- Prof. Bronius KAVOLĖLIS ŽEMĖS ŪKIO INŽINERIJOS INSTITUTAS
- Mano ūkis
Už parduotą pieną Latvijos ūkininkai gauna 43 proc. pajamų, nors pieno supirkimo kaina nėra didelė (apie 0,55 Lt). Savikainą nulemia bandos dydis, išmilžis, taikomos technologijos ir mašinos, darbo užmokestis bei kitos priežastys. Pvz., melžiant latviškais melžtuvais 5 karves, kurių metinis produktyvumas 4 000 kg, pieno kilogramo savikaina yra 0,56 Lt, o kai išmilžis 5 000 kg – 0,50 ct. Padidėjus metiniam išmilžiui 1 000 kg, pieno savikaina sumažėja 6 ct arba vidutiniškai 10 proc.
Pieno savikainos struktūra 47-55 proc. pašarai ir kraikas 5-16 proc. pastato eksploatacija (išlaidos remontui ir atnaujinimui) 14-21 proc. mašinų eksploatacija (išlaidos degalams, remontui ir atnaujinimui) 5-10 proc. darbo užmokestis 13 proc. kitos išlaidos (veterinarinė priežiūra, mokesčiai, draudimas).
Mažinant pieno savikainą, didžiausias dėmesys skiriamas pigiam ir kokybiškam pašarui ruošti. Šakniavaisius ir šieną pakeitus silosu, pieno savikaina sumažėja 15 proc.
Be to, labai svarbu mažinti pastato kainą. Tvarto kaina mažinama, naudojant pigesnes medžiagas, statant lengvų konstrukcijų neapšiltintas (šaltąsias) karvides.
Kai stato rangovas, šaltojo tvarto karvės vieta kainuoja apie 2 900 Lt, o apšiltinto – 8 700-11 600 Lt, t.y. 3-4 kartus didesnė. Beveik tiek pat kartų didesnės ir pastato eksploatacinės išlaidos. Šaltoji karvidė greičiau pastatoma. Per 10 metų iš atskaitymų pastatui atnaujinti sukaupiamos lėšos naujai karvidei. Todėl, atsiradus naujoms technologijoms, po 15 metų ji be nuostolių gali būti nugriauta.
Kuo didesnė banda, tuo modernesnę technologiją bei brangesnes mašinas apsimoka naudoti. Pvz., mažiausia pieno savikaina naudojant latviškas mašinas, kai bandos dydis ne mažesnis kaip 50 karvių. Jei metinis išmilžis 5 000 kg, pieno savikaina 42 ct, jei metinis išmilžis 4 000 kg savikaina padidėja iki 46 ct. Norint ekonomiškiausiai išnaudoti modernią Vakarų techniką, bandos dydis turėtų būti bent 175 karvės. Žinia, atsisakius kai kurios technikos, pvz., automatinių šėryklų, optimalus bandos dydis sumažėja.
1974-1990 m. Latvijoje buvo pastatytas 231 pienininkystės kompleksas, kuriame laikoma beveik po 400 karvių. Analogiška statyba vyko ir Lietuvoje. Svarbiausias tokio komplekso pastatas yra 21 m pločio ir 72 m ilgio karvidė, kurioje gyvuliai rišami. Pagal latvių skaičiavimus, tokią karvidę perpus pigiau modernizuoti negu statyti naują. Vienas iš racionaliausių variantų rekonstruotame tvarte įrengti boksus. Po rekonstrukcijos minėtų matmenų pastate telpa 195 karvės. Pašarai rekonstruotame tvarte dalijami mobiliu maišytuvu-dalytuvu. Mėšlas iš gyvulių vaikščiojimo takų šalinamas skreperiu, karvės melžiamos eglutės tipo 12 vietų (2x6) melžykloje. Pienas aušinamas užsienietiškame šaldytuve. Karvidės grindų rekonstrukcija, skaičiuojant vienos karvės vietai, - 232 Lt, o technikai – 2 630 Lt, t.y. modernizacija, skaičiuojant vienai karvei, kainuoja 2 862 Lt. Ši kaina būna didesnė, jei tenka rekonstruoti vėdinimo sistemą, langus, duris.