- Leonarda ISODIENĖ LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO KONSULTAVIMO TARNYBA Dr. Marija TUMIENĖ
- Mano ūkis
Nustatyta, kad dėl įvairių priežasčių dalį (20-25 proc.) su pašarais gaunamų maisto medžiagų gyvuliai nepasisavina. Kad gyvuliai ir paukščiai jų pasisavintų daugiau, į lesalus ir pašarus reikia pridėti pramoniniu būdu pagamintų fermentinių priedų, kurie ne tik didina produktyvumą, bet ir teigiamai veikia gyvulių sveikatą.
Be fermentų negalėtų išgyventi nei žmonės, nei gyvuliai, nei paukščiai ir net bakterijos bei kiti mikroorganizmai. Kiekviename iš šių organizmų fermentai gaminasi, tačiau juos galima gauti ir pramoniniu būdu. Nepatogeninės bakterijos ir grybai dauginami ir auginami tam tikromis jiems palankiomis sąlygomis, o jų pagaminti fermentai naudojami ne tik pašarų priedų, bet ir vaistų, alkoholinių gėrimų pramonėje.
Bandymai patvirtino mokslininkų teiginius
Siekdami išsiaiškinti, kaip fermentai veikia galvijų produktyvumą, Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Marijampolės biuro konsultantai žemės ūkio bendrovėje „Želsvelė“ atliko gamybinius bandymus su melžiamomis karvėmis ir veršeliais. Gyvulių pašarai buvo praturtinti AB „Biosintezė“ pagamintais premiksais, kurių sudėtyje yra fermentas protosubtilinas G3x. Premiksai buvo maišomi su ūkyje užaugintais koncentruotais pašarais. Į 1 t pašarų buvo pridedama 10 kg premiksų. Bandymams buvo atrinkti 25 veršeliai (3-4 mėn. amžiaus) ir 18 skirtingų laktacijų (3; 4; 5) karvių.
Veršeliai suskirstyti į 3 grupes. Aštuoni I grupės (kontrolinė) veršeliai gavo kvietinių ir miežinių miltų mišinį. Devyni II grupės veršeliai buvo šeriami tuo pačiu mišiniu, tačiau į jį buvo įterpta 1 proc. premiksų (10 kg premikso 1 tonai miltų). III grupės veršeliai (8) gavo tokį patį koncentratų mišinį su 1 proc. premiksų, kuriuose buvo fermento protosubtilino G3x.
Veršeliai bandymo pradžioje ir pabaigoje buvo sveriami. Bandymas tęsėsi 50 dienų.
Fermentai (lot. fermentum – raugas) – baltyminės medžiagos, esančios visose gyvose ląstelėse. Dar jie vadinami biologiniais katalizatoriais, nes spartina lėtai vykstančius cheminius procesus, reguliuoja medžiagų apykaitą. Tačiau atskiras fermentas gali greitinti tik vieną cheminę reakciją.
I grupės (kontrolinės) veršelių paros priesvoris siekė 685 g, II grupės – 771 g, o III grupės – 825 g. II grupės veršelių priesvoris, lyginant su kontroline grupe, buvo 12,5 proc. didesnis, III grupės padidėjo net 20,4 proc. Pamėginkime ekonominę naudą įvertinti pinigais. Tarkim, veršelio 1 kg svorio sutartinė kaina 3 Lt. II grupės veršelių svorio prieaugis, palyginti su kontroline grupe, siekė 38,7 kg (86 g x 450 šėrimo dienų). Iš šios veršelių grupės ūkis gavo papildomai 116,1 Lt (38,7 x 3 Lt).Vienai tonai pašaro papildomai premiksams įsigyti teko išleisti 23,88 Lt (10 kg premikso kaina). Taigi 1 Lt papildomų išlaidų davė 4,86 Lt papildomų pajamų (116,1 : 23,88).
III grupės veršelių prieaugis, palyginti su kontroline grupe, buvo dar didesnis – 56 kg (140 g x 400 šėrimo dienų). Tad papildomai gauta 168 Lt (56 kg x 3 Lt). Vienai tonai pašaro papildomos išlaidos siekė 24,21 Lt (10 kg premikso su fermentais kaina). Taigi vienas litas papildomų išlaidų davė 6,94 Lt (168 : 24,21) papildomų pajamų.
Karvės pieningesnės, o jų pienas baltymingesnis
Bandomoji 9 melžiamų karvių grupė 25 dienas gavo po 220 g, skaičiuojant 1 kg pieno, koncentruotų pašarų mišinio, kurį sudarė: 15 proc. miežių; 27 proc. kviečių; 20 proc. kukurūzų; 15 proc. kvietinių sėlenų; 20 proc. rapsų išspaudų; 1 proc. premikso su protosubtilinu G3x; 2 proc. mineralinių priedų. Kontrolinės grupės karvės premiksų su fermentu negavo. Be koncentratų abiejų karvių grupės buvo šeriamos šienainiu ir kukurūzų silosu.
Palyginti su produktyvumu mėnesį prieš bandymą, bandomosios grupės karvių pieno baltymingumas padidėjo 0,03-0,06 proc., o primilžis – vidutiniškai po 2 kg pieno per parą. Per bandomąjį laikotarpį iš 9 karvių buvo primelžta 416 kg pienodaugiau negu iš kontrolinės grupės. Pardavus pieną po 50 ct už 1 kg (3,4 proc. riebumo ir 3 proc. baltymingumo), būtų gauta papildomai 208 Lt pajamų. Bandomosios grupės karvėms sušerta 1 098 kg koncentruotų pašarų. Į juos įterpto (1 proc.) premikso kaina 27,6 Lt (1 098 x 0,01 x 25,11 Lt). Tai reiškia, kad kiekvienas litas, išleistas premiksui įsigyti, davė 7,54 Lt papildomų pajamų.
Bandymų duomenys patvirtino, kad į pašarus pridėjus nedidelį kiekį fermento protosubtilino G3x, pasiekiami labai geri rezultatai. Mokslininkai tai paaiškina taip: didelio produktyvumo melžiamų karvių racionuose reikia didinti koncentruotų, taigi ir baltymingų, pašarų kiekį. Karvių organizmo fiziologinės galimybės yra ribotos, ypač skaidant baltymus. Skaidančio baltymus fermento proteazės galvijų organizme yra per mažai, kad būtų suskaidytas didesnis baltymų kiekis, todėl daug jų iš organizmo pasišalina. Būtent fermentas protosubtilinas G3x skaido pašarų baltymus ir krakmolą iki gyvulio organizmo lengvai pasisavinamų darinių. Be to, šis fermentas skatina galvijų didžiojo prieskrandžio veiklą, mikroorganizmų aktyvumą, gliukozės fermentavimą, teigiamai veikia prieskrandžio motoriką. Pagerėjus prieskrandžių mikrofloros veiklai, pasisavinama daugiau maisto medžiagų. Daugiausia baltymų suskyla didžiajame prieskrandyje, kur infuzorijos ir bakterijos juos panaudoja savo kūno baltymams sintetinti. Virškinamajame trakte mikroorganizmai žūsta, o visaverčiai jų baltymai pasisavinami gyvulio organizmo ir panaudojami pieno bei raumenų baltymams sintetinti. Taigi į pašarus pridėjus fermentų, nereikia didinti koncentruotų ir brangių baltymingų pašarų kiekio.