Jau dau­giau kaip me­tai ga­lio­ja nau­ja kiau­lių su­pir­ki­mo tvar­ka, pa­gal ku­rią sker­dyk­los pri­va­lo at­si­skai­ty­ti su kiau­lių tie­kė­jais ne už gy­vų kiau­lių svo­rį, bet už jų sker­de­nų svo­rį ir jų ko­ky­bę (rau­me­nin­gu­mą). Ta­čiau dar daug kiau­lių au­gin­to­jų ne­pa­si­ti­ki ne­pri­klau­so­mais sker­de­nų ver­tin­to­jais ir rei­ka­lau­ja at­si­skai­ty­ti pa­gal se­ną­ją tvar­ką. Skai­ty­to­jų pa­gei­da­vi­mu, šia­me žur­na­lo nu­me­ry­je – iš­sa­miai apie nau­ją­ją sker­de­nų kla­si­fi­ka­ci­jos sis­te­mą, jos pri­va­lu­mus ir tai, ko­dėl bu­vo bū­ti­na šią sis­te­mą įdieg­ti.

To­kia kiau­lių sker­de­nų ap­mo­kė­ji­mo sis­te­ma jau se­niai eg­zis­tuo­ja dau­ge­ly­je Eu­ro­pos Są­jun­gos ša­lių. Ji su­pap­ras­ti­na ap­mo­kė­ji­mą už kiau­lių sker­de­nas ne tik ša­lies vi­daus, bet ir tarp­tau­ti­nė­je rin­ko­je. Ka­dan­gi kiau­lių sker­de­nos kai­na pri­klau­so nuo jos rau­me­nin­gu­mo (di­dė­jant sker­de­nos rau­me­nin­gu­mo pro­cen­tui, ky­la jos kai­na), tai kiau­lių au­gin­to­jai yra su­in­te­re­suo­ti au­gin­ti mė­si­nių veis­lių kiau­les, ge­rin­ti jų mė­si­nes sa­vy­bes. Už­sie­nio ša­ly­se iš sker­dyk­lų gau­ti kiau­lių sker­de­nų kla­si­fi­ka­ci­jos duo­me­nys yra nau­do­ja­mi sta­tis­ti­nei ana­li­zei at­lik­ti. Kiau­lių sker­de­nų kla­si­fi­ka­ci­jos sis­te­ma ir gau­tų duo­me­nų ana­li­zė lei­do Da­ni­jai per ke­lis pas­ta­ruo­sius de­šimt­me­čius pa­ge­rin­ti mė­si­nes spe­cia­li­zuo­tų kiau­lių veis­lių sa­vy­bes.

Sker­de­nų kla­si­fi­ka­ci­jos iš­ta­kos

Kiau­lių sker­de­nos kla­si­fi­kuo­ja­mos vi­sa­me pa­sau­ly­je, ta­čiau ypač di­de­lis dė­me­sys šiai sri­čiai ski­ria­mas Eu­ro­po­je, kur sker­de­nų kla­si­fi­ka­ci­ja tu­ri la­bai se­nas tra­di­ci­jas. Iš pra­džių bu­vo tai­ko­mas vi­zu­a­li­nis kiau­lių sker­de­nų rau­me­nin­gu­mo įver­ti­ni­mo me­to­das, ku­ris dėl ne­pa­ti­ki­mų ver­ti­ni­mo re­zul­ta­tų bu­vo pa­keis­tas į in­stru­men­ti­nius ver­ti­ni­mo me­to­dus. Sker­de­noms ver­tin­ti bu­vo nau­do­ja­mos li­niuo­tės ir tik nuo 1980 m. kiau­lių sker­de­nos pra­dė­tos ver­tin­ti nau­do­jant daug tiks­les­nius elek­tro­ni­nius ma­ta­vi­mo me­to­dus: pa­pras­tos kon­struk­ci­jos op­ti­nius zon­dus, ran­ki­nius elek­tro­ni­nius ma­ta­vi­mo prie­tai­sus, o vė­liau ir au­to­ma­ti­nes ma­ta­vi­mo sis­te­mas.

Ma­ta­vi­mo metodai

Ne­elek­tro­ni­niai ma­ta­vi­mo me­to­dai tai­ko­mi de­šim­ty­je Eu­ro­pos ša­lių. Jiems pri­ski­ria­mi: li­niuo­tės dvie­jų taš­kų ma­ta­vi­mo me­to­das (dar va­di­na­mas ZP me­to­du); op­ti­nis zon­das - in­tras­ko­pas. Šių se­niau­siai nau­do­ja­mų ne­elek­tro­ni­nių ma­ta­vi­mo me­to­dų tiks­lu­mas 10-15 proc. ski­ria­si nuo elek­tro­ni­nių ma­ta­vi­mo prie­tai­sų pa­ro­dy­mų. Be to, jie yra ma­žes­nio na­šu­mo, nes per tą pa­tį lai­ką įver­ti­na­ma ma­žiau sker­de­nų. Ne­elek­tro­ni­niai ma­ta­vi­mo me­to­dai tai­ko­mi ma­žo pa­jė­gu­mo sker­dyk­lo­se ir iš­im­ti­niais at­ve­jais, pa­vyz­džiui, su­ge­dus elek­tro­ni­niam ma­ta­vi­mo prie­tai­sui, di­de­lė­se sker­dyk­lo­se.

Dvie­jų taš­kų li­niuo­tės me­to­das yra nau­do­ja­mas Aust­ri­jo­je, Pran­cū­zi­jo­je, Vo­kie­ti­jo­je, Slo­vė­ni­jo­je, Kro­a­ti­jo­je ir Če­ki­jos Res­pub­li­ko­je. Vo­kie­ti­jo­je jis tai­ko­mas tik sker­dyk­lo­se, ku­rios pa­sker­džia ma­žiau ne­gu 200 kiau­lių per sa­vai­tę.

In­tras­ko­pas nau­do­ja­mas Jung­ti­nė­je Ka­ra­lys­tė­je, Ai­ri­jo­je, Suo­mi­jo­je, Šve­di­jo­je ir Por­tu­ga­li­jo­je, šiuo me­tu ir Lie­tu­vo­je.

Elek­tro­ni­niams ma­ta­vi­mo me­to­dams yra pri­ski­ria­mi įvai­rūs prie­tai­sai, ku­rie skirs­to­mi į in­va­zi­nius (zon­di­nius) ir ne­in­va­zi­nius (ne­zon­di­nius). Jų pa­grin­das yra op­to­e­lek­tro­ni­nės sis­te­mos, ku­rios lei­džia sker­de­ną iš­ma­tuo­ti ta­da, kai ji dar ne­pa­da­lin­ta pu­siau ir nuo jos ne­nu­lup­ta oda. In­va­zi­niai ma­ta­vi­mo prie­tai­sai vei­kia in­fra­rau­do­nų­jų spin­du­lių, o ne­in­va­zi­niai - ul­tra­gar­so ban­gų at­si­spin­dė­ji­mo nuo skir­tin­gų sker­de­nos au­di­nių prin­ci­pu.

Įvai­rio­se ša­ly­se tai­ko­mi skir­tin­gi ma­ta­vi­mo me­to­dai ir prie­tai­sai. Tai pri­klau­so nuo sker­dyk­los fi­nan­si­nių ga­li­my­bių įsi­gy­ti vie­no­kį ar ki­to­kį įren­gi­mą, nuo sker­džia­mų gy­vu­lių kie­kio ir sker­di­mo li­ni­jos in­ten­sy­vu­mo.

Iš elek­tro­ni­nių ma­ta­vi­mo me­to­dų daž­niau­siai nau­do­ja­mi ran­ki­niai in­va­zi­niai ir ne­in­va­zi­niai ma­ta­vi­mo prie­tai­sai: Fat-o-Me­at-er (su­trum­pin­tai - FOM), Ul­tra­fom 100, Ul­tra­fom 300. Ma­ta­vi­mo prie­tai­suo­se nė­ra jo­kių ju­dan­čių da­lių, jis yra tvir­tos kon­struk­ci­jos ir ne­rei­ka­lau­ja spe­cia­lios prie­žiū­ros ar lai­ky­mo są­ly­gų. Šiais prie­tai­sais dir­ba ap­mo­ky­tas žmo­gus.

FOM pla­čiau­siai nau­do­ja­mi di­de­lio pa­jė­gu­mo Eu­ro­pos ša­lių sker­dyk­lo­se, nes jais grei­tai ir tiks­liai iš­ma­tuo­ja­mas kiau­lių sker­de­nų rau­me­nin­gu­mas. Tai yra in­va­zi­niai ma­ta­vi­mo prie­tai­sai, ku­riuos, nau­do­jant zon­dą, rei­kia įves­ti tam tik­ro­se kiau­lių sker­de­nos vie­to­se. Zon­de įtai­sy­tas švie­sos da­vik­lis, siun­čian­tis in­fra­rau­do­nuo­sius spin­du­lius, ir fo­to­de­tek­to­rius. Iš­trau­kiant zon­dą iš sker­de­nos, švie­sos da­vik­lis spin­du­liuo­ja vie­no­do il­gio ban­gas, ku­rios ne­vie­no­dai at­si­spin­di nuo la­ši­nių ir rau­me­nų au­di­nio ir yra „su­gau­na­mos“ fo­to­de­tek­to­riu­mi. Prie­tai­so pri­va­lu­mas yra tas, kad jis au­to­ma­tiš­kai ap­skai­čiuo­ja sker­de­nos rau­me­nin­gu­mą ir gau­tus re­zul­ta­tus iš­spaus­di­na (1 pav.).

Ne­in­va­zi­niai ma­ta­vi­mo prie­tai­sai ga­li bū­ti pu­siau au­to­ma­ti­niai ar­ba au­to­ma­ti­niai. Nau­do­jant ne­zon­di­nius pu­siau au­to­ma­ti­nius Ul­tra­fom 100 ir Ul­tra­fom 300 ma­ta­vi­mo prie­tai­sus, kiau­lių sker­de­nos ne­rei­kia per­dur­ti. Pri­glau­dus ma­ta­vi­mo prie­tai­są prie sker­de­nos, akus­ti­nis da­vik­lis spin­du­liuo­ja ul­tra­gar­so ban­gas, ku­rios at­si­spin­di nuo skir­tin­gų au­di­nių sluoks­nių. Au­di­nių sto­ris mi­li­met­rais ap­skai­čiuo­ja­mas pa­gal at­spin­džio truk­mę. Šiais prie­tai­sais ga­li­ma iš­ma­tuo­ti ne tik vi­sos sker­de­nos rau­me­nin­gu­mą, bet ir nu­ga­ri­nės rie­ba­li­nio ir rau­me­ni­nio au­di­nių sto­rį (mm) bei kum­pio rie­ba­li­nio au­di­nio sto­rį.

La­bai di­de­lė­se sker­dyk­lo­se nau­do­ja­mos au­to­ma­ti­zuo­tos sis­te­mos. Po­pu­lia­riau­sios sis­te­mos yra AutoFom ir sker­de­nų kla­si­fi­ka­vi­mo cen­trai. Pa­vyz­džiui, Da­ni­jo­je apie 85 proc. kiau­lių sker­de­nų yra iš­ma­tuo­ja­ma au­to­ma­ti­zuo­tais prie­tai­sais. Šių sis­te­mų pri­va­lu­mas yra tas, kad jos ga­li įver­tin­ti ne tik vi­są kiau­lės sker­de­ną, bet ir at­ski­rų jos da­lių (kum­pio, šo­ni­nės, men­tės, nu­ga­ri­nės) rau­me­nin­gu­mą.

Nau­ją­ją sis­te­mą pri­va­lo įdieg­ti di­džio­sios Lie­tu­vos perdirbimo įmo­nės

Lie­tu­vo­je įsi­ga­lio­jus nau­jai kiau­lių sker­de­nų kla­si­fi­ka­ci­jos sis­te­mai, kiau­lių sker­de­noms kla­si­fi­kuo­ti nau­do­ja­mi Vals­ty­bi­nė­je stan­dar­ti­za­ci­jos ins­pek­ci­jo­je pa­tvir­tin­ti ran­ki­niai elek­tro­ni­niai rau­me­nin­gu­mo ma­tuok­liai FOM ir spe­cia­lūs op­ti­niai zon­dai – in­tras­ko­pai. Kiau­les ver­tin­ti ir at­si­skai­ty­ti su par­da­vė­jais pa­gal sker­de­nų svo­rį ir ko­ky­bę pri­va­lo tik tos įmo­nės, ku­rios per sa­vai­tę pa­sker­džia ne ma­žiau kaip 100 kiau­lių. Šie rei­ka­la­vi­mai ga­li bū­ti ne­tai­ko­mi įmo­nėms, ku­rios kiau­les už­au­gi­na, sker­džia ir sker­de­ną iš­pjaus­to to­je pa­čio­je įmo­nė­je.

Kiau­lių sker­de­nos rau­me­nin­gu­mas tu­ri bū­ti įver­tin­tas per 45 min. nuo kiau­lės pa­sker­di­mo rau­me­nin­gu­mo ma­tuok­liais FOM. Sker­de­nos la­ši­nių ir rau­mens sto­ris ma­tuo­ja­mas kai­rio­jo­je sker­de­nos pu­sė­je: 8 cm nuo nu­ga­ros (stu­bu­ro) pa­da­li­ji­mo li­ni­jos tarp 3 ir 4 juos­mens slanks­te­lio; 6 cm nuo nu­ga­ros (stu­bu­ro) pa­da­li­ji­mo li­ni­jos tarp 3 ir 4 pas­ku­ti­nių šon­kau­lių (2 pav.). Juos­mens slanks­te­liai ir šon­kau­liai pra­de­da­mi skai­čiuo­ti nuo už­pa­ka­li­nės kiau­lės sker­de­nos da­lies.

Ma­žo­se ša­lies sker­dyk­lo­se kiau­lių sker­de­nų la­ši­nių sto­riui nu­sta­ty­ti nau­do­ja­mi ne­elek­tro­ni­niai ma­ta­vi­mo prie­tai­sai – in­tras­ko­pai. In­tras­ko­pu ga­li­ma iš­ma­tuo­ti la­ši­nių (rie­ba­li­nio au­di­nio) nuo 3 iki 45 mm ar­ba nuo 3 iki 50 mm, 0,58 mm tiks­lu­mu. La­ši­nių sto­ris ma­tuo­ja­mas 7 cm nuo sker­de­nos pa­da­li­ji­mo li­ni­jos, virš pas­ku­ti­nių šon­kau­lių. Ži­nant la­ši­nių sto­rį, pa­gal spe­cia­lią for­mu­lę ga­li­ma ap­skai­čiuo­ti sker­de­nos rau­me­nin­gu­mą.

At­ei­ty­je taip pat ga­li bū­ti nau­do­ja­mi ir ki­ti sker­de­nų ko­ky­bės nu­sta­ty­mo me­to­dai: pa­vyz­džiui, dvie­jų taš­kų ma­ta­vi­mo me­to­das. Elek­tro­ni­niu ma­ta­vi­mo prie­tai­su dvie­jo­se vie­to­se (F1 ir F2) ma­tuo­ja­mas nu­ga­ros la­ši­nių sto­ris ir vie­no­je vie­to­je (M) ma­tuo­ja­mas nu­ga­ros rau­mens sto­ris. Ma­ta­vi­mo po­zi­ci­jos: F1 – dū­rio vie­ta yra iš kar­to už pas­ku­ti­nio šon­kau­lio, 8 cm į šo­ną nuo pa­da­li­ji­mo li­ni­jos (nu­gar­kau­lio); F2 – yra 12 cm prieš F1 ir 6 cm į šo­ną nuo pa­da­li­ji­mo li­ni­jos; M – yra ten pat, kur ir F2 (3 pav.).

Ver­tin­to­jai tu­ri baig­ti kur­sus

Sker­de­nų ver­tin­to­jai pri­va­lo baig­ti kur­sus Lie­tu­vos ve­te­ri­na­ri­jos aka­de­mi­jos Gy­vu­li­nių ža­lia­vų (sker­de­nų) ver­ti­ni­mo la­bo­ra­to­ri­jo­je, ku­rio­je įgy­ja te­ori­nių ir prak­ti­nių sker­de­nų ver­ti­ni­mo įgū­džių. As­me­nys, bai­gę kur­sus ir iš­lai­kę eg­za­mi­nus, įgy­ja sker­de­nų ver­tin­to­jo kva­li­fi­ka­ci­ją. Kiau­lių sker­de­nų ver­tin­to­jai dir­ba vals­ty­bi­nė­je įmo­nė­je „Gy­vu­lių pro­duk­ty­vu­mo kon­tro­lė“. Da­ni­jo­je sker­de­nų ver­tin­to­jai yra įdar­bin­ti sker­dyk­lo­se, ta­čiau dėl to pro­ble­mų ne­ky­la, nes šio­je ša­ly­je dau­ge­lio sker­dyk­lų sa­vi­nin­kai yra ir kiau­lių au­gin­to­jai. Tuo tar­pu Vo­kie­ti­jo­je įkur­ta ne­pri­klau­so­ma sker­de­nų ver­tin­to­jų ins­ti­tu­ci­ja. Eu­ro­pos kiau­lių sker­de­nų ver­ti­ni­mo spe­cia­lis­tai tei­gia, jog ne tiek svar­bu, ko­kiai or­ga­ni­za­ci­jai pri­klau­so sker­de­nų ver­tin­to­jai, daug svar­biau, kad juos kon­tro­liuo­tų ne­pri­klau­so­mi eks­per­tai.