- Dr. Vytenis JANKAUSKAS, Andrius CHALADAUSKAS LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO UNIVERSITETAS
- Mano ūkis
Straipsnio „Kodėl gi nepabandžius pačiam“ tęsinys,
pradžia Nr. 5
Savaeigis krautuvas. Tai dar vienas unikalus kūrinys ūkininko Jono Chaladausko kieme. Iš pirmo žvilgsnio jis neatrodo ypatingas. Tai šiek tiek (švelniai tariant) pakeistas T-150K traktorius, tačiau pirmasis įspūdis gana apgaulingas. Šio traktoriaus važiuoklė pritaikyta nuolat dirbti atbuline eiga, todėl ir kabina su visais valdymo prietaisais apsukta. Valdomas hidrauliniais cilindrais kaušas su strėle bei platforma ir daug kitų šios mašinos detalių (panaudotų iš seno čekų gamybos savaeigio krautuvo UN 053.1) sumontuotos ant rėmo. Jėgos krautuvas turi į valias – pakabinus pilną kaušą grunto, kyla galinė ašis, žemių – priekinė.
Tačiau konstruktoriaus bei gamintojo galimybės atsiskleidžia ne mašinos išorėje, o viduje. Po šios mašinos variklio gaubtu nėra tradicinio SMD 60/62 dyzelio, nėra ir žemdirbių pamėgto patikimesnio jo analogo JaMZ-236, taip pat nėra ir įprastos keturių laipsnių perjungiamos po apkrova perdavos. Krautuvą varo sumontuotas nedidelis Zetor 8002, 74 kW galios, keturių cilindrų dyzelis, valdomas rankiniu akceleratoriumi. Prie šio variklio sankabos korpuso įrengtas hidrostatinės perdavos siurblys, o hidrovariklis sumontuotas prie perdavos skirstymo dėžės. Taip išliko varomi visi keturi ratai. Pirminiame konstravimo variante buvo numatyta naudoti atitarnavusio savo amžių savaeigio krautuvo UN hidrostatinę perdavą, tačiau racionali mintis, ar atsiras atsarginių dalių, jei ji suges, privertė žemdirbį atsisakyti šios perdavos. Tad krautuve jis nusprendė įmontuoti kombaino DON-1500 hidrostatinę perdavą GST-90. Dabar mašina gali judėti ir pirmyn, ir atgal bet kokiu greičiu (iki didžiausio 20-25 km/val.). Važiavimo greitis keičiamas, variklio sūkius nustatant rankiniu akceleratoriumi ir pedalu valdant hidrostatinės perdavos siurblį. Darbui pasirenkamas antrasis greičių diapazonas, o pervažiavimams – didžiausias.
Traktorius. Traktorius skambiu pavadinimu “Jaguaras” – tai ūkininko Jono Chaladausko iš Gurelių kaimo bei jo sūnaus Andriaus kūrinys. Anot jų, ūkyje tai labai reikalinga mašina. J.Chaladauskas jau seniai suvokė, kad geriausias pagrindas traktoriams gaminti yra čekiški savaeigiai šešiaeiliai cukrinių runkelių lapų nuėmimo kombainai ORŠ-6 (likę kaip socialistinio tarpvalstybinio darbo pasidalijimo, gaminant žemės ūkio techniką, reliktas). Dar ir šiandien kai kuriuose ūkiuose jie naudojami pagal paskirtį. Šias mašinas (lapų dorojimo ORŠ-6 bei runkelių šaknų kasimo kombainą KS-6, pastarasis rusiškas) nukonkuravo vakarietiškakompleksinė cukrinių runkelių dorojimo technika. Kita vertus, naujausi ORŠ-6 yra 12-13 metų senumo, per kuriuos susidėvėjo darbiniai mechanizmai, tačiau pagrindinės mašinos dalys – variklis ir jo galios perdavimo ratams grandinė – išliko „darbingos“. Gerai išsilaikęs variklis, sankaba, pagrindinė perdava, galiniai reduktoriai ir dalis hidraulinės sistemos – tai daugiau negu pusė traktoriaus. Ūkininko sodyboje savo dienas pabaigė ne vienas ORŠ-6 kombainas (ūkyje du savos konstrukcijos traktoriai, kurių vienas skirtas pasėliams prižiūrėti). Išmontavus kombaino ORŠ-6 jėgos agregatą, tereikėjo susirasti priekinę ašį ir jos valdymo sistemą, įsigyti ar pasigaminti kabiną, variklio gaubtą bei keltuvą. Ūkininko sukonstruotame traktoriuje įrengta MTZ kabina.
Tačiau ne viskas taip paprasta, kaip atrodo: bandant panaudoti pagrindinį jėgos agregatą, susidurta su gana sunkiai ūkio sąlygomis išsprendžiama problema. Lapų dorojimo kombaine radiatorius su varikliu montuojami gale, o traktoriuje - priekyje. Todėl tiesiogiai pakeitus pagrindinio jėgos agregato padėtį judėjimo krypties atžvilgiu, traktorius pirmyn judėtų lėčiau negu atbulas. Išanalizavę konstrukciją ir savo galimybes, ūkininkas su sūnumi pasirinko teisingą, bet labai sudėtingą sprendimą – pakeisti pagrindinės perdavos varančiojo krumpliaračio padėtį tam, kad šis suktųsi į priešingą pusę. Techniką ir ūkio sąlygas žinančiam žmogui nesunku suvokti, kad naujų guoliaviečių apdorojimas kelių šimtųjų milimetro dalelių tikslumu ūkininko dirbtuvėje yra nerealus tikslas, bet sėkmingai ir ne vienerius metus riedantis traktorius liudija ką kita.
Savaeigis purkštuvas. Šiais laikais be purkštuvo moderniame ūkyje neapsieisi. Bet ar jis būtinas nedideliame ūkyje, kuriame jau yra prikabinamas purkštuvas? Kalbant apie J.Chaladausko ūkį, kur dera apie 15 ha kaupiamųjų augalų, 75 ha javų, 10 ha pievų, tokios būtinybės neįžvelgtume. Tačiau viena iš priežasčių, privertusi konstruoti šią mašiną, gana paprasta. Purškiant pasėlius, lauke padaromos technologinės vėžės, kuriomis rieda traktorius su prikabintu purkštuvu, savaeigis purkštuvas ar kitos mašinos. Siekiant sumažinti auginamų augalų nuostolius dėl lauko išvažinėjimo (kuo platesnės vėžės, tuo didesni nuostoliai), purškiant pasėlius naudojamas traktorius su siauromis padangomis. O traukiančio purkštuvą traktoriaus MTZ-80 (kaip ir bet kurio kito) su siaurais ratais pravažumas labai sumažėja. Dėl to toks traktorius gana ilgai (net iki 5-6 mėnesių) negali būti naudojamas kitiems žemės ūkio darbams, t.y. būna „pririštas“ prie purkštuvo. Be to, sukonstruoti naują purškimo mašiną buvo būtina ir dėl to, kad senasis rusiškas J.Chaladausko purkštuvas OP-2000 jau negalėjo būti naudojamas.
Savaeigio purkštuvo pagrindas - čekiškas 4 cilindrų, apie 74 kW galios Zetor 8002 variklis su 8 perdavomis pirmyn ir 4 atgal pusiau sinchronizuota perdavų dėže ir su dalimi galinio tilto (pastarasis nupjautas). Šis agregatas paimtas iš nebenaudojamo cukrinių runkelių lapų nuėmimo kombaino OR-6. Nupjautoji tilto dalis yra užsandarinta. Be to, joje padarytas flanšas, prie kurio varžtais pritvirtintas varomojo tilto kardaninis velenas. Čia taip pat yra įrengtas specialus jėgos nuėmimo velenas vandens siurbliui sukti. Priekiniu vairuojančiuoju tiltu tapo priekinis MTZ-80 traktoriaus tiltas. Galiniame varančiajame tilte yra šoniniai reduktoriai, diferencialo blokavimo įtaisas ir pneumatiniai stabdžiai. Šis tiltas paimtas iš seno čekiško krautuvo UN 053.1.
Kad darbo sąlygos būtų pakankamai geros, purkštuve įrengta eksperimentinio rusiško smulkintuvo Palesia kabina (analogiška kombaino DON-1500 kabinai). Purkštuvo talpa, dalis rėmo ir purkštukų nešančiosios sijos su išskleidimo įrenginiu paimtos iš purkštuvo OP-2000. Taip pat sukonstruotas keturių grandžių purkštukų sijų kilnojimo įrenginys su amortizuojančiuoju hidrauliniu akumuliatoriumi ir užraktu, neleidžiančiu joms savaime nusileisti. Purškiamo preparato slėgiui sudaryti sumontuotas naujas firmos „Hardi“ siurblys, firmos „Lemker“ darbinio skysčio filtrai, skirstytuvas, vamzdynas ir purkštukai. Tačiau tai dar ne viskas – pagal ES reikalavimus purkštuvas turi turėti papildomą vandens, reikalingo pagrindinei talpai plauti, rezervuarą (10 proc. pagrindinės talpos dydžio). Be to, didieji purkštuvai turi būti su pasėlių priežiūros tirpalo ruošimo talpa. Tad purkštuvas dar bus tobulinamas.
Tęsinys kituose numeriuose