te­lių, ka­zei­no). Juo­se ne­tu­rė­tų bū­ti au­ga­li­nių bal­ty­mų.

Tem­pe­ra­tū­ra

Nu­sta­ty­ta, kad kol ver­še­lis pra­de­da­mas gir­dy­ti, na­tū­ra­laus pie­no tem­pe­ra­tū­ra nu­krin­ta iki 37oC ar­ba bū­na dar ma­žes­nė. Pie­no pa­kai­ta­lo mil­te­liai pa­pras­tai yra mai­šo­mi su 40oC tem­pe­ra­tū­ros van­de­niu. Tai­gi ver­še­liai gau­na tin­ka­mos tem­pe­ra­tū­ros gė­ri­mą.

Pas­ku­ti­nis, bet ne ma­žiau svar­bus ar­gu­men­tas, pa­si­ren­kant pie­no pa­kai­ta­lą, yra li­gų pla­ti­ni­mo pa­vo­jus. Kaip ži­no­ma, pa­ra­tu­ber­ku­lio­zės sukėlėjas yra pa­vo­jin­gas ir žmo­nėms. Šios li­gos su­kė­lė­jai ga­li per­si­duo­ti per na­tū­ra­lų pie­ną ir nuo vie­nos kar­vės ki­tai. Kar­tais kar­vės ne­šio­ja slap­tą pa­ra­tu­ber­ku­lio­zės sukėlėją ir ga­li už­krės­ti jų pie­nu gir­do­mus ver­še­lius.

Už­kirs­ti ke­lią vi­du­ria­vi­mui

Ko ge­ro kiek­vie­nas gal­vi­jų au­gin­to­jas ne kar­tą su­si­dū­rė su ga­na pa­vo­jin­ga ver­še­lių li­ga – vi­du­ria­vi­mu. Ver­še­liai su­vi­du­riuo­ja dėl ke­lių prie­žas­čių: dėl šė­ri­mo ar­ba dėl in­fek­ci­jos. Vi­du­ria­vi­mo pa­sek­mės ga­na skau­džios, nes bū­si­ma kar­vė pa­smerk­ta duo­ti pie­no ma­žiau ne­gu ji ga­lė­tų. Tai­gi tam ke­lią rei­kia už­kirs­ti iš anks­to. Pir­miau­sia, tu­ri būti nepriekaištinga hi­gie­na ver­šia­vi­mo­si pa­tal­po­je; bū­ti­na ne­del­siant dez­in­fe­kuo­ti gi­mu­sio ver­še­lio bam­bos virkš­te­lę ir per va­lan­dą su­gir­dy­ti rei­kia­mą kre­ke­nų kie­kį; vė­liau, bai­gus gir­dy­ti kre­ke­nas, ver­še­liui duo­ti tin­ka­mai pa­ruoš­to ir op­ti­ma­lios tem­pe­ra­tū­ros pie­no pa­kai­ta­lo. Vi­du­ria­vi­mų iš­veng­si­te, jei ver­še­lius gir­dy­si­te ir šer­si­te vi­sa­da tuo pa­čiu me­tu. Su­vi­du­ria­vu­sį jau­nik­lį bū­ti­na ne­del­siant at­skir­ti, kad ne­ap­krės­tų svei­kų. Be to, ver­še­lius rei­kia lai­ky­ti sau­suo­se, šva­riuo­se ir ap­sau­go­tuo­se nuo skers­vė­jų gar­de­liuo­se, ku­riuos, jau­nik­lius iš­kė­lus, rei­kia ge­rai iš­plau­ti ir dez­in­fe­kuo­ti.

Vi­du­ria­vi­mas dėl šė­ri­mo

Ne­tin­ka­mai pie­nu gir­do­mi ver­še­liai su­vi­du­riuo­ja. Vi­du­ria­vi­mą ga­li su­kel­ti ir blo­gai su­mai­šy­tas, ne­tin­ka­mos tem­pe­ra­tū­ros pie­no pa­kai­ta­las bei ne­re­gu­lia­rus gir­dy­mas. Ta­čiau tik­rą­ją vi­du­ria­vi­mo prie­žas­tį ga­na sun­ku nu­sta­ty­ti. Jei ver­še­liai su­vi­du­riuo­ja dėl in­fek­ci­jos, rei­ka­lin­gas vi­sai ki­toks gy­dy­mas ne­gu gy­dant dėl ne­tin­ka­mo šė­ri­mo vi­du­riuo­jan­čius jau­nik­lius. Iš pra­džių rei­kė­tų iš­si­aiš­kin­ti tik­rą­ją vi­du­ria­vi­mo prie­žas­tį. Ta­čiau bet ku­riuo at­ve­ju vi­du­riuo­jan­tys ver­še­liai tu­ri gau­ti pa­kan­ka­mai skys­čių. La­bai pa­de­da elek­tro­li­tų mi­ši­nio tir­pa­las, ku­rio rei­kė­tų duo­ti ma­žiau­siai du kar­tus per die­ną (ne il­giau kaip dvi die­nas). Rei­kia at­min­ti, kad elek­tro­li­tų mi­ši­nio jo­kiu bū­du ne­ga­li­ma mai­šy­ti su pie­nu.

In­fek­ci­nis vi­du­ria­vi­mas

Vi­du­ria­vi­mą (dia­rė­ją) su­ke­lia ir vi­ru­sai bei bak­te­ri­jos. Kad ver­še­liai kuo grei­čiau iš­gy­tų, svar­bu nu­sta­ty­ti, ko­ks  vi­du­ria­vi­mas. Tai ga­li pa­da­ry­ti tik ve­te­ri­na­ri­jos gy­dy­to­jas, iš­ty­ręs ver­še­lio iš­ma­tas ir krau­ją. La­bai daž­nai pa­pras­tas vi­du­ria­vi­mas kom­pli­kuo­ja­si ir iš­si­vys­to E.Co­li sukeltas vi­du­ria­vi­mas, ku­rį iš­gy­dy­ti sun­kiau.

Kad ne­trūk­tų van­dens

Jau mi­nė­ta, kad vien pie­no ar pie­no pa­kai­ta­lo ver­še­liams ne­pa­kan­ka, jie nuo­lat tu­ri gau­ti ir ge­ros ko­ky­bės van­dens. Sun­ku pa­sa­ky­ti, kiek tiks­liai jo rei­kia. Moks­li­nin­kai nu­ro­do, kad gir­dant pie­nu, van­dens kie­kis ga­li kis­ti. Dvie­jų sa­vai­čių am­žiaus ver­še­liai iš­ge­ria 2 lit­rus van­dens, vė­liau, kai pie­no ar pie­no pa­kai­ta­lų vi­siš­kai ne­duo­da­ma, jie iš­ge­ria iki 6 l van­dens per die­ną.

Ver­še­liams, ku­rie gir­do­mi pie­nu iš specialaus ki­bi­ro su spe­niu, tuoj pat po to duo­ti van­dens ne­ga­li­ma. Rei­kė­tų pa­lauk­ti maž­daug dvi va­lan­das, kol šliu­že ne­lie­ka pie­no. Jei ver­še­lis gaus van­dens per grei­tai, vanduo a­tskies šliu­že esan­tį pie­ną. Dėl to ga­li su­trik­ti virš­ki­ni­mas.

Ska­tin­ti di­džio­jo prieskrandžio vys­ty­mą­si

Gi­męs ver­še­lis tu­ri ke­tu­ris skran­džius (tin­klai­nį, kny­ge­nas, šliu­žą ir di­dį­jį prie­skran­dį), bet tik vie­nas skran­dis – šliu­žas – virš­ki­na pie­ną. Per pir­mą­sias ke­lias die­nas ver­še­lio virš­ki­ni­mo sis­te­ma yra to­kia pa­ti kaip ir gy­vu­lių su vien­ka­me­riu skran­džiu. Ką tik gi­mu­sio ver­še­lio šliu­žas su­da­ro net 60 proc. vi­so skran­džio tū­rio. Au­gant ver­še­liui, vys­to­si di­dy­sis prie­skran­dis, ir su­au­gu­sios kar­vės jis už­ima 80 proc. vi­so skran­džio tū­rio, tuo tar­pu šliu­žas – tik 8 proc. Di­džio­jo prie­skran­džio vys­ty­ma­sis už­trun­ka 6 mėnesius.

Tai­gi vė­liau pa­grin­di­nę at­ra­jo­to­jų virš­ki­ni­mo funk­ci­ją at­lie­ka di­dy­sis prie­skran­dis. To­dėl jau nuo pat gi­mi­mo ver­še­liams rei­kia duo­ti pa­ša­rų, ku­rie ska­tin­tų jo vys­ty­mą­si. Nu­sta­ty­ta, kad jei ver­še­liai il­gai gau­na daug pie­no, di­dy­sis prie­skran­dis blo­giau iš­si­vys­to. Taip at­si­tin­ka to­dėl, kad pie­nas virš­ki­na­mas šliu­že, o ne di­džia­ja­me prie­skran­dy­je. Kad di­dy­sis prie­skran­dis vys­ty­tų­si grei­čiau, ver­še­liai tu­ri gau­ti kon­cen­tra­tų ir stam­bių­jų pa­ša­rų, nuo ku­rių di­dė­ja jo ap­im­tis. Tuo pat me­tu vys­to­si ir di­džio­jo prie­skran­džio sie­ne­lės, t.y. au­ga jos gau­re­liai. Tai reiš­kia, kad di­dy­sis prie­skran­dis ga­lės ge­rai ab­sor­buo­ti mais­to me­džia­gas. Jei gau­re­liai ne­pa­kan­ka­mai iš­si­vys­tę, pa­ša­rai bus virš­ki­na­mi blo­giau. Ver­še­lių, ku­rie gau­na vien tik pie­no ir stam­bių­jų pa­ša­rų (šie­no), di­dy­sis prie­skran­dis ir gau­re­liai blo­giau iš­si­vys­to.

Prie­svo­ris per die­ną – 650 g

Jau nuo pir­mų­jų gy­ve­ni­mo die­nų ver­še­lis tu­ri pri­aug­ti pa­kan­ka­mai svo­rio. Pir­mai­siais mė­ne­siais ir mė­si­nių, ir pie­ni­nių veis­lių ver­še­liai au­ga pa­na­šiai. Dau­giau kaip 600 g jie leng­vai pri­au­ga, jei ge­rai iš­vys­ty­tas di­dy­sis prie­skran­dis, ypač jo gau­re­liai. Ver­še­lių au­gi­ni­mo re­ko­men­da­ci­jo­se nu­ro­da­ma, kad per pir­muo­sius du mė­ne­sius jie tu­rė­tų pri­aug­ti maž­daug po 650 g per die­ną. Ver­še­liai tik­rai ne­nu­tuks, jei bus še­ria­mi tiks­liai pa­gal gra­fi­ką. Nu­tun­ka tie jau­nik­liai, ku­rie gau­na dau­giau pa­ša­rų ne­gu jiems rei­kia. Pa­pras­tai la­biau le­pi­na­mi per­sir­gę ko­kio­mis nors li­go­mis ver­še­liai.

Star­ti­niai kom­bi­nuo­tie­ji pašarai

Ge­ros ko­ky­bės kon­cen­tra­tai ma­žiems ver­še­liams bū­ti­ni, ta­čiau ne vi­si tin­ka­mi. Juo­se tu­ri bū­ti krak­mo­lo ir cuk­raus, iš ku­rių pa­si­ga­mi­na svies­to rūgš­tis. Pas­ta­ro­ji bū­ti­na di­džio­jo prie­skran­džio sie­ne­lei for­muo­tis.

Kad di­džio­jo prie­skran­džio gau­re­liai tin­ka­mai vys­ty­tų­si, ver­še­liams ge­riau­sia duo­ti spe­cia­lių star­ti­nių pa­ša­rų. Tin­ka­miau­si star­ti­niai kon­cen­tra­tai tie, ku­riuo­se yra eks­tru­duo­tų ku­ku­rū­zų dribs­nių ir traiš­ky­tų ja­vų grū­dų. Pa­te­kę į di­dį­jį prie­skran­dį, šie pa­ša­rai „iš­va­lo“ di­džio­jo prie­skran­džio gau­re­lius. Gra­nu­liuo­ti kon­cen­tra­tai ver­še­liams ne to­kie tin­ka­mi, nes di­džia­ja­me prie­skran­dy­je jie su­drėgs­ta, su­minkš­tė­ja ir tam­pa ko­še. Dėl to gau­re­liai su­lim­pa, o pa­ša­rai blo­giau virš­ki­na­mi. Tai­gi ver­še­lių šer­ti mel­žia­moms kar­vėms skir­tais kon­cen­tra­tais ne­pa­tar­ti­na, nes jie tu­ri daug rie­ba­lų, ku­riuos jau­nik­liai sun­kiai virš­ki­na. Ver­še­liui rei­kia leng­viau virš­ki­na­mų kon­cen­tra­tų, tad ge­riau duo­ti to­kių pa­ša­rų, ku­riuo­se yra 18-19 proc. ža­lių pro­tei­nų.

Nuo 8-10 sa­vai­čių pie­no nebeduo­ti

Daž­nai il­giau ne­gu 8-10 sa­vai­čių pie­nu ar pa­kai­ta­lu gir­do­mi ver­še­liai nu­tun­ka, su­ėda ma­žiau stam­bių­jų pa­ša­rų ir kon­cen­tra­tų. Tad nuo to­kio am­žiaus pie­no ge­riau ne­be­duo­ti. Kon­cen­tra­tai ir stam­būs pa­ša­rai tam­pa pa­grin­di­niai. Kad ver­še­liai pa­tir­tų kuo ma­žes­nį stre­są, pie­no kie­kį rei­kia ma­žin­ti pa­laips­niui, po tru­pu­tį di­di­nant ge­ros ko­ky­bės ir ska­nių kon­cen­tra­tų kie­kį. Svei­kam ver­še­liui per die­ną ga­li­ma duo­ti iki 2 kg kon­cen­tra­tų. 8-10 savaičių ver­še­liai ga­li dau­giau pa­si­sa­vin­ti sau­sų­jų me­džia­gų iš kon­cen­tra­tų ne­gu iš stam­bių­jų pa­ša­rų, to­dėl gau­na dau­giau ener­gi­jos ir bal­ty­mų. Vy­res­nių kaip 6 mėn. telyčaičių ra­cio­ne kon­cen­tra­tų kie­kį rei­kia ma­žin­ti, kad jos ne­nu­tuk­tų ir sėk­min­gai bū­tų ap­vai­sin­tos. Tuo me­tu di­dy­sis prie­skran­dis jau ga­li per­dirb­ti dau­giau ge­ros ko­ky­bės stam­bių­jų pa­ša­rų.

Svo­ris

Ki­tas ne ma­žiau svar­bus veiks­nys, pa­gal ku­rį spren­džia­ma, ar jau nu­trauk­ti gir­dy­mą pie­nu, yra ver­še­lio svo­ris. Re­ko­men­duo­ja­ma, kad tuo me­tu jis sver­tų 12-15 proc. su­au­gu­sios kar­vės svo­rio. Pa­vyz­džiui, jei su­au­gu­sios kar­vės svo­ris yra 650 kg, tuo­met ver­še­lis tu­rė­tų sver­ti apie 80 kg. Ga­na pa­ti­ki­mas me­to­das nu­sta­ty­ti ver­še­lio svo­rį – iš­ma­tuo­ti krū­ti­nės ląs­tos ap­im­tį. Tai­gi ver­še­liui jau ga­li­ma ne­duo­ti pie­no, jei jis svei­kas; 8 sa­vai­čių am­žiaus; sve­ria 80 kg; su­ėda pa­kan­ka­mai star­ti­nio pa­ša­ro (1-1,5 kg per die­ną); bet ka­da ga­li at­si­ger­ti šva­raus van­dens.

Tiks­las

Api­ben­dri­nant straips­ny­je pa­mi­nė­tus ver­še­lių au­gi­ni­mo ypa­tu­mus, ga­li­ma da­ry­ti iš­va­dą, kad jū­sų tiks­las – svei­ka, pa­kan­ka­mai sve­rian­ti te­ly­čia, ku­ri ver­šiuo­tų­si 2 me­tų am­žiaus. Tai­gi ste­bė­ki­te, kaip au­ga ver­še­liai, ma­tuo­ki­te jų aukš­tį ir krū­ti­nės ap­im­tį, pa­sver­ki­te, kiek duo­da­te pa­ša­rų.Vi­sa tai padės jums ūki­nin­kau­ti pel­nin­gai.

Pa­gal „Ve­ep­ro ma­ga­zi­ne“ (Olan­di­ja) pa­ren­gė LŽŪKT Gy­vu­li­nin­kys­tės sky­riaus spe­cia­lis­tai