- Aleksandra NAVICKAITĖ, Neringa STONČIUVIENĖ, Danutė ZINKEVIČIENĖ LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO UNIVERSITETAS
- Mano ūkis
Biologinio turto apskaitą reglamentuojantis 41 tarptautinis apskaitos (TAS 41) ir finansinės atskaitomybės standartas “Žemės ūkis” įsigaliojo 2003 01 01. Lietuvoje šiuo metu pagal tarptautinius reikalavimus rengiamas Verslo apskaitos standartas “Žemės ūkis”. Jis turėtų būti priimtas šių metų lapkričio mėnesį ir įsigaliotų nuo 2004 arba 2005 m. sausio 1d. Žemės ūkio įmonėms šis biologinio turto apskaitos standartas bus privalomas, tačiau palaipsniui jį turės taikyti ir ūkininkai.
TAS 41 nurodo, kaip apskaityti dėl biologinio turto augimo, senėjimo, brendimo, dauginimosi įvykusius turto pokyčius. Standarte apibūdinamos naujos sąvokos, keičiamos kai kurios žemės ūkio veiklos apskaitos nuostatos.
TAS 41 taikomas šiai apskaitai:
-
biologinio turto (gyvų gyvūnų ir augalų);
-
žemės ūkio produkcijos (įvertinamos derliaus nuėmimo metu);
-
valstybės subsidijų, kai tai yra susiję su žemės ūkio veikla.
Lietuvoje šiuo metu biologinio turto sąvoka nevartojama. Ž.ū. produkcija įkainojama ir apskaitoma pagaminimo savikaina. Pajamų pripažinimas susijęs su produkcijos realizavimu. TAS 41 reikalavimai iš esmės keičia pajamų iš biologinio turto pripažinimo ir produkcijos įkainojimo tvarką. Problema ta, kad TAS 41 reikalauja registruoti pajamas iš biologinio turto, nelaukiant jo pardavimo, o pakitus jo vertei. Todėl skaitytojams turėtų būti įdomu susipažinti su šios sąvokos turiniu, jos taikymo ypatybėmis ir galimais pakitimais šalies žemės ūkio apskaitoje, kai teks remtis šiuo standartu.
Biologinio turto sąvoka ir jos esmė
Tarptautinio apskaitos standarto tikslas – nustatyti, kaip tvarkyti apskaitą, kaip pateikti ir paskelbti finansinę atskaitomybę, susijusią su žemės ūkio veikla.
Žemės ūkio veikla yra įmonės biologinio turto pokyčių valdymas (biologinis turtas gali būti parduotas, naudojamas ž. ū. produkcijai ar kitam biologiniam turtui gauti). Tai įvairiapusė veikla – galvijininkystė, miškininkystė, vienamečių ir daugiamečių pasėlių, sodų ir plantacijų auginimas bei priežiūra, gėlininkystė, žuvininkystė ir pan.
Biologinis turtas yra gyvi gyvūnai ir augalai.
Žemės ūkio produkcija yra iš įmonės valdomo biologinio turto gauti produktai.
Gyvi gyvūnai ir augalai gali keistis biologiškai. Ž.ū. veikla palengvina šiuos biologinius pokyčius, gerina ar bent jau stabilizuoja sąlygas, būtinas biologiniams procesams vykti, pvz., dirvos maistingumą, drėgmę, temperatūrą; aplinkos drėgmę, temperatūrą; šviesą. Tuo ž.ū. veikla skiriasi nuo kitokio verslo, pvz., produkcijos gavimo iš nevaldomų išteklių – žvejybos jūroje ir pan.
Biologinis turtas kinta kokybiškai ir kiekybiškai. Kokybiniai pokyčiai – tai genetinių savybių, tankumo, subrendimo, riebumo, proteinų kiekio, pluošto stiprumo kitimas. Kiekybiniai pokyčiai – palikuonių skaičiaus, svorio, apimties, dydžio kitimas. Šie pokyčiai yra išmatuojami ir rodo, kad jų vertinimas ir kontrolė yra įprastinė valdymo funkcija.
Biologiniai pokyčiai reiškiasi taip:
-
gyvūnų ar augalų kokybinių savybių pagerėjimu arba kiekiniu padidėjimu;
-
gyvūnų ar augalų kokybės pablogėjimu arba kiekybiniu sumažėjimu;
-
gyvulių gimimu ar naujų augalų atsiradimu;
-
ž.ū. produkcijos gavimu.
Produkcija gaunama, atskiriant ją nuo biologinio turto (pvz., obuolių skynimas) ar nutraukiant biologinio turto gyvybinius procesus (pvz., gyvulių skerdimas ar medžio nukirtimas).
TAS 41 netaikomas tolesniam ž. ū. produkcijos perdirbimui po derliaus nuėmimo, pvz., jeigu obuolius į vyną perdirba tas pats obuolius išauginęs vynininkas. Taigi TAS 41 yra taikomas biologiniam turtui ir ž.ū. produkcijai derliaus nuėmimo metu, tačiau netaikomas toliau perdirbamai produkcijai.
Pabaiga kitame numeryje