23 10 24 Mano ukio prenumerata 2024 23 04 15 Gauti naujienas mobili žurnalas
Mano Ūkis 2003/06
Fermentai didina galvijų produktyvumą
  • Leonarda ISODIENĖ LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO KONSULTAVIMO TARNYBA Dr. Marija TUMIENĖ
  • Mano ūkis

Nu­sta­ty­ta, kad dėl įvai­rių prie­žas­čių da­lį (20-25 proc.) su pa­ša­rais gau­namų mais­to me­džia­gų gy­vu­liai ne­pa­si­sa­vi­na. Kad gy­vu­liai ir paukš­čiai jų pa­si­sa­vin­tų dau­giau, į le­sa­lus ir pa­ša­rus rei­kia pri­dė­ti pra­mo­ni­niu bū­du pa­ga­min­tų fer­men­ti­nių prie­dų, ku­rie ne tik di­di­na pro­duk­ty­vu­mą, bet ir tei­gia­mai vei­kia gy­vu­lių svei­ka­tą.

 

Be fer­men­tų ne­ga­lė­tų iš­gy­ven­ti nei žmo­nės, nei gy­vu­liai, nei paukš­čiai ir net bak­te­ri­jos bei ki­ti mik­ro­or­ga­niz­mai. Kiek­vie­na­me iš šių or­ga­niz­mų fer­men­tai ga­mi­na­si, ta­čiau juos ga­li­ma gau­ti ir pra­mo­ni­niu bū­du. Ne­pa­to­ge­ni­nės bak­te­ri­jos ir gry­bai dau­gi­na­mi ir au­gi­na­mi tam tik­ro­mis jiems pa­lan­kio­mis są­ly­go­mis, o jų pa­ga­min­ti fer­men­tai nau­do­ja­mi ne tik pa­ša­rų prie­dų, bet ir vais­tų, al­ko­ho­li­nių gė­ri­mų pra­mo­nė­je.

 

Ban­dy­mai pa­tvir­ti­no mokslinin­kų tei­gi­nius

 

Siek­da­mi iš­si­aiš­kin­ti, kaip fer­men­tai vei­kia gal­vi­jų pro­duk­ty­vu­mą, Lie­tu­vos že­mės ūkio kon­sul­ta­vi­mo tar­ny­bos Ma­ri­jam­po­lės biu­ro kon­sul­tan­tai že­mės ūkio ben­dro­vė­je „Žels­ve­lė“ at­li­ko ga­my­bi­nius ban­dy­mus su mel­žia­mo­mis kar­vė­mis ir ver­še­liais. Gy­vu­lių pa­ša­rai bu­vo pra­tur­tin­ti AB „Bio­sin­te­zė“ pa­ga­min­tais pre­mik­sais, ku­rių su­dė­ty­je yra fer­men­tas pro­to­sub­ti­li­nas G3x. Pre­mik­sai bu­vo mai­šo­mi su ūky­je už­au­gin­tais kon­cen­truo­tais pa­ša­rais. Į 1 t pa­ša­rų bu­vo pri­de­da­ma 10 kg pre­mik­sų. Ban­dy­mams bu­vo at­rink­ti 25 ver­še­liai (3-4 mėn. am­žiaus) ir 18 skir­tin­gų lak­ta­ci­jų (3; 4; 5) kar­vių.

 

Ver­še­liai su­skirs­ty­ti į 3 gru­pes. Aš­tuo­ni I gru­pės (kon­tro­li­nė) ver­še­liai ga­vo kvie­ti­nių ir mie­ži­nių mil­tų mi­ši­nį. De­vy­ni II gru­pės ver­še­liai bu­vo še­ria­mi tuo pa­čiu mi­ši­niu, ta­čiau į jį bu­vo įterp­ta 1 proc. pre­mik­sų (10 kg pre­mik­so 1 to­nai mil­tų). III gru­pės ver­še­liai (8) ga­vo to­kį pa­tį kon­cen­tra­tų mi­ši­nį su 1 proc. pre­mik­sų, ku­riuo­se bu­vo fer­men­to pro­to­sub­ti­li­no G3x.

 

Ver­še­liai ban­dy­mo pra­džio­je ir pa­bai­go­je bu­vo sve­ria­mi. Ban­dy­mas tę­sė­si 50 die­nų.

 

Fer­men­tai (lot. fer­men­tum – rau­gas) – bal­ty­mi­nės me­džia­gos, esan­čios vi­so­se gy­vo­se ląs­te­lė­se. Dar jie va­di­na­mi bio­lo­gi­niais ka­ta­li­za­to­riais, nes spar­ti­na lė­tai vyks­tan­čius che­mi­nius pro­ce­sus, re­gu­liuo­ja me­džia­gų apy­kai­tą. Ta­čiau at­ski­ras fer­men­tas ga­li grei­tin­ti tik vie­ną che­mi­nę re­ak­ci­ją.

 

I gru­pės (kon­tro­li­nės) ver­še­lių pa­ros prie­svo­ris sie­kė 685 g, II gru­pės – 771 g, o III gru­pės – 825 g. II gru­pės ver­še­lių prie­svo­ris, ly­gi­nant su kon­tro­li­ne gru­pe, bu­vo 12,5 proc. di­des­nis, III gru­pės pa­di­dė­jo net 20,4 proc. Pa­mė­gin­ki­me eko­no­mi­nę nau­dą įver­tin­ti pi­ni­gais. Tar­kim, ver­še­lio 1 kg svo­rio su­tar­ti­nė kai­na 3 Lt. II gru­pės ver­še­lių svo­rio prie­au­gis, pa­ly­gin­ti su kon­tro­li­ne gru­pe, sie­kė 38,7 kg (86 g x 450 šė­ri­mo die­nų). Iš šios ver­še­lių gru­pės ūkis ga­vo pa­pil­do­mai 116,1 Lt (38,7 x 3 Lt).Vie­nai to­nai pa­ša­ro pa­pil­do­mai pre­mik­sams įsi­gy­ti te­ko iš­leis­ti 23,88 Lt (10 kg pre­mik­so kai­na). Tai­gi 1 Lt pa­pil­do­mų iš­lai­dų da­vė 4,86 Lt pa­pil­do­mų pa­ja­mų (116,1 : 23,88).

 

III gru­pės ver­še­lių prie­au­gis, pa­ly­gin­ti su kon­tro­li­ne gru­pe, bu­vo dar di­des­nis – 56 kg (140 g x 400 šė­ri­mo die­nų). Tad pa­pil­do­mai gau­ta 168 Lt (56 kg x 3 Lt). Vie­nai to­nai pa­ša­ro pa­pil­do­mos iš­lai­dos sie­kė 24,21 Lt (10 kg pre­mik­so su fer­men­tais kai­na). Tai­gi vie­nas li­tas pa­pil­do­mų iš­lai­dų da­vė 6,94 Lt (168 : 24,21) pa­pil­do­mų pa­ja­mų.

 

Kar­vės pie­nin­ges­nės, o jų pie­nas bal­ty­min­ges­nis

 

Ban­do­mo­ji 9 mel­žia­mų kar­vių gru­pė 25 die­nas ga­vo po 220 g, skai­čiuo­jant 1 kg pie­no, kon­cen­truo­tų pa­ša­rų mi­ši­nio, ku­rį su­da­rė: 15 proc. mie­žių; 27 proc. kvie­čių; 20 proc. ku­ku­rū­zų; 15 proc. kvie­ti­nių sė­le­nų; 20 proc. rap­sų iš­spau­dų; 1 proc. pre­mik­so su pro­to­sub­ti­li­nu G3x; 2 proc. mi­ne­ra­li­nių prie­dų. Kon­tro­li­nės gru­pės kar­vės pre­mik­sų su fer­men­tu ne­ga­vo. Be kon­cen­tra­tų abie­jų kar­vių gru­pės bu­vo še­ria­mos šie­nai­niu ir ku­ku­rū­zų si­lo­su.

 

Pa­ly­gin­ti su pro­duk­ty­vu­mu mė­ne­sį prieš ban­dy­mą, ban­do­mo­sios gru­pės kar­vių pie­no bal­ty­min­gu­mas pa­di­dė­jo 0,03-0,06 proc., o pri­mil­žis – vi­du­ti­niš­kai po 2 kg pie­no per pa­rą. Per ban­do­mą­jį lai­ko­tar­pį iš 9 kar­vių bu­vo pri­melž­ta 416 kg pie­nodau­giau ne­gu iš kon­tro­li­nės gru­pės. Par­da­vus pie­ną po 50 ct už 1 kg (3,4 proc. rie­bu­mo ir 3 proc. bal­ty­mingumo), bū­tų gau­ta pa­pil­do­mai 208 Lt pa­ja­mų. Ban­do­mo­sios gru­pės kar­vėms su­šer­ta 1 098 kg kon­cen­truo­tų pa­ša­rų. Į juos įterp­to (1 proc.) pre­mik­so kai­na 27,6 Lt (1 098 x 0,01 x 25,11 Lt). Tai reiš­kia, kad kiek­vie­nas li­tas, iš­leis­tas pre­mik­sui įsi­gy­ti, da­vė 7,54 Lt pa­pil­do­mų pa­ja­mų.

 

Ban­dy­mų duo­me­nys pa­tvir­ti­no, kad į pa­ša­rus pri­dė­jus ne­di­de­lį kie­kį fer­men­to pro­to­sub­ti­li­no G3x, pa­sie­kia­mi la­bai ge­ri re­zul­ta­tai. Moks­li­nin­kai tai pa­aiš­ki­na taip: di­de­lio pro­duk­ty­vu­mo mel­žia­mų kar­vių ra­cio­nuo­se rei­kia di­din­ti kon­cen­truo­tų, tai­gi ir bal­ty­min­gų, pa­ša­rų kie­kį. Kar­vių or­ga­niz­mo fi­zio­lo­gi­nės ga­li­my­bės yra ri­bo­tos, ypač skai­dant bal­ty­mus. Skai­dan­čio bal­ty­mus fer­men­to pro­te­a­zės gal­vi­jų or­ga­niz­me yra per ma­žai, kad bū­tų su­skai­dy­tas di­des­nis bal­ty­mų kie­kis, to­dėl daug jų iš or­ga­niz­mo pa­si­ša­li­na. Bū­tent fer­men­tas pro­to­sub­ti­li­nas G3x skai­do pa­ša­rų bal­ty­mus ir krak­mo­lą iki gy­vu­lio or­ga­niz­mo leng­vai pa­si­sa­vi­na­mų da­ri­nių. Be to, šis fer­men­tas ska­ti­na gal­vi­jų di­džio­jo prie­skran­džio veik­lą, mik­ro­or­ga­niz­mų ak­ty­vu­mą, gliu­ko­zės fer­men­ta­vi­mą, tei­gia­mai vei­kia prie­skran­džio mo­to­ri­ką. Pa­ge­rė­jus prie­skran­džių mik­ro­flo­ros veik­lai, pa­si­sa­vi­na­ma dau­giau mais­to me­džia­gų. Dau­giau­sia bal­ty­mų su­sky­la di­džia­ja­me prie­skran­dy­je, kur in­fu­zo­ri­jos ir bak­te­ri­jos juos pa­nau­do­ja sa­vo kū­no bal­ty­mams sin­te­tin­ti. Virš­ki­na­ma­ja­me trak­te mik­ro­or­ga­niz­mai žūs­ta, o vi­sa­ver­čiai jų bal­ty­mai pa­si­sa­vi­na­mi gy­vu­lio or­ga­niz­mo ir pa­nau­do­ja­mi pie­no bei rau­me­nų bal­ty­mams sin­te­tin­ti. Tai­gi į pa­ša­rus pri­dė­jus fer­men­tų, ne­rei­kia di­din­ti kon­cen­truo­tų ir bran­gių bal­ty­min­gų pa­ša­rų kie­kio.