Žir­niai yra vie­ni svar­biau­sių pa­ša­ri­nių au­ga­lų. Žir­nių grū­duo­se daug bal­ty­mų, an­glia­van­de­nių, mi­ne­ra­li­nių drus­kų, ami­no rūgščių ir vi­ta­mi­nų, rei­ka­lin­gų gy­vu­liams. Kaip ankš­ti­niai au­ga­lai jie ver­tin­gi ir tuo, kad dėl gum­be­li­nių bak­te­ri­jų su­kau­pia dir­vo­je at­mo­sfe­ros azo­tą. Pa­pli­tus pu­siau be­la­pėms veis­lėms, vis dažniau sė­ja­mi gry­nų žir­nių pa­sė­liai. O kai di­dė­ja pa­sė­lių plo­tai, di­dė­ja ir li­gų bei ken­kė­jų iš­pli­ti­mo ri­zi­ka.

Žir­nių pa­sė­liuo­se kas­met plin­ta gum­be­li­niai straub­liu­kai, žir­ni­niai ir pu­pi­niai ama­rai, žir­ni­niai vai­sė­džiai, trip­sai. Vie­ni iš ža­lin­giau­sių žir­nių ken­kė­jų, ga­lin­čių pa­da­ry­ti di­džiau­sius der­liaus nuos­to­lius, yra žir­ni­niai ama­rai. Pa­našaus kli­ma­to Eu­ro­pos ša­ly­se žir­ni­niai ama­rai yra pa­grin­di­niai žir­nių ken­kė­jai. Lie­tu­vo­je ke­le­tą pas­ta­rų­jų me­tų žir­ni­niai ama­rai plin­ta vis gau­siau. Vals­ty­bi­nės au­ga­lų ap­sau­gos tar­ny­bos duo­me­ni­mis 1997 m. žir­ni­nių ama­rų bu­vo ras­ta tik ant 0,5 proc. stie­bų ir vi­du­ti­niš­kai ant vie­no ap­krės­to au­ga­lo bu­vo 0,2 ama­ro, o 1998 m. - jau ant 15,9 proc. stie­bų. 2000 m. ama­rai pa­sė­liuo­se bu­vo ap­ni­kę 45,9 proc. stie­bų. 2001 m. vė­so­ki ir lie­tin­gi orai su­stab­dė jų pli­ti­mą, o 2002 m. la­bai šil­ti ir sau­si orai vėl lė­mė la­bai gau­sų ama­rų ant­plū­dį. Tuo­se žir­nių pa­sė­liuo­se, ku­rie bu­vo ne­purkšti in­sek­ti­ci­dais, ama­rai su­nai­ki­no be­veik vi­są der­lių.

2002 m. Lie­tu­vos žem­dir­bys­tės ins­ti­tu­te bu­vo da­ry­tas in­sek­ti­ci­dų pa­ly­gi­ni­mo ban­dy­mas žir­nių pa­sė­ly­je. Ty­ri­muo­se bu­vo nau­do­ti Lie­tu­vo­je re­gist­ruo­ti in­sek­ti­ci­dai fas­ta­kas (nau­do­ta nor­ma 0,3 l/ha), ak­ta­ra (0,09 kg/ha), ka­ra­te (0,1 ir 0,2 l/ha), fu­ry (0,07 ir 0,1 l/ha) ir de­cis (0,3 l/ha). Ka­dan­gi ne­bu­vo ti­kė­ta­si to­kio žir­ni­nių ama­rų gau­su­mo, purš­ki­mo lai­kas bu­vo pa­si­rink­tas pa­gal žir­ni­nio vai­sė­džio pli­ti­mo pra­džią, ku­ris nu­sta­to­mas nau­do­jant fe­ro­mo­ni­nes gau­dyk­les. Kai į fe­ro­mo­ni­nę gau­dyk­lę pa­kliū­na žir­ni­nio vai­sė­džio pir­mie­ji dru­ge­liai, tai yra sig­na­las, kad jie jau skrai­do ir de­da kiau­ši­nė­lius. Tai­gi lai­kas pa­sė­liuo­se nuo šio ken­kė­jo nau­do­ti in­sek­ti­ci­dus. Per­nai, prieš purškiant in­sek­ti­ci­dus, žir­ni­niai ama­rai jau bu­vo ap­ni­kę vi­sus au­ga­lus, o ant vie­no au­ga­lo vi­du­ti­niš­kai bu­vo ras­ta net 50,4 vnt. ama­rų.

Po purški­mo in­sek­ti­ci­dais pra­ėjus 3 die­noms, smar­kiai su­mažėjo ama­rų, ly­gi­nant su ne­purkš­tu pa­sė­liu. Tuo tar­pu po purš­ki­mo pra­ėjus 8 die­noms, skir­tin­gų in­sek­ti­ci­dų veiks­min­gu­mas pra­dė­jo skir­tis. Sis­te­mi­nio in­sek­ti­ci­do ak­ta­ros veiks­min­gu­mas ma­žė­jo grei­čiau ne­gu ki­tų in­sek­ti­ci­dų. Tai ga­li­ ma pa­aiš­kin­ti tuo, kad dėl sau­sų ir karš­tų orų au­ga­lo sul­čių cir­ku­lia­ci­ja bu­vo su­lė­tė­ju­si, ak­ta­ros įsa­vi­ni­mas bu­vo pras­tas, to­dėl ir su­ma­žė­jo šio in­sek­ti­ci­do veiks­min­gu­mas. Tiks­lin­ga bū­tų iš­tir­ti di­des­nių šio in­sek­ti­ci­do nor­mų po­vei­kį. Fu­ry ir ka­ra­te, nau­do­tų ma­žes­nė­mis nor­mo­mis (ati­tin­ka­mai 0,07 ir 0,1 l/ha), veiks­min­gu­mas su­ma­žė­jo grei­čiau, ne­gu nu­purš­kus pa­sė­lius di­des­nė­mis tir­to­mis nor­mo­mis (fu­ry 0,1 l/ha ir ka­ra­te 0,2 l/ha).

Veiks­min­giau­siai žir­ni­nius ama­rus nai­ki­no ka­ra­te, nau­do­tas 0,2 l/ha nor­ma. Po purš­ki­mo šiuo in­sek­ti­ci­du pra­ėjus dau­giau kaip 3 sa­vai­tėms, žir­ni­nių ama­rų bu­vo ma­žiau­siai (45,6 vnt. ant au­ga­lo), ly­gi­nant su ki­tais va­rian­tais. Ly­gi­nant su ne­purkštu pa­sė­liu, ka­ra­te (0,2 l/ha) žir­ni­nių ama­rų kie­kį ant au­ga­lo su­ma­ži­no 87,5 proc. La­bai pa­na­šiai au­ga­lai bu­vo ap­sau­go­ti, nu­purškus žir­nius de­ciu 0,3 l/ha. Jis ama­rų skai­čių su­ma­ži­no 85,5 proc., ly­gi­nant su kon­tro­li­niu va­rian­tu.

Bai­gian­tis tre­čia­jai sa­vai­tei po pir­mo­jo purški­mo in­sek­ti­ci­dais, purkš­tuo­se lau­ke­liuo­se pra­dė­jo gau­sė­ti ama­rų, to­dėl žir­niai bu­vo nu­purkš­ti pa­kar­to­ti­nai tais pa­čiais in­sek­ti­ci­dais. Pra­ėjus vie­nai die­nai po purški­mo, vi­si ama­rai nuo žir­nių bu­vo nu­plau­ti stip­rios liū­ties, to­dėl ant­ra­sis purš­ki­mas di­des­nės įta­kos der­liui ne­be­tu­rė­jo.

2002 m. vy­rau­jant la­bai saus­rin­giems ir karštiems orams, žir­nių der­lius iš­au­go ge­ro­kai ma­žes­nis nei įpras­ta. Ne­ap­sau­go­tuo­se nuo ama­rų žir­nių pa­sė­liuo­se šie ken­kė­jai der­lių be­veik su­nai­ki­no. Ban­dy­mo lau­ke­liuo­se ne­pa­nau­do­jus in­sek­ti­ci­dų au­ga­lai ge­ro­kai anks­čiau pa­ru­da­vo ir nu­džiū­vo, te­bu­vo pri­kul­ta tik 0,25 t/ha grū­dų. Ap­sau­go­jus pa­sė­lius nuo ken­kė­jų pa­vy­ko iš­sau­go­ti 0,16-1,13 t/ha žir­nių grū­dų der­liaus. Di­džiau­sias der­liaus prie­das gau­tas nu­purškus ka­ra­te 0,2 l/ha. Pri­kul­ta 1,13 t/ha dau­giau ne­gu ne­purkš­tuo­se pa­sė­liuo­se. Be­veik tiek pat der­liaus pa­di­dė­jo (1,09 t/ha) ir nu­purš­kus pa­sė­lį de­ciu 0,3 l/ha. Ka­dan­gi in­sek­ti­ci­das ak­ta­ra (purškiant 0,09 kg/ha nor­ma) pras­tai nai­ki­no žir­ni­nius ama­rus, tai gau­tas der­liaus prie­das bu­vo tik 0,16 t/ha.

Ge­riau­siai ir il­giau­siai ap­sau­go­tuo­se nuo ama­rų žir­nių pa­sė­liuo­se in­sek­ti­ci­dų nau­do­ji­mas la­biau­siai at­si­pir­ko. Purškiant ka­ra­te 0,2 l/ha ir de­ciu 0,3 l/ha, iš­sau­go­tas der­lius at­ne­šė ati­tin­ka­mai 361,2 ir 355,4 Lt/ha pel­ną. Pa­nau­do­jus ki­tus in­sek­ti­ci­dus žir­nių pa­sė­liuo­se, jie at­si­pir­ko ge­ro­kai mažiau.