Ne­re­tai au­gan­tiems ver­še­liams ski­ria­ma ne tiek daug dė­me­sio, kiek jiems rei­kia. Ūki­nin­kai, ku­rie sie­kia už­au­gin­ti pro­duk­ty­vias kar­ves, tu­ri su­pras­ti, kad kiek­vie­na te­ly­čių gy­ve­ni­mo die­na svar­bi, to­dėl jau ką tik gi­mę ver­še­liai tu­ri bū­ti pri­žiū­ri­mi ir še­ria­mi tin­ka­mai. Gir­dy­mas kre­ke­no­mis, ko ge­ro, opiau­sia gal­vi­jų au­gin­to­jų pro­ble­ma.

Ką tik gi­mę ver­še­liai bū­ti­nai tu­ri gau­ti kre­ke­nų. Jo­se yra an­ti­kū­nų, ku­rie ver­še­liui rei­ka­lin­gi lai­ki­na­jam imu­ni­te­tui su­si­da­ry­ti. Kre­ke­nos jiems tu­ri bū­ti su­gir­dy­tos kaip ga­li­ma grei­čiau (per vie­ną va­lan­dą po gi­mi­mo). Yra nu­sta­ty­ta, kad kai ku­rių ki­tų gy­vū­nų rū­šių (žmo­nių taip pat) nau­ja­gi­miai an­ti­kū­nų gau­na dar bū­da­mi mo­ti­nos or­ga­niz­me per pla­cen­tą, o kar­vės įsčio­se esan­tis vai­sius jų per pla­cen­tą ne­gau­na, to­dėl gi­męs ver­še­lis yra ypač jaut­rus bet ko­kiai in­fek­ci­jai. Vie­nin­te­lė ga­li­my­bė gau­ti an­ti­kū­nų – su­gir­dy­ti ge­ros ko­ky­bės kre­ke­nas.

Prie­žas­tys, dėl ku­rių bū­ti­na ver­še­liui kuo grei­čiau su­gir­dy­ti kre­ke­nas

• Veršia­vi­mo­si me­tu veršelis ga­li už­si­krės­ti įvai­riais pa­to­ge­ni­niais mik­ro­or­ga­niz­mais. Kre­ke­nos yra ge­riau­sias vais­tas nuo jų.
• Ką tik gi­mu­sių ver­še­lių virš­ki­na­mo­jo trak­to glei­vi­nė dar ne­pa­deng­ta jo­kio­mis glei­vė­mis. Tai reiš­kia, kad jie ga­li vi­siš­kai ab­sor­buo­ti bal­ty­mų (imu­nog­lo­bu­li­nų) mo­le­ku­les į krau­ją. Dėl to ver­še­liai pa­si­sa­vi­na vi­sas jiems bū­ti­nas mais­to me­džia­gas. Nu­sta­ty­ta, kad imu­nog­lo­bu­li­nų pa­si­sa­vi­ni­mas per žar­nos sie­ne­lę po 24 va­lan­dų su­ma­žė­ja be­veik 80 proc. Taip at­si­tin­ka to­dėl, kad su­ma­žė­ja šliu­žo (tik­ro­jo skran­džio) pH. Kre­ke­noms slen­kant juo, imu­nog­lo­bu­li­nai yra su­skai­do­mi ir jų pa­si­sa­vi­na­ma vis ma­žiau.
• Po ver­šia­vi­mo­si kre­ke­nų ko­ky­bė grei­tai kin­ta. Vė­liau pa­melž­tos kre­ke­nos yra blo­ges­nės ko­ky­bės.

Ne mažiau kaip dvi die­nas

Dažnai klau­sia­ma, ar il­gai veršelius rei­kia gir­dy­ti kre­ke­no­mis. Į šį klau­si­ma nė­ra leng­va at­sa­ky­ti. Tei­gia­ma, kad kre­ke­nų rei­kė­tų duo­ti ne ma­žiau kaip dvi die­nas, ta­čiau nė­ra blo­gai, jei ver­še­liai bus gir­do­mi jo­mis ir il­giau. Kai ku­rie ūki­nin­kai kre­ke­nų duo­da 3-4 die­nas. Ne­abe­jo­ti­na, kad ge­ros ko­ky­bės kre­ke­nos ver­še­liams yra nau­din­gos, net jei jų su­gir­do­ma ne­daug. Tai ge­riau ne­gu gir­dy­ti vi­du­ti­nės ko­ky­bės kre­ke­no­mis iki so­ties.

Kaip dažnai?

Svar­biau­sia kuo grei­čiau su­gir­dy­ti švie­žias kre­ke­nas ir duo­ti jų kuo daž­niau. Svei­kas šliu­žas pir­mą­sias 1,5 lit­ro kre­ke­nų su­virš­ki­na per 5 val. Tai reiš­kia, kad pir­mą­ją die­ną ver­še­lius reikia gir­dy­ti 4 kar­tus kas 5-6 va­lan­das. Per pirmąją parą jie turėtų išgerti 8 litrus krekenų. Vėliau girdoma 2-3 kartus per dieną.

Ar daug?

Dėl kre­ke­nų kie­kio dis­ku­tuo­ja­ma la­bai daug. Ži­no­ma, kad ką tik gi­mu­sio ver­še­lio šliu­žo tūris yra ne di­des­nė kaip 1,5 lit­ro. Gir­dant pir­mą­jį kar­tą, ver­še­liai iš­ge­ria nuo 1 iki 1,5 lit­ro. Duo­ti per daug kre­ke­nų ne­ga­li­ma, nes šliu­žas per­si­pil­do ir jos ga­li pa­tek­ti į di­dį­jį prie­skran­dį. Dėl to su­trin­ka virš­ki­ni­mas.

Išmelžti vi­sas kre­ke­nas

No­rint gau­ti kuo dau­giau ge­ros ko­ky­bės ir švie­žių kre­ke­nų, po ap­si­ver­šia­vi­mo kar­vę rei­kia vi­siš­kai iš­melž­ti. Kuo anks­čiau pa­mel­žia­ma, tuo ge­riau. Kad iš­lik­tų ko­ky­biš­kos kuo il­giau, kre­ke­nos tu­ri bū­ti lai­ko­mos šva­rio­je ir vė­sio­je pa­tal­po­je. Kad jos ne­su­rūg­tų, re­ko­men­duo­ja­ma pra­skies­ti šviežio­mis pa­su­ko­mis.

Gir­dy­mas

Yra ke­li ver­še­lių gir­dy­mo kre­ke­no­mis bū­dai: žin­dy­mas su čiulp­tu­vė­liu; gir­dy­mas iš ki­bi­ro; kar­vės žin­dy­mas; gir­dy­mas per zon­dą.

Žin­dy­mas su čiulp­tu­vė­liu

Šis me­to­das yra ge­riau­sias ir la­biau­siai pa­pli­tęs. Gir­dant ver­še­lį šiuo bū­du, pie­nas pa­ten­ka į šliu­žą na­tū­ra­liai, t.y. kaip žin­dant kar­vės teš­me­nį.

Gir­dy­mas iš ki­bi­ro

Gir­dant šiuo bū­du, ver­še­lis mo­ko­si ger­ti tie­siai iš ki­bi­ro. Ma­no­ma, kad šiuo bū­du gir­dant, ver­še­lis ge­ria ir ry­ja ne­tai­syk­lin­gai.

Žin­dy­mas

Kai ku­rie ūki­nin­kai ver­še­lius su kar­vė­mis lai­ko ke­lias die­nas. Daž­niau­sias ar­gu­men­tas, pagrindžiantis šį me­to­dą, yra tas, jog tuomet ver­še­lis kre­ke­nų gau­na pa­kan­ka­mai. Tai nė­ra ab­so­liu­ti tie­sa. Ban­dy­mais įro­dy­ta, kad dau­gu­ma ver­še­lių bū­da­mi su kar­vė­mis iš­ge­ria ir pa­si­sa­vi­na kre­ke­nų per ma­žai. Pa­ste­bė­ta, kad ką tik gi­mę ver­še­liai ge­ria ne­no­riai. Be to, žįs­da­mi ne­šva­rų teš­me­nį, ant ku­rio gau­su įvai­rių mik­ro­bų, jie ga­li su­sirg­ti. Jei kar­vė ser­ga mas­ti­tu, su pie­nu į ver­še­lio or­ga­niz­mą pa­ten­ka mas­ti­to su­kė­lė­jų. Ypač di­de­lį pa­vo­jų ke­lia auk­si­nis sta­fi­lo­ko­kas, ku­ris gy­vu­lio or­ga­niz­me iš­lie­ka vi­są gy­ve­ni­mą.

Gir­dy­mas per zon­dą

Gir­dy­ti per zon­dą rei­kė­tų tuos ver­še­lius, ku­rie dėl gim­dy­mo trau­mų ar ki­tų prie­žas­čių ne­ga­li ger­ti pa­tys.

Kaip šer­ti, bai­gus gir­dy­ti kre­ke­no­mis?

Bai­gus gir­dy­ti kre­ke­no­mis, ver­še­liams ga­li­ma duo­ti kar­vės pie­ną ar­ba jo pa­kai­ta­lus. Pie­nas, kaip ir jo pa­kai­ta­lai, tu­ri ir pri­va­lu­mų, ir trū­ku­mų. Svar­biau­sia, kad ver­še­liai bū­tų še­ria­mi ir gir­do­mi nuo­sek­liai ir lai­ku. Ne­pa­ta­ria­ma, vie­ną kar­tą gir­dy­ti pie­no pa­kai­ta­lais, o ki­tą – kar­vės pie­nu. Be to, la­bai svar­bu, kad pie­no su­dė­tis ne­kis­tų, to­dėl ge­riau gir­dy­ti pie­no pa­kai­ta­lais, nes jų su­dė­tis yra pa­sto­vi. Ta­čiau pa­kai­ta­lai tu­ri bū­ti ge­ros ko­ky­bės ir tin­ka­mai pa­ruoš­ti (ge­rai iš­mai­šy­ti). Dar vie­nas pieno pakaitalų pra­na­šu­mas yra tas, kad šį pa­rūgš­tin­tą pro­duk­tą ga­li­ma at­šal­dy­ti.

Kon­tro­lė

Šiuo me­tu kai ku­rio­se ša­ly­se kre­ke­nų ko­ky­bė ga­li bū­ti ga­na leng­vai nu­sta­to­ma spe­cia­liu kre­ke­nų ma­ta­vi­mo prie­tai­su („kre­ke­no­met­ru“). Re­mian­tis kre­ke­nų ty­ri­mo duo­me­ni­mis, ga­li­ma ko­re­guo­ti už­trū­ku­sių kar­vių ra­cio­nus ir taip pa­ge­rin­ti kre­ke­nų ko­ky­bę.

Kad kre­ke­nos bū­tų mais­tin­gos, tu­rė­tų daug imu­nog­lo­bu­li­nų, ne­per­šer­ki­te kar­vių, pa­ša­rus duo­ki­te ma­žais kie­kiais. Ūki­nin­ko tiks­las – iš kar­vės gau­ti 7-8 lit­rus ko­ky­biš­kų kre­ke­nų. Jei ji duo­da dau­giau, kre­ke­nos ne­bū­na to­kios mais­tin­gos, o ir an­ti­kū­nų jo­se bū­na ma­žiau. Be to, nu­sta­ty­ta, kad dau­gu­mos pir­ma­ver­šių kar­vių kre­ke­nos yra ne­ko­ky­biš­kos, to­dėl jų ver­še­lius rei­kė­tų gir­dy­ti vy­res­nių kar­vių kre­ke­no­mis. Tai­gi ge­ros ko­ky­bės kre­ke­nas vi­suo­met ver­ta už­šal­dy­ti. Kre­ke­nų ko­ky­bė pri­klau­so ir nuo veis­lės: ge­riau­sios Džer­sių veis­lės kar­vių kre­ke­nos, pras­čiau­sios – Holš­tei­nų.

Pa­gal „Ve­ep­ro ma­ga­zi­ne“ (Olan­di­ja) pa­ren­gė LŽŪKT Gy­vu­li­nin­kys­tės sky­riaus spe­cia­lis­tai

Tę­si­nys ki­ta­me nu­me­ry­je